Gyvenimas

2020.10.05 08:36

J. K. Rowling klinikoje dirbusi lietuvė neuropsichologė: ji, kaip asmenybė, paliko neišdildomą įspūdį

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2020.10.05 08:36

„Nėra taip, kad vieną dieną atsikeli ir sergi demencija“, – apie gyvenimo būdo svarbą saugantis nuo smegenų ligų LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė. Dėl noro vaikus auginti savoje aplinkoje ji grįžo į Lietuvą, tačiau iš Anglijos parvyko ne tuščiomis – kurį laiką profesinių žinių sėmėsi rašytojos J. K. Rowling įkurtoje regeneracinės medicinos klinikoje.

„Tikrai buvo žingsnis: arba dabartinė karjeros kryptis, arba kas geriausia šeimai. Mes pasirinkome, kas geriausia šeimai. O ta karjera... Pasikoreguoji ir susikuri naują karjerą. Nors vietą prarandi, bet įgūdžius su savimi išsineši, o tie įgūdžiai gali būti pritaikomi kitoje srityje“, – tvirtina pašnekovė.

Šiandien R. Dirvanskienės ir jos šeimos dienos lekia tarp Vilniaus ir gyvenimo sodyboje užmiestyje. Anot dviejų dukrų mamos, prieš daugiau nei trejus metus grįžusi į Lietuvą ji nė dienos nesigailėjo dėl savo sprendimo.

Šešerius metus studijuodama doktorantūroje, dirbdama garsios rašytojos, knygų apie Harį Poterį autorės Joanne`os K. Rowling klinikoje ir gyvendama Škotijos mieste Edinburge R. Dirvanskienė savo ateities svetur vis tiek neplanavo. Edinburge ji susipažino su lietuviu Simonu, su kuriuo ir sukūrė šeimą. Sutuoktiniai, planuodami susilaukti vaikų, nusprendė pakelti sparnus į gimtinę. Laidos herojė teigia neišsigandusi, kad teks pradėti gyvenimą atverčiant baltą lapą.

Neuropsichologė, tyrinėjanti senatvines smegenų ligas: savo smegenų sveikata reikia rūpintis dabar

„Šiuo metu neuropsichologių Lietuvoje nėra, bet tam tikras jų funkcijas atlieka kiti specialistai. Kas paskatino grįžti? Tiesiog nusprendėme susilaukti vaikų ir norėjome, jog jie turėtų tokią pačią vaikystę, kaip turėjome mes: lakstyti daržuose, maudytis upėje. Gyvenant svečioje šalyje, jaučiantis svetimam, tokių galimybių vaikams augti nebuvo. Lietuvoje tikrai nebloga socialinė sistema: nemokamas gydymas, vaikų darželis, motinystės išmokos. Čia tikrai gera vieta auginti vaikus. Svečioje šalyje tokių sąlygų nėra“, – tikina ji.

Ji, kaip asmenybė, tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Žmogus labai konkrečiai žino, ko nori ir kaip turi būti. Net kuriant kliniką nebuvo taip, kad: štai, jums pinigai ir darykite, kaip jums atrodo geriausia.

Šiandien Dirvanskiai augina dvi dukras: pustrečių metų Mariją ir keturių mėnesių Rūtą. Dviejų vaikų mama neapsiribojo tik motinystės rūpesčiais. Mamos pareigas ji derina su dėstytojos ir vyriausiosios politikos analitikės darbais. Sako, kad palikti klinikinę neuropsichologiją ir pakeisti profesinę kryptį buvo iššūkis.

„Dabar dirbu visai kitokį darbą, reikėjo išmokti subtilybių. Perpranti įstatymus, teoriją, o „minkštieji“ gebėjimai – gebėjimas ieškoti informacijos, gebėjimas pakovoti už savo idėjas – pasitarnauja. Po pusmečio ar po metų naujoje vietoje jautiesi komfortabiliai“, – pažymi ji.

Jautė atsakomybę prieš klinikos steigėją J. K. Rowling

Mokslininkė prisimena: baigusi psichologijos bakalauro studijas nusprendė toliau mokytis užsienyje. Ji pasirinko neuropsichologijos kryptį, kurią vėliau tęsė doktorantūroje. Beje, pirmaisiais studijų metais mokslininkė įsidarbino garsioje knygų apie Harį Poterį autorės J. K. Rowling klinikoje.

