Gyvenimas

2020.10.25 16:11

Praktiški akių ligų gydytojo patarimai, kaip atpalaiduoti akis dirbant kompiuteriu, – padės ir programėlės

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.10.25 16:11

Dirbant kompiuteriu ar žiūrint į telefono ekraną praleidžiamas laikas vargina akis, tad jas ilsinti ir mankštinti būtina ne tik norint išvengti ligų. Akių ligų gydytojai prognozuoja, kad dėl karantino bei darbo namuose gali išaugti trumparegystės atvejų skaičius.

Mikrochirurgas, akių ligų gydytojas Šarūnas Sologubovas pastebi, kad vis dažniau žmonės skundžiasi dėl sudirgusių, paraudusių akių. Anot jo, tam daug įtakos turi žiūrint į kompiuterio ar telefono ekraną praleidžiamas laikas, priimamos informacijos kiekis, žvilgsnio koncentracija.

„Karantino sąlygomis daugelis žmonių dirba nuotoliniu būdu, praleidžia daug laiko namuose. Ateityje, manau, tikrai pamatysime išaugusį [trumparegyste susirgusių] žmonių skaičių. Kitas dalykas – padidėja akių įtampa. Gali būti, kad kreipsis žmonės, kuriems atsiranda neryškus vaizdas, nes kai visą laiką žiūrime iš arti, akies raumenys irgi prisitaiko žiūrėti iš arti. Tada įvyksta spazmas, akiai būna sunkiau atsipalaiduoti“, – aiškina Š. Sologubovas.

Gydytojas pataria rasti laiko ilgiems pasivaikščiojimams: jie naudingi ne tik kūno raumenims, bet ir akims. Taip pat jis primena, kad akys pailsės, sustiprės nuo pačių paprasčiausių pratimų.

Akių gydytojai prognozuoja, kad dėl karantino bei darbo namuose gali išaugti trumparegystės atvejų skaičius

Viena iš priemonių – iš Amerikos atėjusi trijų dvidešimtukų taisyklė: dirbant kompiuteriu kas 20 minučių 20 sekundžių pažiūrėti 20 pėdų į tolį (6 metrus). Geriausia žiūrėti pro langą į tolimą objektą.

„Pats paprasčiausias pratimas – mirksėti. Vienas dalykas – galima daugiau kartų pamirksėti, kitas dalykas – pabandyti stipriai užsimerkti ir atsimerkti. Taip mes šiek tiek padedame išspausti riebalinį sekretą iš vokų liaukučių ir galime pagerinti ašarų plėvelės būklę.

Kitas dalykas, kuris veikia panašiai, – galima susišildyti rankas (kad ir patrinti ranką į ranką) ir užsidėti jas ant akių, pabūti bent jau kelias sekundes, kad akys sušiltų, pailsėtų. Kadangi akyje yra daug raumenų, kaip ir kitur kūne, tai kad juos mankštintume, pagerintume kraujotaką, galima atlikti įvairius akių judesius“, – pasakoja akių ligų gydytojas.

Galima užsimerkus pasidairyti į vieną, į kitą pusę arba sukti akį prieš laikrodžio rodyklę, po to – pagal laikrodžio rodyklę. Dar vienas įdomus pratimas – nejudinant galvos žiūrėti į tolį ar į sieną ir įsivaizduoti, kad rašote akimis tekstą. Tai, pasak pašnekovo, gerina kraujotaką. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip žmogus sėdi darbo vietoje.

„Pasižiūrėkite, ar darbo vieta įrengta teisingai, kad kompiuterio ekranas būtų ne arčiau nei 50 centimetrų nuo žmogaus, 15 laipsnių žemiau akių lygio. Kitas labai svarbus dalykas – kad šviesos šaltiniai nespindėtų nuo ekrano. Būtų geriau, kad šviesos šaltinis nebūtų už nugaros, kad būtų panašaus intensyvumo kaip ir pats ekranas.

Kad ir kaip keistai skambėtų – žmonės žiūrėdami į ekranus daug rečiau mirksi. Dėl to, kad įdėmiai žiūrime. Ir skaitydamas knygą, vairuodamas žmogus pamiršta mirksėti, nes jam reikia įdėmiai žiūrėti. Paprastas patarimas – nepamiršti mirksėti, kuo dažniau stengtis pamirksėti. Yra net specialių programų, galinčių priminti apie mirksėjimą“, – kalba Š. Sologubovas.

Kiek laiko daryti pratimus – sprendžiama individualiai, priklauso nuo to, kiek akys yra nuvargusios. Mankštos padeda sumažinti akių įtampą, atkurti ašarų plėvelės vientisumą.

Plačiau – spalio 13 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Akių gydytojai prognozuoja, kad dėl karantino bei darbo namuose gali išaugti trumparegystės atvejų skaičius