Gyvenimas

2020.09.24 13:41

Gamtininkas – apie delikatesinius, nuodingus grybus ir baravykus, kurie užauga vos per 6 valandas

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.09.24 13:41

Akylu grybautoju save laikantis gamtininkas Andrius Gaidamavičius teigia kartais grįžęs į tą pačią vietą vis tiek randantis grybų, o baravykas – greičiausiai augantis grybas Lietuvoje, galintis užaugti vos per 6 valandas. LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ žinovas dalijasi patarimais, kaip „nenusigrybauti“: kai kurie grybai gali būti labai panašūs, tik vieni valgomi, o suvalgę vos vieną kepurėlę kitų galite nusinuodyti.

Specialistai patvirtina – šiemet miškuose grybų rekordiškai daug, tačiau atkreipia dėmesį, kad gausūs grybautojų srautai miškus gerokai ištrypia, be to, ne visi žino, kaip teisingai grybauti, kokius grybus rinkti.


Labanoro girioje gyvenantis gamtininkas A. Gaidamavičius sako, kad grybauti negalima tik rezervatuose, tai pažymėta ženklais: rezervate baltus apskritimus su raudonu brūkšniu, draudžiančiu grybauti, galima pamatyti kone ant kiekvieno medžio.

Šie metai tokie dosnūs, kad net mano šiltnamyje musmirė išdygo. Grybams kaip niekada palankūs metai, per visą savo gyvenimą neprisimenu, kad būtų tiek baravykų.

„Labanoro girioje – tik du nedideli rezervatai. Tikrai nesunku pastebėti, kur yra riba. Ten grybauti negalima dėl to, kad grybautojai dažnai kartu surenka net ir tuos grybus, kurių rinkti negalima. Būtent rezervatuose daugiausia auga raudonosios knygos grybai.

Feisbuke tenka matyti, kaip žmonės pirma prisirenka kažkokių nepažįstamų, bet labai dekoratyvių grybų, įdeda nuotrauką ir klausinėja, kas čia toks. Geriau nufotografuok jį augantį, jeigu tau įdomu, kas čia toks, ir paklausk specialistų“, – pabrėžia gamtininkas.

Anot jo, grybautojų antplūdis šiemet padarys didelę žalą saugomoms grybų rūšims. Jų raudonojoje knygoje – ne viena dešimtis. Kad galėtų apsižvalgyti rezervate, ir pats gamtininkas turi gauti leidimą. Grybautojų jis ten nesutinka, bet būna akivaizdu, kad jų čia būta: matyti grybų kotai, padraskytos samanos.

„Šie metai tokie dosnūs, kad net mano šiltnamyje musmirė išdygo, – juokiasi A. Gaidamavičius. – Grybams kaip niekada palankūs metai, per visą savo gyvenimą neprisimenu, kad būtų tiek baravykų. Gal miškas tuo nori parodyti, kad vertinga – ne tik mediena.“

Tačiau šiemet rekordiškai daug ne tik baravykų – visų grybų nors vežimu vežk. Taip yra dėl to, kad šie metai labiau priminė tropikus, vasara visai nebuvo panaši į lietuvišką, sako laidos svečias.

„Save laikau gana akylu grybautoju, gerai matau grybus, bet kartais praeini pro tą pačią vietą antrą kartą ir pamatai, kad kažko nepamatei. Ką bekalbėti apie baravykus, kurie užauga per 6 valandas, – tai greičiausiai augantis grybas Lietuvoje“, – pasakoja gamtininkas.

Patyrę grybautojai žino vietas, kuriose gausu grybų. Jei nesate patyręs grybautojas, pasak A. Gaidamavičiaus, praverstų žinoti, po kuriais medžiais kurie grybai auga.

„Kiekviena rūšis turi simbiozę su tam tikra medžio rūšimi. Kalbant apie baravykus, jų yra ne viena rūšis. Vienos rūšies reikia ieškoti eglynuose, kitos rūšies – po beržais. Rugsėjo mėnesį pradeda augti ir pušiniai juodagalviai baravykai, jie auga brandžiuose pušynuose ant vadinamųjų baltų samanų, bet ten ne samanos, o kerpės“, – patarimais dalijasi pašnekovas.

