Gyvenimas

2020.10.02 16:41

Marius Čepulis. Paukščių palydos

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.10.02 16:41

Gamta ir toliau mus stebina, nors labai stebėtis kaip ir nereiktų. Vargiai ar kas pamena tokį rugsėjį, kad būtų vos pora naktų, kai temperatūra nukrinta iki 3 laipsnių šilumos, ir kartais vidurnaktį galėtum mėgautis vasariška šiluma (ko gero, tai bus vienas šilčiausių rudens mėnesių per matavimų istoriją). Taip, laikai keičiasi, o gamta, kiek sugeba, bando prie tos kaitos prisitaikyti.

Pernai tokiu metu jau miškai buvo aptaškyti rausvais ir gelsvais dažais, o spalio 7 d. net ir snigo. Dabar miškai ir parkai tik pradeda keisti spalvas, vėl pradeda žydėti įvairios pavasarinės gėlės (plukės, žibuoklės).

Bitės ir kamanės ir toliau dūzgia apie pilnus nektaro žiedus. Bet paukščių gyvenimas labai smarkiai nekinta. Mat jie reaguoja ne tik į šilumą ir maisto kiekį, bet ir paros trukmę, tad vadovaujasi savo instinktais ir toliau intensyviai tęsia migraciją.

Būtent dabar yra tas metas, kai reiktų važiuoti stebėti migruojančių paukščių. Šiltais giedrais rytais paukščiai traukia nenutrūkstamu srautu. Žinoma, jų daugiausia pamatysit pajūryje, Kuršių Nerijoje, Ventės rage.

Bet ir bet kurioje pamiškėje, kai jau saulė gerai pakyla, medžiai ir krūmai suskamba nuo keliaujančių paukščių čirškesio. Ne, tai nėra giesmės (nors karietaitės vis dar gieda). Tai įvairiausi signaliniai balsai. Garsiausiai reiškiasi įvairiausios zylės, kikiliai, tarškia strazdai. Taip pat prabyla ir vasarą tylėję kėkštai. Jie laksto pilnais gūžiais gilių ir atkakliai užsiima ąžuolų sėja.

Pajūryje daugiausiai triukšmo kelia įvairiausi kikiliai ir jų giminaičiai. Taip pat pulkeliais traukia įvairios zylės ar nykštukai. Krūmynuose tarškia liepsnelės ir karietaitės su juodaisiais strazdais. Kiek aukščiau nedideliais būreliais skrenda karveliai keršuliai.

Ramesniuose pliažuose vis dar galima pamatyti tilvikų būrelių, lakstančių bangomūšos zonoje, įvairių žuvėdrų, mažesnių bei didesnių kirų, kurie tik trumpam nutūpė pailsėti ir vėl kils bei su paukščių srautu judės Baltijos paukščių migracijos keliu.

Didžioji dalis gervių jau paliko šalį, nors dar jų kai kur yra. Bet vos padangėje nutilo jų trimitai, pasirodė žąsų eskadronai. Žinoma, tokių milžiniškų sankaupų, kaip pavasarį, nestebėsim. Bet būriai iki kelių tūkstančių paukščių sustoja pailsėti ir pasimaitinti, kad sukauptų atsargų tolimesnei kelionei. Taip pat migruoja ir įvairios antys, bet dažniausiai mes matom tik jų sankaupas kokiam ežere ar mariose.

Taip pat į Lietuvą iš šiaurės jau atskrenda mažosios ir gulbės giesmininkės. Jos kartu su žąsimis tupinėja ražienose ir laukia, kol nukuls jų mėgstamiausius kukurūzų laukus.
Pempės su dirviniais sėjikais būriuojasi ir niekur neskuba judėti. Prie jų jungiasi ir varnėnų būreliai. Špokai rudenį Lietuvoj (ir net žiemą) nėra joks stebuklas (tai irgi iš šiaurinių kraštų atklydę sparnuočiai, nes mūsiškiai jau ilsisi pietų Europoj).

Paskui tiek mažus, tiek didelius paukščius migruoja ir plėšrieji. Danguje galit pamatyti ir daugiau jūrinių erelių, ir suopių, ir paukštvanagių bei įvairiausių sakalų. Jie kaip tie aviganiai gena ne savo aveles į pietus, vieną kitą surydami. O pavasarį pargins atgal.

Didelių grėsmių paukščiams migracijos metu mūsų šalyje nėra, žinoma, jei antys ir žąsys renkasi saugomas teritorijas, kur medžioklė draudžiama (tikėkimės taip ir liks). Svarbiausia jiems ramiai pasimaitinti, kad sukauptų reikalingų atsargų ir galėtų sėkmingai tęsti kelionę. Todėl tuo metu paukščiai turėtų būti kuo mažiau trikdomi.

Taip pat nemažai mažų paukštukų (zylių, nykštukų) užsimuša atsitrenkę į pastatų langus. Gal būtų galima šiuo metu langus apklijuoti baltais plėšrių paukščių siluetais, baltomis vertikaliomis linijomis, kad paukščiai spėtų pamatyti nematomus langus. Tuo, aišku, bus labai nepatenkintos Klaipėdos katės, kurioms migracija – tikras balius.

Taigi nepraleiskit progos pamatyti migraciją, nenutrūkstamus paukščių srautus, palydėkit ir palinkėti jiems laimingai sugrįžti.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.