Gyvenimas

2020.10.10 08:03

Į priklausomybių tinklą papuolęs kunigas Kęstutis Dvareckas labiausiai bijojo, kad kas nors sužinos

LRT RADIJO laida „Gyvenimo citrinos“, LRT.lt2020.10.10 08:03

Alkoholis, narkotikai, kalėjimas ir kunigystė – viename sakinyje sunkiai telpantys žodžiai, bet tai ne vaidybinio filmo naratyvas. Priklausomybės smogia nesirinkdamos, tą puikiai žino LRT RADIJO laidos „Gyvenimo citrinos“ pašnekovas, kunigas Kęstutis Dvareckas. Bijodamas, kad yla išlįs iš maišo, jis neslepia svarstęs ir apie pasitraukimą iš gyvenimo.

K. Dvarecką kalbina LRT RADIJO laidos „Gyvenimo citrinos“ vedėja Lavija Šurnaitė.


– Atsukime 13 metų atgal. Prisiminkime jūsų istorijos pradžią, kur viskas tilpo į vieną sakinį: narkotikai, alkoholis, kalėjimas... Ir jūs buvote jau dvasininkas. Kas įvyko?

– Kai žvelgiu atgal, aiškiau matau, kad priklausomybė rodė man dėmesį, koketavo su manimi nuo daug anksčiau. Dar būdamas nepilnametis kaimo šokiuose bandžiau neatsilikti nuo kaimynų, norėjau pritapti, gėriau panašiais kiekiais iki atminties praradimo. Man tai nekėlė nerimo, kaip tik atrodė kaip įsiliejimas. Pradžioje pomėgis, paskui – poreikis nuimti įtampą per kvaišalus buvo nuo anksti.

Seminarijoje, aišku, gyvename gana uždarą gyvenimą, tad nebuvo progų tam subujoti. Tik kas labai susiformavo, sutrikimas, kai tu žinai geriau. Eini ir galvoji: aš geriau žinau, kaip reikia gyventi, kunigauti. Perdėtas kritiškumas ir pretenzijų turėjimas. Neblogai mokiausi, išsiuntė į Vokietiją, ten baigiau universitetą, grįžau ir buvau kritiškas visiems, pradedant tėvais, baigiant vyskupais.

Tada, vyskupo padrąsintas, puoliau į bekraštį stengimąsi nustebinti veiklomis. Prasidėjo dienos, kai yra begalė situacijų, kuriose nieko negali pakeisti: onkologinės ligos, vaikų mirtys, žūtys... Aš visada klaidingai suvokiau, kad geras kunigas tas, kuris moka spręsti problemas. Bandžiau būti sprendėju, o sunkiose situacijose man atrodė, kad aš labai blogas kunigas.

Yra mitas, kad priklausomybė gresia tik bedarbiams. Kaip tik žmonės daug dirba, ignoruoja poilsį ir greitomis priemonėmis mėgina atsipalaiduoti. Pradžioje – vakarais, kad ramiau jausčiausi, o paskui vartojimas tampa intensyvus.

Tada prasidėjo problemos su miegu ir prisiminiau alkoholį, kaip medžiagą, kuri padeda atsipalaiduoti. Paskui išsigandau, kad alkoholis gali būti lengvai identifikuojamas – pakeičiau medžiagą. Radau tokią, kurią ir dabar sunku atpažinti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip atrodo. O anuomet niekam nekilo įtarimų, visi galvojo, kad gal lėtesnis, ramesnis...

– Perėjote prie narkotikų.

– Prisiminiau savo jaunystės pažintis, turėjau pakankamai puikybės galvoti, kad suvaldysiu. Buvau girdėjęs, kad tai blogis, pavojinga, bet pavojinga juk jiems, o man turbūt nebus. Jeigu tik pamatysiu, kad tai kelia problemų, bet kada nutrauksiu. Aišku, ta kontroliuoto vartojimo fazė, kai žmogus – toks „proginis“ vartotojas, užtrunka ir stiprina iliuziją, kad tu tai kontroliuoji. Tai nebuvo legalios medžiagos – tai uždraustos narkotinės medžiagos. Esu bandęs jų keletą.

– Tą temą esu gvildenusi ir kitose laidose. Marijus Balčiūnas sakė, kad viskas prasideda nuo neva nekaltos „žolytės“.

– Mano atvejis kitoks – „žolyte“ užsibaigė, bet ne prasidėjo. Aš pradėjau nuo kitų kvaišalų. Kažin, kas sunkesnis: visuomenė linkusi graduoti, bet dabar dirbdamas laidoju „žolininkus“, kurie galvoja, kad rūko tik „žolę“.