„Atsidarė J. K. Rowling regeneracinės medicinos klinika. Tai buvo išskirtinis atvejis, nes ji įkurta po didelės Hario Poterio autorės dotacijos. Ji skyrė dešimt milijonų svarų, kad būtų įkurtas centras, kuriame būtų ruošiami ateities mokslininkai, dirbantys su neurodegeneracinėmis ligomis. Man labai pasisekė, kad atsidūriau laiku ir vietoje, patekau į šio centro komandą.

Mano doktorantūra buvo finansuota iš J. K. Rowling pinigų. Buvo daug skirtingo profilio mokslininkų, aš stebėjau, kaip sergant neurodegeneracinėmis ligomis keičiasi žmogaus pažintiniai gebėjimai, tokie kaip dėmesys, atmintis, kas tam turi įtakos, kokie vaistai sukelia problemų“, – pasakoja neuropsichologė.

J. K. Rowling mama sirgo išsėtine skleroze. Anuomet sąlygos gydyti šią ligą nebuvo tokios, kokios yra dabar. Nuo tada mokslas gerokai pažengė į priek, tačiau rašytojos mama nuo šios ligos mirė būdama vos keturiasdešimties. Tad pati pasiekusi šį amžių ir turėdama pinigų ji troško, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų, kad vaikai neturėtų taip anksti prarasti savo tėvų dėl tokios ligos. J. K. Rowling klinikoje kuriami vaistai, gerinamas sergančiųjų nepagydomomis ligomis gyvenimas.

R. Dirvanskienė, mokydamasi klinikos steigėjos sąskaita, jautė atsakomybę prieš mecenatę ir pačią save. Ji džiaugiasi galėjusi atlikti mokslinius tyrimus klinikoje, kurioje atsidurti gali retas specialistas. Pati ji sako turėjusi galimybę ne tik labiau susikoncentruoti į neurologinių ligų analizę, bet ir susipažinti su klinikos steigėja bei kilmingais Anglijos karališkosios šeimos atstovais.

„Ji, kaip asmenybė, tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Žmogus labai konkrečiai žino, ko nori ir kaip turi būti. Net kuriant kliniką nebuvo taip, kad: štai, jums pinigai ir darykite, kaip jums atrodo geriausia. Ji turėjo viziją, kaip ta klinika turi funkcionuoti, kad atėjęs žmogus turi jaustis kaip namuose.

Daugelis neurodegeneracinėmis ligomis sergančių žmonių vieną dieną atsiduria neįgaliojo vežimėlyje, tad mes, personalas, turėjome atsisėsti į vežimėlį ir pasivažinėti po kliniką, ar viską pasiekėme, ar mums patogu, ar galime laisvai naudotis tualetu. Po šitų pasivažinėjimų greitai kavą, lankstinukus iš viršutinės lentynos perkėlėme į apatinę.

Iš pradžių karalienės vyras, po to – jo dukra, princesė Ana, Edinburgo universiteto globėjai ne kartą lankėsi universitete, universiteto ligoninėje. Teko pasakoti apie savo tyrimus. Tikrai nuima jaudulį, kad galiu prieš tokį žmogų pastovėti ir protingai pašnekėti. Atsiranda pasitenkinimas savimi, kad, man atrodo, aš žinau, ką darau“, – neslepia mokslininkė.

Vyksta neurogenezė, naujų ryšių užmezgimas. Su amžiumi tai prarandi, bet jei aktyviai naudoji smegenis, taip pat ir didini. Mokantis naujų kalbų, dalykų smegenys aktyviai naudojamos, ryšiai iš naujo užmezgami arba išlaikomi.

Miego trūkumas ir mikroinsultai – sveikų smegenų priešai

R. Dirvanskienės moksliniai tyrimai buvo susiję su protinių funkcijų pokyčiais, patiriamais susirgus išsėtine skleroze. Mokslininkė tyrė, kaip sergant šia liga progresuoja dėmesio ir atminties sutrikimai, kūrė naujus instrumentus, kurie geriausiai padėtų atpažinti simptomus. Anot neuropsichologės, žmogus nuo pat mažens turi atkreipti dėmesį į faktorius, kurie padeda „mankštinti“ smegenis. Beje, mokslininkė įvardija neigiamus daugumos kasdienio gyvenimo būdo padarinius.

