Gyvenimas

2020.09.25 16:37

Marius Čepulis. Apie didžiausias Lietuvos miegales

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.09.25 16:37

Vieni gyvūnai mėgsta pasnausti ilgėliau (pavyzdžiui, koks barsukas), kiti negali miegot ilgiau poros valandų, nes numirtų iš bado (pavyzdžiui, kirstukas), tretiems tai yra išgyvenimo klausimas (pavyzdžiui šikšnosparniams ar ežiams). Ir yra pelės, kuriems miegas yra viskas. Taip jos ir vadinasi – miegapelės.

Lietuvoje šiuo metu gyvena trys rūšys pelių tinginių – lazdyninė (dažniausia), miškinė (rečiausia) ir didžioji (nuostabiausia). Būtent apie paskutinę jums ir papasakosiu.

Paskaitę literatūrą, pamatysit, kad visur rašo, jog tai labai retas ir saugomas padarėlis. Per Lietuvą eina jo šiaurinė paplitimo riba, tad, kad jų būtų pilni pakampiai, norėti nereikia. O bet tačiau, šiltėjant klimatui visos rūšys keliasi šiauriau ir retesnės rūšys geriau įsitvirtina. Tad gal ši gražuolė pas mus bus dažnesnė.

Kaip gi ta miegapelė atrodo? Tai didoka (žmogaus delno dydžio) pilka (suaugusių kailiukas rusvesnis) pelytė pūkuota neilga uodega su didžiule ūsų kupeta. Priklausomai, iš kur žiūrėsit, ji gali priminti pelę, voverę, kokį nors primatą, šinšilą ar žiurkę.

Skirtingai nuo voverių, ji labai prasta šokinėtoja. Net nedidelius atstumus tarp medžių sunkiai peršoka. Jos letenėlės gamina sekretą, kuris padeda laipioti šakelėmis (veikia, kaip klijai).

Na ir dar ji kaip driežas gali pamesti uodegą. T.y., jei kas ją pagriebia už uodegos, jos kailiukas lengvai nusineria ir lieka plėšrūno dantyse. Miegapelei lieka plikas uodegikaulis, kuris vėliau nukrenta. Argi ne nuostabi pelė? Ai, o pažadintos piktos miegapelės garsas panašus į neužsivedančio mopedo.

Kur jos gyvena? Pas mus jų daugiausia Nemuno, Neries slėnių lapuočių miškuose, su tankiu lazdynų ir kitų krūmų pomiškiu. Kadangi jos nemoka šokinėti ir ant žemės retai nusileidžia, tai tankus pomiškis joms svarbus keliaujant tiek maitintis, tiek kai laikas poruotis.

Vasaros metu jos įsikuria drevėse ir inkiluose, kur iš į vairių medžių lapų susineša lizdą. Tad labai svarbu, kad būtų daug senų drevėtų medžių (jei jų nėra – inkilų). O žiemai miegelio snūsti jos lenda po žeme, kaip kokie kurmiai. Jos sulenda giliai į pelių ar kurmių urvelius, po medžių šaknimis, šakų krūvomis ir ten parpia iki vėlyvo pavasario. Ten joms šilta ir netrukdo visokie plėšrūnai.

Anglijoje jos apsigyveno šalia žmogaus. T.y. gyvena namuose, soduose. Lietuvoje irgi viena miegapelė jau kelinti metai gyvena žmogaus sode esančiame bičių vagonėlyje.

Ką ji veikia gyvenime? Miega ir ėda. Suaugėliai eina miegot jau rugpjūčio gale (jaunikliai spalio mėnesį), pabunda balandį – gegužę. Rašo, kad viena ilgiausiai yra miegojusi 23 mėnesius.

Galvojat, kad kai pabunda iš žiemos įmigio, nebemiega? Aga, sulauksit. Ji ir toliau parpia 20 – 21 valandą per parą, ir išlenda tik vidurnaktį. Ką daro pabudusi? Ėda. Miegapelės yra graužikai, tad ir maistas jų daugiausia augalinis. Pavasarį, vasaros pirmoje pusėje jos minta augalų dalimis, vabzdžiais, jei randa inkile paukščių jauniklius ar kiaušinius, ir tuos suryja.

Rudeniop valgo įvairius vaisius ir sėklas, iš kurių labiausiai mėgsta – laukinių obuolių sėklytes, giles ir lazdyno riešutus (riešutų kevalus ji gražiai išgraužia, o ne perskelia per pus kaip voverės). Paėdusi ji vėl eina miegot, ir taip kol ateina metas lįsti po žeme žiemos snūdai. Sako, kad, nugyvenusi savo gyvenimą (gali išgyventi net iki 12 metų, nors vidurkis 3 – 4), ji užmiega ir nebeprabunda. T.y. save ir pasilaidoja po žeme.

Pavasarį pabudę patinai lekia ieškot patelių, jas apvaisina ir, žinoma, vėl eina miegot. Patelės atsiveda iki 8 miegapeliukų, bet ne kasmet, viskas priklauso nuo gilių ir riešutų derliaus. Bus maisto – bus peliukų.

Kas miegapeles valgo? Romėnai. Iš to net yra kilęs angliškas didžiosios miegapelės pavadinimas Edible dormouse. Jas ankščiau gaudydavo, prišerdavo ir kepdavo. O gamtoje šios didžiaūsės pūstauodegės turi daugybę priešų – jas mielai gaudo kiaunės, pelėdos (žvirblinė pelėda ir inkile gali sutvarkyti), žiemojančias gali susirasti šernai ar lapės. Dėl inkilų jos konkuruoja su vapsvomis. Na ir žinoma labiausia joms kenkia buveinių – senų miškų su tankiu pomiškiu – kirtimas.

Norit sužinoti, ar jūsų apylinkėse gyvena miegapelės? Iškelkit miške varnėnams skirtus inkilus (maždaug trijų metrų aukštyje). Vasaros pabaigoje patikrinkit. Jei rasit prinešta lapų – miegapelių darbas. Tikrindami inkilus, galite rasti ir pačių didžiųjų ar lazdyninių miegapelių. Tik į rankas neimkit, nes dantukai jų it skustuvo ašmenys.

Tai tiek žinių apie gražiausią mūsų pelę, o savaitgalį linkiu gerai išsimiegot. Esu labai dėkingas Neries regioninio parko ekologams Sauliui ir Tadui už pažintį su šiuo nuostabiu padarėliu.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.