Gyvenimas

2020.09.11 16:10

Marius Čepulis. Kai suskamba gervių trimitai

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.09.11 16:10

Vienas iš labiausiai lietuvių mylimų paukščių yra gervė. Grakšti, graži, balsinga, kuklių spalvų, mokanti šokti – tiesiog idealas (ir ne tik paukščių pasaulyje). Sakyčiau, ji tikrai galėtų būti mūsų nacionaliniu paukščiu, ypač kai valstiečiai taip sudirbo gandrų reputaciją.

Rudenį visi graudenasi, išgirdę jų klykavimus, o pavasarį, pasigirdus visiškai identiškam balsui, iš džiaugsmo ploja katučių. Tik kai kurie ūkininkai, kuriems šiaip gamta baigiasi ties šermukšniu prie kelio, jų nemėgsta, nes gervės drįsta sumažinti jų derlių, kurio jie šiuo metu neturi, kur dėti.

Rugsėjo vidurys yra pats geriausias metas stebėti gerves. Mat, kaip ir kasmet, vos prasidėjus rugiapjūtei gervių būriai susirenka savo pamėgtose vietose ir laikosi, kol pasibaigia rudeninės sėjos. Jos kas rytą skrenda į laukus, kur maitinasi, tvarkosi, miega, šoka, tvarkosi, maitinasi, šoka, tvarkosi, miega, šoka, maitinasi. Ir kas vakarą grįžta atgal miegot į kokią nors pelkę, seklius ežeriukus ar tvenkinius.

Sankaupos būna įspūdingos. Šiuo metu aplink Sulinkių durpyną laikosi iki 5000 šių paukščių, raiste prie Kauno – virš 1000, Žuvinte – keli šimtai. Kasmet tūkstantiniai būriai nakvoja Novaraistyje, Rusnės saloje bei mažesni būreliai kitose pelkėse ar žuvininkystės tvenkiniuose, aplink kuriuos yra tinkamų mitybai laukų.

Iš visų reginių turbūt įspūdingiausias yra gervių grįžimas miegoti į pelkę. Mat miega jos vandenyje, glaudžiame būryje, taip apsisaugodamos nuo plėšrūnų. Šiuo metu maždaug septintą valandą vakaro gervės susirenka arčiau pelkės. Tada pasiunčiami žvalgai, kurie apskrenda kelis kart visą nakvynės teritoriją ir tą vietą, kur paukščiai tūps. Jie apžiūri pelkę ne tik iš toli, bet ir pralekia vos kelių metrų aukštyje, kad įsitikintų, jog nėra jokio pavojaus.

Praėjus kiek laiko, kai jau saulė būna senokai nusileidusi, staiga pakyla visas būrys ir vienu metu patraukia miegot. Iki tol skendėjusi visiškoje tyloje, pelkė atgyja, suskamba nuo linksmų trimitų ir jauniklių pypsenimų.

Paukščiai suka ratus virš pelkės ir keldami didžiulį triukšmą po truputį tupia vandenin. Iki vienuoliktos vakaro gervės įsikūrinėja, rėkauja, stumdosi, taškosi, plaka sparnais. Vėliau nurimsta ir užmiega. Miega ne visos. Visada kelios gervės stebi ir klausos, ar nepriartės koks plėšrūnas. O jei kokia lapė atslenka atsigerti, būna taip iškart garsiai aprėkta, kad pamiršus troškulį skuodžia tolyn.

Pusę 6 ryte gervės pabunda. Vėl prasideda rėkimai, stumdymasis, garderobo priežiūra, rytinė makšta. Gervės perbrenda į seklesnius vandenius, kad būtų lengviau įsibėgėti bei atsispirti. Ir jau po pusvalandžio pirmi paukščiai palieka pelkę.

Paskui jas seka vis daugiau ir daugiau gentainių. Išskristi vienu metu didžiuliam būriui būtų sunku, tad jos pasidalina nedidelėm grupelėm ir nuolat klykdamos palikinėja pelkę. Septintą ryte pelkė lieka tuštutėlė, tik kelios užklydusios kryklės turškiasi gervių pūkais nusėtame vandeny.

Palikusios pelkę, gervės skrenda į savo pamėgtą arčiausiai esantį lauką. Dažniausiai jis būna tik ką nupjautas ar tik ką užsėtas. Ir visa dieną praleidžia tai vienam, tai kitam lauke, kol vėl ateina vakaras ir vėl viskas kartojasi iš pradžių. Ir taip iki pat rugsėjo galo, kai pasinaudojusios oro srovėmis jos sukdamos ratus pakils aukštai ir klykaudamos patrauks link Ispanijos ar pietų Prancūzijos.

Kaip gerves tuo metu stebėti? Gervė yra jautrus paukštis ir nemėgsta žmogaus draugijos. Jų būrius laukuose galima stebėti iš kelių šimtų metrų. Pelkėse prie jų prieiti sunku. Tenka ateiti iš anksto, užsimaskuoti bei laukti jų pasirodant.

O jei norima jas pamatyti ryte, reikia prie pelkės ir nakvoti, kam ryžtasi tikrai ne kiekvienas. Džiugu, kad turim tokį Novaraistį, kur gerves galima iš gana toli stebėti tiek grįžtančias, tiek išskrendančias. Tik nevažiuokit ten dieną jų ieškoti, nes jos pasirodo maždaug 7-8 vakaro ir iki 7-8 ryto palieka pelkę.

Tai smagių gervių išlydėtuvių.

Gamtos fotografo Mariaus Čepulio užfiksuoti gervių vaizdai

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.