Gyvenimas

2020.09.15 21:56

Po Černobylio avarijos Pripetėje patruliavęs Algis: buvo streso, kai grįžus pasakė, kad būsime nevaisingi

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.09.15 21:56

Algis Černobylyje atsidūrė praėjus vos kelioms dienoms po atominės elektrinės avarijos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ jis pasakoja, kad jaunam vaikinui tada tai labiau priminė įdomų nuotykį, o nežinia dėl ateities apėmė tik grįžus į Lietuvą skaitant rusišką spaudą ir išgirdus gydytojų prognozes, kad negalės turėti vaikų.

Žmonės vis dar negali užmiršti Černobylio atominės elektrinės tragedijos, o štai visai šalia Lietuvos greitai bus paleistas naujas monstras – Astravo atominė elektrinė. Lietuvos gyventojams siūlomos jodo tabletės, apie tai daug kalbama, bet atėjo laikas pakalbėti iš esmės, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Laidoje „Klauskite daktaro“ svečiavosi Algis. Jis Černobylio katastrofos vietoje atsidūrė jau po kelių dienų, būdamas vos 18-os. Algis teigia, kad namiškiai Lietuvoje dėl jo jaudinosi labiau, nei jis jautė grėsmę savo sveikatai būdamas ten, atominės elektrinės sprogimo vietoje.

„Žinia atėjo nelauktai, mes tarnavome tarybinėje armijoje. Rytas, visus pakelia, iš niekur nieko perrengia nuo kojinių iki pat viršaus, susodina į traukinį ir išveža. Buvo įdomu – mus kažkur veža. Paskui pusiaukelėje ateina karininkas su laipsniu ir mums paaiškina: sprogo atominė elektrinė, jūs važiuojate likviduoti padarinių. Mums, 18-mečiams, tai nebuvo kažkas tokio. Faina, įdomu, važiuosim kažkur kažką likviduoti. Mes buvome nežinioje, kas ten bus. Perspėjo, kad ten yra pavojinga sveikatai, bet ar 18-mečiui įdomu, kad ten pavojinga sveikatai, kad ten yra radiacija?“ – pamena jis.

Kiekvienais metais buvo privaloma tikrintis. Buvo stebima skydliaukė, kad funkcionuotų normaliai. Buvo truputį streso, kai grįžome iš armijos ir mums pasakė, kad mes, kaip vyrai, jau būsime nevisaverčiai, būsime nevaisingi, bet gydytojų prognozės nepasitvirtino. Turiu 4 sveikus vaikus.

Apie radiaciją tada dar jaunas vyras buvo girdėjęs nedaug: kad to negali užčiuopti, neįmanoma pajusti radiacijos skonio ir pan. Tiesa, Algis atmena, kad kiti supanikavo, kalbėjo apie tai, kad reikėtų bandyti pabėgti iš traukinio.

„Bet mums paaiškino tiesiai šviesiai: jūs davėte priesaiką, galite bėgti, bet tuo laiku buvo Sąjunga, sako: jeigu mes jus pagausime, tai pasodinsime ilgam“, – kalba pašnekovas.

Nuvykus į Černobylį Algio ir kitų tarnautojų pareiga buvo patruliuoti po Pripetės miestą. Žmonės jau buvo išvažiavę, tačiau buvo palikta daugybė jų asmeninių daiktų, be to, miestas buvo švarus, gražus, neseniai pastatytas. Karininkų tikslas buvo apsaugoti išvažiavusiųjų daiktus, kad jų neišvogtų kiti.

„Mums tai buvo pasakų karalystė, kur tikrai labai gražu, viskas labai šaunu. Žmonės buvo išvažiavę, sakykime, per 2 val. jūs turite išnykti iš savo namų. Ką jūs galite pasiimti? Pinigus, kažkiek rūbų – nieko daugiau neišsivešite, o iš tų daugiabučių vogdavo, patikėkite, važiuodavo pilnos mašinos, prikrautos visko“, – tikina vyras.

Pripetėje dirbusio lietuvio istorija: medikai prognozavo nevaisingumą, dabar augina keturis vaikus

Tuo metu Algiui tai buvo labiau įdomus nuotykis. Kiekvieną dieną – nauji drabužiai, karininkai kasdien būdavo perrengiami naujai nuo galvos iki kojų. Vyrai nešiodavo guminius kombinezonus, būdavo privaloma nešioti respiratorius – taip apsirengus jau po pusvalandžio būdavai visas šlapias, pasakoja Algis.

„Mums nuo respiratorių berdavo veidus. Mes ne visai paklusnūs kareiviai būdavome, tai važinėdavome ir su paprasta uniforma. Ir mums tai nebūdavo kažkokia tragedija. Kai man mama rašydavo laiškus, kad vaikšto su ploščiais, jog nepaveiktų radiacija, mes laisvu laiku su trumpikėmis degindavomės atsigulę“, – prisiminimais dalijasi jis.

Jeigu kas tada būtų atskleidę, kokia išties situacija rimta, kad dėl radiacijos gali numirti už savaitės, Algis įsitikinęs – dauguma būtų iš ten pabėgę. Pačią elektrinę laidos svečias matė iš 500 metrų atstumo – į ją jis niekada nebuvo įleistas. Iš tokio atstumo, anot jo, situacija neatrodė siaubinga. Apie situacijos rimtumą Algis suprato tik grįžęs namo į Lietuvą.

„Tada buvome suregistruoti pas gydytojus ir labiau pradėjo aiškinti. Kai grįžome, skaitydavome rusišką spaudą, netgi matydavai, kad tas, kuris buvo šalia likviduojant elektrinę, jau mirė, to nebėra, to nebėra... Tada pasidarė truputėlį neramu“, – pažymi pašnekovas.

Černobylyje Algis praleido apie mėnesį. Pasak A. Unikausko, dabar skaičiuojama, kad likvidatoriai, kurie dirbo Černobylio avarijos vietoje iš karto po nelaimės, vidutiniškai gavo nuo 8 000 iki 16 000 mSv apšvitos dozę. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad tie, kurie dirbo kiek vėliau, nuo 1987–1990 metų, vidutiniškai gavo 120 mSv apšvitos dozę – panašią dozę gautų žmogus, kuriam būtų padarytos 6 000 krūtinės rentgeno nuotraukos. Gyvenant Lietuvoje tiek natūralios spinduliuotės būtų gaunama maždaug per 35 metus.

Kartais kalio jodido tabletės šiek tiek sureikšminamos. Žmonės galvoja, kad tai panacėja nuo bet kurios jonizuojančiosios spinduliuotės, kuri pasklinda branduolinės avarijos atveju.

„Kiekvienais metais buvo privaloma [tikrintis]. Buvo stebima skydliaukė, kad funkcionuotų normaliai. Buvo truputį streso, kai grįžome iš armijos ir mums pasakė, kad mes, kaip vyrai, jau būsime nevisaverčiai, būsime nevaisingi, bet gydytojų prognozės nepasitvirtino. Turiu 4 sveikus vaikus“, – kalba laidos svečias.

Kalio jodidas apsaugotų tik skydliaukę ir ne nuo visos spinduliuotės

Radiacinės saugos centro specialistės Danutės Šidiškienės teigimu, didelės branduolinės avarijos atveju į aplinką pasklinda daugybė įvairiausių rūšių radionuklidų, tarp jų – ir radioaktyvusis jodas. Būtent kalio jodido tabletės yra skirtos skydliaukei nuo pasklidusio radioaktyviojo jodo apsaugoti.

„Kartais šitos tabletės šiek tiek sureikšminamos. Žmonės galvoja, kad tai panacėja nuo bet kurios jonizuojančiosios spinduliuotės, kuri pasklinda branduolinės avarijos atveju, o iš tikrųjų apsaugo tik skydliaukę ir tik nuo radioaktyviojo jodo“, – aiškina specialistė.

Skydliaukės funkcijai reikalingas mikroelementas jodas, bet jo reikia mikrogramais – užtenka vos 200 mikrogramų, o skydliaukės apsaugai nuo radioaktyviojo jodo reikalingi miligramai, didesnis kiekis neleidžia radioaktyviajam jodui apsistoti skydliaukėje. Dėl to susidūrus su atominės elektrinės avarija netinka nei jodo purškalas, nei jodo maisto papildas ar dar koks nors preparatas su jodu – juose jodo yra per mažai.

„Vienoje tabletėje yra 50 mg jodo, suaugusiam skydliaukės apsaugai reikia 100 mg jodo, tad reikia dviejų tablečių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vartoti kalio jodidą iki radioaktyviojo jodo patekimo į organizmą likus mažiau nei 24 valandoms. Tai didelis laiko tarpas“, – sako D. Šidiškienė.

Blokuoti skydliaukę kalio jodidu dar yra veiksminga praėjus 2 valandoms nuo radioaktyviojo jodo patekimo į organizmą, bet ne vėliau nei praėjus 8 valandoms. Vartoti kalio jodido tabletes kitu nei nurodyta laiku gali būti žalinga. Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis, avarinė apšvita skirstoma į dvi grupes: tai nulemtieji ir atsitiktiniai efektai.

Gavus didelę apšvitos dozę, pasireiškia ūmus radiacinis sindromas, anksčiau vadintas spinduline liga. Tai nulemtieji radiaciniai nugedimai, įvairių organų pažeidimai. Nulemtieji efektai atsiranda viršijus tam tikrą slenkstinę dozę, o atsitiktiniams efektams priskiriami vėžiniai susirgimai, paveldimo ligos. Tai gali atsirasti ir nuo mažesnės apšvitos dozės.

Paklausta, kiek radiacijos pasiektų Lietuvą, jeigu įvyktų Astravo atominės elektrinės avarija, Radiacinės saugos centro specialistė aiškina, jog didžiausias pavojus sveikatai kiltų gyvenantiems arčiausiai elektrinės. Įsikūrusiems 5 kilometrų atstumu kiltų grėsmė dėl nulemtųjų efektų, tačiau ši zona Lietuvos nesiekia.

„Į 30 kilometrų zoną patenka dvi mūsų savivaldybės – Vilniaus ir Švenčionių. Jų gyventojai patektų į skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zoną. Reikalinga pasirengti, planuoti, kad reikės slėptis, būti uždarose patalpose gavus informaciją, evakuotis iš teritorijos, vartoti kalio jodido tabletes“, – pabrėžia D. Šidiškienė.

Labai svarbu suvokti, jog kalio jodido tablečių vartojimas iš anksto neturi jokios įtakos. Jas galima gerti tik Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavus branduolinės avarijos atveju.

„Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, yra 3,36 mSv, kas atitinka apie 168 krūtinės rentgeno nuotraukas. Apie 30 proc. šios apšvitos sudaro medicininių ir diagnostinių procedūrų metu gaunama apšvita, kita gana didelė dalis visos metinės apšvitos gaunama iš radioaktyvių rodono dujų, esančių patalpų ore. Taigi prisiminkite, kad radiacija ar tiesiog apšvita mus lydi visada. Ji yra aplinkui mus visą laiką ir daugeliu atvejų sveikatai nėra kenksminga, tačiau kalio jodido tablečių namų vaistinėlėje geriau turėkite“, – pataria A. Unikauskas.

Plačiau – rugsėjo 10 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Pripetėje dirbusio lietuvio istorija: medikai prognozavo nevaisingumą, dabar augina keturis vaikus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt