Gyvenimas

2020.10.07 22:05

Atidžiai pažvelkite į savo lėkštę – joje galite pamatyti, kokius jausmus bandote „užvalgyti“

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.10.07 22:05

Emocinis alkis ištinka staiga, o biologinis alkis ateina palengva, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ tvirtina intuityvaus valgymo konsultantė Ingrida Augutė. Tad sukluskite, staiga užsimanę gabalėlio torto, riebaus cepelino ar dubenio traškučių – gal norite visai ne valgyti, o paguodos, pokalbio su kitu, išlieti pyktį?

Susinervinę griebiatės saldainių ar sausainių? Gero filmo neįsivaizduojate be užkandžių lėkštės? Vos papietavę jau svajojate, ką valgysite vakarienei? Kaltas ne alkis, o emocijos – jūs greičiausiai norite ne maisto, o kai ko kito, tikina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Kaip emocijos susijusios su jūsų lėkštės turiniu?

Silpnybė tam tikram maistui sufleruoja apie jausmus

Pasak I. Augutės, potraukis tam tikram maistui rodo, kad žmogus kažką jaučia ir tuos jausmus yra linkęs slopinti maistu – jis nori tų jausmų nejausti, juos sumažinti ar sušvelninti.

Kaip atskirti, kad žmogus yra emocinis valgytojas? Bruožų yra nemažai. Pats ryškiausias, kad kai žmogų aplanko emocinis alkis, jam labai norisi konkretaus maisto, o dažniausiai tas maistas būna saldus, riebus arba turintis įvairiausių prieskonių, skonių.

Emocinio valgymo spąstai: maistas jausmus užgniaužia trumpam, o kilogramai – lieka

„Emocinis alkis ištinka staiga, o biologinis alkis ateina palengva. Mes girdime gurguliavimą pilve, kyla daugiau minčių apie maistą, o emocinis alkis palaukti negali, jis ateina čia ir dabar, žmogui maisto norisi būtent dabar. Įdomu tai, kad pavalgę vedami fiziologinio alkio jaučiamės gerai, pasisotinę, tuo tarpu pavalgius vedant emociniam alkiui jausmai po kurio laiko dar sustiprėja. Nuo 10–15 minučių iki pusvalandžio dėl tam tikrų hormonų išsiskyrimo jaučiamės nurimę, bet paskui tie jausmai dar labiau suintensyvėja“, – aiškina laidos viešnia.

Labai svarbu kelti savo emocinį raštingumą ir išmokti atskirti, kokius jausmus jaučiame. Galima vesti jausmų dienoraštį. Tikėtina, dėsningumą pamatysime jau po savaitės.

Tad emocinis valgymas gelbėja tik labai trumpą laiką, o kalbant apskritai – negelbėja visai, kartais sukuria dar daugiau rūpesčių. Intuityvaus valgymo konsultantė emociniams valgytojams pirmiausia pataria ugdyti įprotį stebėti savo jausmus.

„Labai svarbu kelti savo emocinį raštingumą ir išmokti atskirti, kokius jausmus jaučiame. Galima vesti jausmų dienoraštį. Tai labai veiksminga nemokama priemonė, žmonės gali ją naudoti kasdien. Tai labai svarbu įvardijant, kokį konkretų jausmą jaučiu. Pasirašome, kokį konkrečiai jausmą jaučiame. Tikėtina, dėsningumą pamatysime jau po savaitės.

Kitas labai svarbus klausimas – ko man iš tiesų reikia? Iš tiesų dažnai mums reikia ne maisto, mums reikia pokalbio su drauge, paguodos, gal nueiti į kokią nors palaikymo grupę. Svarbu nelikti vienam su jausmu ir juo pasidalinti“, – patarimais dalijasi I. Augutė.

Jaučiant tam tikrus jausmus norisi tam tikro maisto

Pašnekovės teigimu, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad jaučiant tam tikrus jausmus potraukis tam tikram maistui gali būti didesnis. Apskritai vyrauja tam tikros emocijos, kurias žmonės yra linkę „užvalgyti“, sako I. Augutė.

Kaip jausmai gali būti skirstomi?

Baimė: susirūpinimas, įsibaiminimas, nerimastingumas, išgąstis, įsitempimas, nerimas.

Pyktis: susierzinimas, priešiškumas, dirglumas, pasipiktinimas, įsižeidimas, noras keršyti.

Liūdesys: prislėgtumas, paniurimas, nusiminimas, vilties netekimas, vienišumas, sielvartas.

Džiaugsmas: linksmumas, žavesys, džiaugsmingumas, laimė, pasitenkinimas, nerimtumas.