Man užteko smalsumo ir puikybės išbandyti keletą medžiagų, kurios pagal poreikį leidžia susikurti norimas būsenas. Nori atsipalaiduoti, yra vienos, nori užsimiršti – yra kitos.

– Bet jūs buvote kunigas. Kaip atrodė jūsų kasdienybė?

– Nėra taip, kad pradedi iškart nepaeiti ir pan. Yra mitas, kad priklausomybė gresia tik bedarbiams. Kaip tik žmonės daug dirba, ignoruoja poilsio, šventimo įsakymą ir greitomis priemonėmis mėgina atsipalaiduoti. Gyvenau intensyviai, pradžioje – vakarais, kad ramiau jausčiausi, o paskui vartojimas tampa intensyvus: neužtenka kartą per savaitę, kartą per dieną...

Kai pamačiau, kad vieninteliai laiškai, kuriuos gaunu – neapmokėtos sąskaitos, kai jau baisu, kad bažnyčioje atjungs elektrą, galvojau apie pasitraukimą iš gyvenimo – aukštai pakelta galva, kad niekas nesuprastų.

– Kas nutiko, kad nusprendėte, jog tai turi baigtis?

– Nėra taip, kad aš nusprendžiau – būtų per daug nuopelnų. Pradžioje, kaip ir visi priklausomi, sakai: nuo to mano vartojimo darbai nenukenčia. O paskui pastebėjau, kad pamirštu būti, kur pažadėjęs, nebėra planų, tikslų, kaip tik išbūti dar vieną dieną. Priklausomybėje yra tas šlykštumas, kad jeigu pradžioje vartoji, kad būtų geriau, pabaigoje – iš begalinio skausmo, kad nors šiek tiek nusiskausmintum.

Kai pastebėjau, kad darbai pamirštami, pradėjau laikyti save išvis beviltiškai blogu. Ko labiausiai bijojau, kad apie tai kas nors sužinos. Nesitikėjau supratimo, nežinojau, kad tai liga, kad aš sergu ir, kad susirgau, nesu labai kaltas, kaip ir susirgę kitomis ligomis nepuolame savęs kaltinti. Tą sužinojau vėliau Minesotos programoje.

Kai pamačiau, kad vieninteliai laiškai, kuriuos gaunu – neapmokėtos sąskaitos, kai jau baisu, kad bažnyčioje atjungs elektrą, nes lėšų sumokėti neturi, galvojau apie pasitraukimą iš gyvenimo – aukštai pakelta galva, kad niekas nesuprastų, galvotų, jog tai nelaimingas atsitikimas.

Bet mane sulaikė pareigūnai ir atėmė viską, kuo galėčiau sau pakenkti. Uždarė į inkiliuką, kuriame saugojo visuomenę nuo galimų mano beprotybės apraiškų, bet ir mane nuo savęs paties. Prasidėjo sąlyginai sunkesnis laikas, nes nebuvo kaip nuo savęs pabėgti.

Vienutėje vyko nemažai pokyčių, galėjau pamatyti mastelį, negalėjau užsimiršti, nupiginti patirčių. Kai mane išleido, išvažiavau į kaimą pas tėvelius, mane pradėjo įkalbinėti užsirašyti į Minesotos programą.

– Man iš vieno kunigo neseniai teko girdėti, kad jis irgi eina 12 žingsnių. Tarp kunigų tai nėra toks svetimas dalykas – priklausomybės?

– Žinote, žingsnius pradeda taikyti labai plačiai, ne tik nuo priklausomybių griežtąja to žodžio prasme – ir šiaip norint pakeisti gyvenimą. Tie 12 žingsnių nėra kažkokia mistika – pradžioje net nusivyliau juos pamatęs, galvojau, kur koks kosminis mokslas? Tai labai primityvūs dalykai, kuriuos turi pradėti daryti.

Neplanavau, kad kažką po to darysiu – važiavau į Minesotą galvodamas, kad mano problema yra vartojimas. Vartojimas dingo ir problemų nebeturiu. Bet esu dėkingas ten dirbusiems žmonėms, kurie leido pamatyti: ne, vartojimas – tik ryškalai, kurie parodė problemas, dažnai tūnančias nuo paauglystės ir nespręstas metų metus. Buvau išmestas dėl taisyklių nesilaikymo – tada apsisprendžiau važiuoti į reabilitaciją, kaip ir visi kiti.

Visas pokalbis – spalio 2 d. laidos „Gyvenimo citrinos“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite


Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI 16:00 - 20:00
(išskyrus švenčių dienas)
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės