Gyvenimas

2020.09.26 14:45

Populiarumas Olando Kepurės skardžiui – per didelis išbandymas: ketina nukabinti sūpuokles

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2020.09.26 14:45

Pandemija ir karantino laikotarpis, paskatinęs žmones atsisakyti kelionių į užsienį ir vietoje jų rinktis išvykas Lietuvoje, atskleidė, kad ne visos vaizdingos vietos pasirengusios priimti tokius gausius lankytojų srautus. Vienas lankomiausių objektų Lietuvoje – Olando Kepurės skardis – sunkiai pakelia nemenką žmonių susidomėjimą. Aiškinama, kad čia pavojai tyko tiek žmonių, tiek paties lankytino objekto.

Neliks sūpuoklių

Specialistai su nerimu stebi neslopstantį Klaipėdos rajone esančio Olando Kepurės skardžio populiarumą.

Daugybė žmonių čia kasdien bet kokiu oru atvyksta pasigrožėti kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu ir naudojasi atsiveriančia galimybe tarsi nuo pasaulio krašto pažvelgti į po kojomis banguojančią Baltijos jūrą.

Šį gamtos perlą pamilę gyventojai bando savaip puoselėti teritoriją. Pavyzdžiui, čia jau ne vienerius metus nežinia kas vis įrengia sūpuokles, masinančias žmones ne tik pasijusti lyg ant sparnų, bet ir įamžinti ypač gražių kadrų. Tačiau panašu, kad greitai šalia gausiai lankomo objekto pasisupti nebebus galimybės – sūpuokles ketinama nuimti.

Gamtininkai teigiamai vertina žmonių iniciatyvas, tačiau įžvelgiama grėsmių.

„Invazijos ar didelės žalos gamtai pats sūpynių pakabinimo faktas nedaro. Pats lankymasis yra leidžiamas. Tik tiek, kad įvairūs įrenginiai turėtų atsirasti ten, kur turėtų būti jų vieta, ir tai turėtų būti suplanuota“, – teigė Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius.

Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis patikino, kad sūpynių greta skardžio neliks.

„Mes vieną kartą šias sūpynes jau buvome nuėmę. Visi vaikšto, ypač per karantiną, ir įsivaizduoja, kad miškai yra lankomi ir galima daryti, ką nori. Bet yra miško lankymo taisyklės“, – sakė T. Zaleckis.

Pastebima, kad neretai sūpynės yra įrengiamos ant sausų pušų šakų ir todėl yra pavojingos.

Objektui – išbandymas dideliu lankytojų srautu

Pajūrio regioninio parko vadovas D. Nicius aiškino, kad sūpuoklės ar kiti panašūs objektai prie Olando Kepurės skardžio neįrengiami sąmoningai, mat ši teritorija patenka į Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinį, o tai yra konservacinio prioriteto zonos, jose nėra skatinama aktyvi rekreacinė veikla.

D. Nicius tikino, kad jau dabar įžvelgiama tam tikrų problemų dėl per didelio Olando Kepurės lankytojų srauto.

Teigiama, kad Olando Kepurės skardis šiuo metu yra vienas lankomiausių objektų visoje Lietuvoje, tačiau infrastruktūra šalia jo anaiptol nėra pritaikyta tokiam kiekiui žmonių, todėl ir imamasi įvairių srautų reguliavimo priemonių. Pavyzdžiui, pašalinti žmonių gausą pritraukiančias sūpuokles ar kitus rekreacinius objektus.

„Ši teritorija nėra begalinė, kad galėtų fiziškai aptarnauti didelius srautus. Ji lieka lankymuisi, o ne kaip aktyvus rekreacinis objektas“, – apibendrino parko vadovas.

Gamtininkų teigimu, dideli lankytojų srautai pačiam skardžiui ar jo nykimui didelės įtakos neturi, tačiau gausiai lankant naikinama ant skardžio esanti miško augmenija.

„Žmonės vaikšto, išmindoma žolė, o kadangi dirvožemis yra skurdus – smėlis, tada, kai žolė neauga, atsiveria smėlio danga. Toje vietoje yra dideli vėjo gūsiai. Po kiekvienos audros tas smėlis yra nupučiamas, todėl ant pačio skardžio viršaus susidaro erozinės duobės, išpustomas smėlis ir tai paskatina viršuje augančių medžių griūtį, šlaito irimą“, – aiškino D. Nicius.

Pašnekovo teigimu, jau dabar parko prižiūrėtojai turi nelaukę griūties nupjauti kai kuriuos netrukus išvirsti galinčius medžius, mat jeigu maždaug 20 metrų aukščio medis nuvirstų nuo 24 metrų aukščio skardžio, jis gali užmušti žmogų. Vien šiemet teko nupjauti 10 nuvirsti grasinusių medžių.

Nesaugu ir patiems lankytojams

Nemenkas šio objekto populiarumas kelia pavojų ir patiems lankytojams. Kasdien automobiliais čia atvyksta daugybė žmonių. Visi jie nesutelpa 29 vietų automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl dažnas automobilį palieka tiesiog šalikelėje, kur randa laisvos vietos.

„Ši aikštelė net įprastą darbo dieną nuo 11 ar 12 valandos jau būna pilna“, – teigė parko vadovas.

Anot D. Niciaus, šioje vietoje kasdien gali nutikti tokia pati nelaimė, kaip ir šią savaitę žmones sukrėtusi Slengiuose, kai per avariją užgeso keturiolikmečio gyvybė.

Nemažai žmonių nepaiso ir čia įrengtų automobilių stovėjimą draudžiančių ženklų, tad neretai dar sulaukia ir baudų.

Pajūrio regioninio parko vadovas teigė, kad esama minčių, kaip šią problemą būtų galima išspręsti. Jau žinomas ir sklypas, kuriame būtų galima įrengti papildomų stovėjimo vietų ir taip užtikrinti geresnę saugumo situaciją ties gausiai lankomu objektu, tačiau šioms iniciatyvoms kelią užkerta teisiniai ribojimai.

„Prie tokių objektų aikštelės būdavo įrengiamos iš Automobilių kelių direkcijos lėšų. Dabar yra pakoreguotas įstatymas ir iš šių direkcijos lėšų nebeleidžiama įrengti automobilių stovėjimo aikštelių už kelio juostų. Finansuojami tik tie darbai, kurie patenka į kelio juostas“, – dėstė D. Nicius.

Teigiama, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Lietuvos lankomos teritorijos, parkai, gamtos ir kultūros paveldo objektai.

Taigi, aiškėja, kad šiuo atveju, panašiai kaip ir greitai besiplečiančiose užmiesčio gyvenvietėse, sprendimo kelių rasti bus ypač sunku, o kol jie paaiškės, žmonės ir toliau balansuos ant nelaimingo atsitikimo ribos.