„Nieko nenustebinsiu paminėdama tokius dalykus, kaip fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, gerą miegą, geras emocijas. Visa tai gali užkirsti kelią smegenų problemoms. Tam tikras senatvinių smegenų ligų komponentas yra genetinis, bet tas komponentas nėra didelis, o visa kita yra gyvensena. Nėra taip, kad vieną dieną atsikeli ir sergi demencija. Ne – visa tai susikaupia per gyvenimą. Kuo anksčiau profilaktiškai užsiimi savo smegenų sveikata, tuo didesnė tikimybė, kad šios ligos užklups vis vyresniame amžiuje“, – kalba pašnekovė.

Pasak neuropsichologės, ypač kenkia miego trūkumas, tad būtina savo buitį susiorganizuoti taip, kad miego būtų pakankamai. Taip pat būtina gerinti ne tik mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, bet ir nuo anksti stebėti simptomus, pavyzdžiui, susijusius su kraujagyslių ligomis, kad viskas nesibaigtų nebūtinai insultu – didelę žalą daro ir nejuntami per gyvenimą patiriami mikroinsultai.

„Pagrindinė senatvinių smegenų gebėjimų praradimo priežastis – insultai. Nebūtinai didieji, kai nutirpsta ranka, pusė veido, prarandama kalba, bet ir mikroinsultai, kurių nepastebime, bet dėl kurių sutrinka smegenų aprūpinimas maistingosiomis medžiagomis. Taip nukenčia jų funkcijos“, – perspėja mokslų daktarė.

Ji tiki, jog vieną dieną Lietuvos politikai ir medicina įvertins neuropsichologų profesiją ir neuropsichologija visuomenei bus lengvai prieinama. R. Dirvanskienė, gyvendama Lietuvoje, augindama pirmagimę, dirbdama tris darbus, dar sugebėjo parašyti knygą apie smegenų veiklą. Ir tikina: daug smegenų resursų suryja emocinis reagavimas į aplinką, stresas, nuolatinis galvojimas, kas bus ateityje, tad nuo pat mažens vaikams reikia sukurti saugią aplinką.

„Vyksta neurogenezė, naujų ryšių užmezgimas. Su amžiumi tai prarandi, bet jei aktyviai naudoji smegenis, taip pat ir didini. Mokantis naujų kalbų, dalykų smegenys aktyviai naudojamos, ryšiai iš naujo užmezgami arba išlaikomi. Taip smegenys tampa atsparesnės visiems žalingiems dalykams. Žmones, kurie investuoja į save, į savo protinę, fizinę sveikatą, aplinkos žalingi faktoriai veikia mažiau“, – teigia R. Dirvanskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad geriausiai tokio amžiaus vaikų, kokio dabar yra moters dukros, smegenys vystosi laisvai žaidžiant ir esant emociniam saugumui: „Matematika, logika, kryžiažodžiai dar palauks. Dabar svarbiausia, jog jos išmoktų pasitikėti savimi, jaustųsi saugios, žinotų, kad gali kurti. Mano dukra laksto po daržus, smėlio dėžę, daro viską, ką nori – taip ji kuria savo asmenybę.“

Pirmąkart laukdamasi mokslininkė ėmė domėtis motinystės įtaka moterų mokslininkių karjerai. Ir buvo priversta pripažinti, kad moteris, atsitraukusi nuo profesinės srities, į pradines karjeros vėžes grįžta sunkiau. Tad, siekdama neatitrūkti nuo darbų, pati mokslų daktarė pirmais motinystės metais neatsisakė profesinės veiklos, todėl neteko motinystės išmokų. Bet pripažįsta nesukanti galvos dėl balanso tarp šeimos ir karjeros, nes laiką planuoja tikslingai.

„Feministinėje literatūroje yra toks dalykas, kaip motinystės bausmė. Jeigu moteris išeina į vaiko priežiūros atostogas, ji praranda ne metus ir ne dvejus – ji praranda penkerius ar dešimt metų. <...> Bet tyrimai rodo, kad jeigu moteris visgi įstengia viena koja laikytis, tarkime, kaip aš – vedu vieną paskaitą per savaitę, seku korespondenciją, nenutolstu, motinystės bausmę galima sumažinti iki metų vietoje penkerių ar dešimties“, – tvirtina neuropsichologė.

Plačiau – rugsėjo 26 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Neuropsichologė, tyrinėjanti senatvines smegenų ligas: savo smegenų sveikata reikia rūpintis dabar
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt