Gyvenimas

2020.10.03 19:32

Dietologas paaiškino, kodėl moliūgų sriubą reikia valgyti su sėklomis ir kas nutinka daržovę ilgai laikant nuskintą

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.10.03 19:32

Ar lysves ir turgaus prekystalius nuspalvinusius moliūgus verta įtraukti į mitybos racioną? Kodėl moliūgų sriubą geriausia valgyti su moliūgų sėklomis? Kas nutiks, jei nuskintą moliūgą keletą mėnesių laikysime rūsyje? Apie tai ir apie moliūgo naudą imunitetui, regėjimui, virškinimui, širdies ir kraujagyslių ligų, net vėžio prevencijai pasakoja gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Skaidulų, vitaminų A, C ir E šaltinis

Daržovių derliaus gausus ruduo – palankus metas lėkštes papildyti natūraliais vitaminais ir mineralais, nors apie jų naudą organizmui neretai užmirštame, teigia gydytojas dietologas.

„Moliūgas yra daržovė, o daržovės, kaip žinia, yra palankios mūsų sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija žmogui per dieną rekomenduoja suvalgyti apie 400 g daržovių. Deja, ne visiems šios rekomendacijos pavyksta laikytis“, – portalui LRT.lt sako gydytojas dietologas E. Grišinas.

Pasak jo, maistinėmis medžiagomis moliūgas iš kitų daržovių smarkiai neišsiskiria, todėl supermaistu jo vadinti nederėtų. Vis dėlto ryškiaspalvę rudens sezono daržovę į mitybos racioną gydytojas dietologas pataria įtraukti dėl moliūguose esančių skaidulų, vitaminų ir mineralų.

„Nevertėtų kasdien valgyti tos pačios daržovės ir tikėtis, kad iš jos gausime visas medžiagas, kurių reikia mūsų organizmui. Svarbu, kad mityba būtų kuo įvairesnė. Moliūgas – viena iš daržovių, kurios mūsų mitybą gali praturtinti.

Nors moliūge yra mažai kalorijų (100 g moliūgo yra apie 20–35 kcal), ši daržovė turtinga skaidulų, 100 g moliūgo jų yra apie 3–4 g. Per dieną žmogui rekomenduojama suvartoti apie 25 g skaidulų. Kadangi paprastai vienu kartu suvalgoma daugiau nei 100 g moliūgo, vadinasi, iš vienos porcijos jau gauname nemažą kiekį skaidulų.

Jos naudingos virškinimui ir taisyklingam žarnyno funkcionavimui, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, pilvo skausmų. Beje, skaidulos – puiki žaliava mūsų storajame žarnyne esančioms bakterijoms“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Ryški moliūgo spalva išduoda, kad jame yra sveikam regėjimui palaikyti reikalingo beta karoteno. Daržovėje taip pat gausu kitų antioksidantų, imuninei sistemai svarbių vitaminų. „Moliūguose yra antioksidantų beta karoteno, vitamino A. Jie reikalingi odos būklei, regai. Daržovėje taip pat yra vitaminų C ir E. Jie taip pat naudingi odai, imuninei sistemai.

Moliūguose esantis kalis tinka širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad moliūgai turi priešvėžinių savybių ir gali padėti kovojant su prostatos, storosios žarnos vėžiu“, – naudas vardija gydytojas dietologas E. Grišinas.

Moliūgų sėklos naudingos, bet kaloringos

Ne mažiau naudingos ir moliūgų sėklos, jose gausu virškinamajam traktui, raumenų veiklai ir nervų sistemai reikalingų medžiagų. „Moliūgų sėklose yra nemažai seleno, cinko. Kaip ir moliūgas, jo sėklos turtingos skaidulų. Šie elementai naudingi virškinamajam traktui, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, padeda sureguliuoti miego kokybę.

Moliūgų sėklose, beje, kaip ir rudenį užderėjusiuose burokuose, esantys azoto oksidai praplečia kraujagysles ir pagerina kraujotaką, taigi, gali apsaugoti nuo kardiovaskulinių ligų. Jose taip pat esantis magnis svarbus raumenų veiklai, nervų sistemai, sklandžiam ląstelių funkcionavimui.

Beje, moliūgų sėklos yra labai vertingas baltymų šaltinis. Jeigu žmogus yra atsisakęs, pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktų, rekomenduočiau į mitybos racioną įtraukti moliūgų sėklų miltus. Paprastai iš jų būna panaikinti riebalai ir išgryninti baltymai, reikalingi organizmui“, – pataria E. Grišinas.

Vis dėlto gydytojas dietologas įspėja: moliūgų sėklos ne tik labai naudingos, bet ir kaloringos, todėl jas valgant reikėtų nepamiršti saiko. „Kaip žinia, dauguma įvairių sėklų yra palankios žmogaus organizmui, tačiau yra dvi pusės: jos ne tik naudingos, bet ir labai kaloringos. Pavyzdžiui, 100 g moliūgų sėklų suvalgiusi moteris, priklausomai nuo jos svorio, gali būti suvartojusi pusę rekomenduojamos dienos kilokalorijų normos, nors tai tebus vienas jos užkandis.

Moliūgų sėklos yra polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, todėl reikėtų stengtis neperlenkti lazdos, mat per didelis suvartojamų bet kokių, net gerųjų riebalų kiekis gali lemti svorio padidėjimą ir net nutukimo riziką“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Moliūgų sėklomis gydytojas dietologas rekomenduoja nepiktnaudžiauti, tačiau pataria jomis paįvairinti savo mitybos racioną – sėklomis gardinti košes, žaliuosius kokteilius, kitus patiekalus. Verta išbandyti ir moliūgų sėklų aliejų.

„Moliūgų sėklų aliejų įtraukti į mitybos racioną verta tiek dėl skonio savybių, tiek dėl jame esančių organizmui naudingų omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių. <...> patarčiau nenaudoti vienos rūšies aliejaus, o palaikyti kuo didesnę įvairovę. Tik tada iš to, ką vartojame, gausime didžiausią naudą“, – pabrėžia E. Grišinas.

Laikant nuskintą vitamino C gali sumažėti perpus

Kaip ir kitas daržoves, termiškai apdorojant moliūgą, keičiasi jame esančių medžiagų sudėtis. Nors kai kurių vitaminų mažėja, paruoštą moliūgą organizmas lengviau priima ir įsisavina jame esančius vitaminus ir mineralus.

„Termiškai apdorojant daržovę keičiasi joje esančios medžiagos. Ilgųjų grandžių angliavandeniai polimerai skyla į paprastesnius, todėl tampa lengviau virškinami. Žinoma, netenkama dalies mineralų ir vitaminų. Kuo trumpiau termiškai apdorojama daržovė, tuo didesnę vertę ji išlaiko, todėl moliūgo nereikėtų pervirti, kad jis virstų koše“, – paaiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Švieži moliūgai dažnai tarkuojami į blynus, pyragus, apkepus, žiemai – šaldomi, konservuojami. Tiesa, tinkamai nuskinta ir laikoma rudenį užderėjusi daržovė šviežia gali išsilaikyti ir iki vėlyvos žiemos. Vis dėlto net laikomas tamsioje, vėsioje vietoje po kurio laiko moliūgas nebebus toks naudingas, kaip šviežias.

„Jei laikysime nuskintą moliūgą, po mėnesio jame esančio vitamino C koncentracija gali sumažėti daugiau kaip 50 proc. Gali pranykti ir moliūge esantys karotenoidai.

Vis dėlto nenorėčiau leistis į molekulinį lygmenį ir to akcentuoti, kadangi moliūgą valgome ne vien dėl tam tikrų jame esančių medžiagų. Dar kartą priminsiu, kad turime išlaikyti mitybos įvairovę: kažką reikia valgyti rudenį, kai ką – užkonservuoti ir palikti žiemai, kai kurios daržovės, nuskintos dar rudenį, gali laikytis iki žiemos.

Visgi jei stengiatės, kad daržovėje liktų kuo daugiau naudingų medžiagų, laikykite ją žemesnėje temperatūroje. Joje mineralai skils lėčiau, todėl, tikėtina, jų koncentracija išliks didesnė“, – sako gydytojas dietologas E. Grišinas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog geriausiai moliūguose esančios naudingosios medžiagos įsisavinamos daržovę valgant su geraisiais augalinės kilmės riebalų šaltiniais. „Tokiu atveju bus geriau pasisavinami riebaluose tirpūs vitaminai. Taigi, moliūgą būtų galima derinti su moliūgų sėklų ar kitos rūšies aliejumi, avokadu, puikiai dera ir jau klasikiniu tapęs variantas – moliūgų sriuba su moliūgų sėklomis“, – vardija gydytojas dietologas.

Kam valgyti atsargiai?

Nėra nustatyta, kiek moliūgo per dieną reikėtų suvalgyti, o kiek jau būtų per daug, teigia gydytojas dietologas E. Grišinas.

„Kad ir kiek moliūgo per dieną suvalgysite, jei nesiskundžiate gretutinėmis ligomis, nieko blogo nenutiks. Vis dėlto didesnis moliūgų, kaip ir kitų daržovių kiekis, dėl juose esančių skaidulų nerekomenduojamas žmonėms, besiskundžiantiems pilvo pūtimu, žarnyno problemomis, uždegiminėmis žarnyno ligomis.

Didelis moliūgų kiekis dėl juose esančio kalio nerekomenduojamas ir inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Kita vertus, termiškai apdorojant moliūgą jame esančio kalio mažėja, vadinasi, viskas priklausys nuo porcijos paruošimo ir dydžio. Juk yra žmonių, netoleruojančių, pavyzdžiui, laktozės, tačiau net jiems per dieną išgerta pusė stiklinės pieno nepakenks“, – aiškina gydytojas dietologas E. Grišinas.

Taip pat skaitykite