Grybautojų krepšiuose pamatęs meškučių gamtininkas iškart edukuoja grybų rinkėjus: pagal naujausius mokslo tyrimus šie grybai priskiriami prie nuodingų. Nors suvalgę jų kartą nenusinuodysite, meškutėse yra toksinės medžiagos, kuri visą gyvenimą kaupiasi kepenyse. „Po 20 metų gali numirti ir nežinosi, nuo ko“, – priduria jis.

Dauguma žino, ko eina į mišką ir kuriuos grybus jame galima rinkti, o kurių – ne, tačiau atsiranda grybavimo mada – dabar pagrybauti būtina ir valytojui, ir prezidentui, kalba A. Gaidamavičius. „Visi įsivaizduoja, kad labai gerai pažįsta grybus, ir prisirenka visokiausių. Mato, kad ant kelmo auga: ai, tai kelmutis, nors ant kelmo dar gali augti 100 rūšių“, – perspėja jis.

Pernai buvo vienas atvejis, kai viena vilnietė prisirinko žvynabudėlių ir mirtinai apsinuodijo. Žvynabudėlių dabar pilnas miškas.

Gamtininkas sako, kad grybus ir pats kartais renka nedrąsiai, nors renka jų beveik 100 rūšių. Apskritai Lietuvoje yra apie 400 rūšių valgomų grybų iš 15 000.

Beje, A. Gaidamavičius nesupranta, kam grybautojai kartais užsiima vandalizmu prieš grybus – jų spardyti tikrai nereikia, net jeigu tikrai žinai, kad jie nuodingi: kiekvienas grybas, taip pat ir nuodingas, atlieka tam tikrą vaidmenį ekosistemoje.

„Jeigu tau jis nereikalingas, jis reikalingas miškui. Medžiai be grybų neužaugtų, jie paprasčiausiai dalijasi maisto medžiagomis, kurių kitiems trūksta. Grybai kartais netgi atlieka tarpininko vaidmenį: jeigu medis šaknimis nepasiekia tam tikros vietos, kur yra daug maisto medžiagų, grybas savo hifais tampa to medžio šaknų tęsiniu, pasiekia maisto medžiagas, su medžiu jomis pasidalija ir taip medžiai geriau auga“, – komentuoja žinovas.

Per metus suvalgę nuodingų grybų nusinuodija vos keli žmonės. Palyginti su tuo, kad Lietuvoje grybauja labai daug žmonių, tai nėra didelis skaičius. Gamtininkas primena: nuodingiausi grybai – žalsvoji ir baltoji musmirės. Kad pasijustum labai blogai, pakanka suvartoti vos vieną nedidelę šių grybų kepurėlę, o pirmieji apsinuodijimo požymiai atsiranda tik po 12 valandų, kartais – ir po 24 valandų. Tada nei aktyvintoji anglis, nei skrandžio plovimas nebepadės, toksinas jau būna paveikęs žmogaus nervų sistemą.

„Yra panašių grybų, juos žmonės painioja. Žvynabudės – dideli grybai, panašūs į musmires, bet turi rudus žvynus. Tai Lietuvoje delikatesų delikatesas. Lietuviai mėgsta jas kepti, pavolioja kiaušiniuose, miltuose ir gauna karbonado skonį. Jeigu renkate žvynabudes, rinkite tik dideles, kurių kepurėlės diametras – bent 2 sprindžiai. Jeigu rinksite mažytes, ten jau bus žvynabudėlės, kurios mirtinai nuodingos.

Pernai buvo vienas atvejis, kai viena vilnietė prisirinko žvynabudėlių ir mirtinai apsinuodijo. Žvynabudėlių dabar pilnas miškas“, – perspėja pašnekovas.

Plačiau – rugsėjo 23 d. laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Taip pat skaitykite