Pasibjaurėjimas: priblokštumas, panieka, pažeminimas, apmaudas, atstūmimas.

Nuostaba: nustebimas, apstulbimas, priblokštumas, pritrenktumas, šokiruotumas, sukrėtimas.

Gėda: susigėdinimas, sutrikimas, kaltė, pažeminimas, įžeistumas, sąžinės graužatis.

Sūrus, traškus maistas – pyktis

„Žmonės, kurie jaučia pyktį, yra linkę valgyti traškų maistą, – tikina I. Augutė. – Yra įvairių mokslinių duomenų, kad žmogus kramtydamas traškų maistą ir girdėdamas garsą nuleidžia garą, per tą traškesį žmonės nusiramina. Gali būti tam tikri intensyvūs skoniai, pavyzdžiui, cukrus su druska.“

Žmonės, kurie nori paguodos, jaučia liūdesį, nori save įkvėpti pozityvios energijos, renkasi saldžius maisto produktus. Tai susiję su tuo, kad suvalgius saldaus maisto išsiskiria laimės hormonai.

Anot jos, yra daug sveikų būdų tvarkytis su pykčiu. Aišku, visų geriausia, kad pykčio jaustume kuo mažiau, tačiau labai svarbu ir neslopinti pykčio, nes tada jis būna kaip balionas – kažkada sprogsta. Patartina išsikalbėti, tvarkantis su pykčiu ypač naudinga mankšta ar aerobinės treniruotės – per jas galima pyktį tarsi sudeginti.

Saldumynai – paguodos poreikis

„Žmonės, kurie nori paguodos, jaučia liūdesį, nori save įkvėpti pozityvios energijos, renkasi saldžius maisto produktus. Tai susiję su tuo, kad suvalgius saldaus maisto išsiskiria laimės hormonai. Tačiau išsiskiria trumpam, susidaro iliuzija, kad man tai padeda, nors iš tiesų tai padeda trumpam. Paskui jausmai grįžta dar intensyvesni.

Įdomu tai, kad kartais žmonės „užvalgo“ ne tik liūdnus, bet ir labai džiugius jausmus. Dažniausiai emocinis alkis prasideda tada, kai jausmai yra labai labai intensyvūs, žmogus kitais sveikais būdais negali susitvarkyti. Bet tokiu atveju reikėtų kuo daugiau kalbėti. Draugai ar artimieji, kurie gali išklausyti ir palaikyti, paguosti, o ne iš karto duoti kažkokių patarimų, yra dovana. Dažniausiai žmonėms reikia tik išklausymo“, – aiškina specialistė.

Riebus maistas – vienatvė

Vieniši žmonės paguodos kartais ieško maiste, dažnai – riebiuose, glitniuose patiekaluose. Nieko tokio, jei tiesiog mėgstate valgyti riebų maistą, bet žmonės, kurie turi emocinio valgymo problemą, laimę tokiame maiste suranda labai dažnai.

„Iš tiesų mes visi esame emociniai valgytojai, nes kartais valgome vedami emocijų. Viskas su tuo yra gerai. Tik kartais žmonės peržengia normalumo ribą ir su savo jausmais pradeda tvarkytis maistu. Vieni žmonės suranda sveikų būdų, kaip tvarkytis su intensyviais jausmais, o žmonės, kurie turi emocinio valgymo problemą, maiste suranda laimę itin dažnai“, – pažymi intuityvaus valgymo konsultantė.

Trys žingsniai, kurie padės atsikratyti emocinio valgymo

1. Labai aiškiai įsivardykite jausmus, išmokite atpažinti emocijas, kurias „užvalgote“

2. Išmokite jausmus priimti, suvokite, kad normalu jausti įvairius jausmus

3. Išmokite pabūti su jausmu, bet ir tinkamai su juo tvarkytis

„Jokiu būdu nesakau, kad reikia savaitę ar dvi jausti stiprų pyktį, bet reikia tai priimti: taip, aš dabar jaučiu pyktį ir aš sau leisiu pykti. O tada su tuo tinkamai tvarkytis: ar nueiti pasportuoti, ar užsiimti dailės terapija, ar padainuoti – surasti sveikų būdų be maisto“, – pataria I. Augutė.

A. Unikauskas linki suvokti savo jausmus ir poreikius, o valgyti, kai esame alkani.

Laidoje maisto tinklaraščio kūrėja Aušra Trilupaitė parodė, kaip pasigaminti naminių traškučių iš lapinių kopūstų, šokoladinį pudingą su avokadu, raudonųjų lęšių troškinį. Žiūrėkite rugsėjo 30 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Emocinio valgymo spąstai: maistas jausmus užgniaužia trumpam, o kilogramai – lieka
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt