Gyvenimas

2020.09.10 21:53

Daktaras Unikauskas priminė pagrindines vandens gėrimo taisykles: nereikėtų gurkšnoti visą dieną

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.09.10 21:53

Taip jau yra: vieni vandens teršalai kenksmingi, bet jų nejaučiame ir nematome, kiti – nekenksmingi, bet tokio vandens gerti nenorime. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas priminė ir keletą vandens gėrimo taisyklių, kad vanduo išties būtų naudingas. Ar žinojote, kad vandenį geriau gerti atsisėdus, o šaltas vanduo apsunkina virškinimą?

Ar gali vanduo būti pavojingas, dar blogiau – nuodingas jūsų organizmui? Ar žinote, kokia jūsų regiono vandens kokybė? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Ilona Drulytė tikina, kad Vilniuje vandens kokybė dabar tikrai nebloga.

„Vyresni vilniečiai tikrai atsimena, kad prieš kokius 20 metų buvo problemų, vanduo buvo rudas, ir vonios buvo rudos, ir skalbiniai pilki... Bet dabar didžioji miesto dalis džiaugiasi. Vilnius didelis, yra įvairių vietų, kai kur problemėlių yra, bet apskritai [Vilniuje] tikrai geras vanduo“, – kalba pašnekovė.

Visi cheminiai vandens teršalai, pasak I. Drulytės, skirstomi į dvi grupes: toksinius ir indikatorinius. Toksiniai teršalai yra susiję su neigiamu poveikiu sveikatai, tačiau įdomiausia tai, jog jie nepakeičia nei vandens skonio, nei kvapo, nei spalvos, pavyzdžiui, nitratai. Jokio įtarimo apie daromą žalą neturėsime ir gerdami arsenu, švinu, fluoru užterštą vandenį.

„Indikatoriniai dažniausiai nieko bendro su poveikiu sveikatai neturi, bet jais užteršto vandens nenorime gerti: geležimi, manganu (gali kristi net juodos nuosėdėlės), sulfatais (galime jausti kartumą). Yra daugybė parametrų, jie reglamentuojami“, – aiškina specialistė.

Iš tikrųjų gamta mums davė daug ir neblogo vandens, bet yra tam tikrų situacijų ir požeminiame vandenyje: kur ne kur – fluoridas, kuriuo sunku atsikratyti ir kuris daro kenksmingą poveikį dantų sveikatai.

Tyrimas: ar verta pirkti geriamą vandenį iš prekybos centro?

Jeigu jums nepatinka iš čiaupo bėgantis vanduo, kreiptis reikėtų į vandens tiekėją, savivaldybę arba į Maisto ir veterinarijos tarnybą, kaip kontrolės įstaigą, ir kalbėtis: kas su mano vandeniu yra, kodėl jis toks? Apie geriamo vandens kokybę reikėtų žinoti, o, anot I. Drulytės, ši informacija prieinama. Viskas kitaip, jeigu geriate vandenį iš kieme stovinčio šulinio.

„Gręžinys taip pat priklauso tai pačiai kategorijai – individualus apsirūpinimas. Vadinasi, aš pats esu to vandens šeimininkas ir mano reikalas sužinoti, kokia to vandens kokybė. Tai, kad jis skanus, nereiškia, kad jis geras. Tokių žmonių, [geriančių vandenį iš šulinio], Lietuvoje yra ketvirtadalis“, – pažymi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Kai kurie didžiuodamiesi sako: mano vanduo – iš šulinio. Tačiau I. Drulytė perspėja – jis gali būti ir su nitratais, kurių, kaip minėta, niekaip nepajusite, o toks vanduo, pavyzdžiui, kūdikiui gali kainuoti net gyvybę dėl methemoglobinemijos.

Šulinio vanduo – arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminis vanduo. Natūralu – tarša nuo žemės paviršiaus jį pasiekia pirmiausiai. Didžiausias gruntinio vandens teršėjas – dirbamų žemių tręšimas, žema ūkininkavimo kultūra. Negilių gręžinių vandenį Lietuvoje vartoja vidutiniškai 25 proc. gyventojų.

Jei vartojate vandenį iš čiaupo, nepamirškite, kad jo kokybė irgi gali skirtis, o tai priklauso nuo gyvenamosios vietos.

„Mes Lietuvoje labai drąsiai sakydavome: geras vanduo, nes požeminis. Mūsų kaimynai, kitos šalys geria iš upių, ežerų, reikia valyti, o mūsų – požeminis, gamtos duotas. Iš tikrųjų gamta mums davė daug ir neblogo vandens, bet yra tam tikrų situacijų ir požeminiame vandenyje: kur ne kur – fluoridas, kuriuo sunku atsikratyti ir kuris daro kenksmingą poveikį dantų sveikatai“, – kalba laidos viešnia.

Vanduo iš čiaupo tinkamas vartoti:

– Biržų r.

– Rokiškio r.

– Zarasų r.

– Utenos r.

– Molėtų r.

– Širvintų r.

Šaltas vanduo labai apsunkina virškinimo sistemos darbą, blogėja medžiagų įsisavinimas. Kuo vandens temperatūra toliau nuo kūno temperatūros, tuo blogiau. Temperatūra turėtų būti maždaug tarp 24 ir 48 laipsnių, geriausiai – apie 40

Vandens iš čiaupo nerekomenduojama gerti:

– Neringos r.

– Joniškio r.

– Šilalės r.

– Raseinių r.

– Klaipėdos r.

– Šakių r.

– Vilkaviškio r.

– Kėdainių r.

– Vilniaus r.

Kelmės vandenyje didelis fluorido kiekis, viršijantis normą, kas yra susiję su poveikiu sveikatai, o, pavyzdžiui, Joniškyje – gamtinė problema, sulfatai. Tai su poveikiu sveikatai nesusiję, bet vanduo gali būti kartus. Klaipėdos, Kretingos rajonai taip pat turi gamtinių „dovanėlių“ – jų vandenyse yra ir per daug fluorido, kai kur – boro. Didžiausia problema Lietuvos geriamuosiuose vandenyse – per didelis geležies kiekis mažosiose vandenvietėse. Nors tokį vandenį gerti galima, jis žmonėms nepatinka.

Vis dėlto I. Drulytė tikina – bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Kelmę, vandenį iš čiaupo galima gerti drąsiai. Mažesniuose rajonų miesteliuose problemų su vandeniu kai kur yra.

Kartais namuose įsirengiami filtrai, bet, pašnekovės teigimu, jeigu vanduo iš čiaupo geras, to daryti nereikia: „Kita filtro prasmė – technologinis efektas – minkštinti vandenį, kad būtų gerai ne jums, bet jūsų skalbimo mašinai, indaplovei, dušui ir kitiems prietaisams. Jeigu perki filtrą, turi tiksliai žinoti, ką nori iš vandens pašalinti. Kiekvienai medžiagai bus kitoks filtras.“

Kad ir kokį vandenį geriate, reikėtų žinoti keletą vandens gėrimo taisyklių, kad vanduo iš tiesų būtų jums naudingas.

Gerti vandenį reikia tik jaučiant troškulį. Jeigu nejaučiate troškulio ir negeriate vandens, nieko blogo jums neatsitiks. Mažiausiai du litrai per dieną – rinkodaros poveikis. Jei išgersite du litrus ar daugiau, ne visas vanduo bus panaudotas. Nepamirškite, kad vaisiai ir daržovės turi labai daug vandens. Kai kurie vaisiai – iki 90 proc. savo svorio, daržovės – 70 proc.

Šaltas vanduo labai apsunkina virškinimo sistemos darbą, blogėja medžiagų įsisavinimas. Kuo vandens temperatūra toliau nuo kūno temperatūros, tuo blogiau. Temperatūra turėtų būti maždaug tarp 24 ir 48 laipsnių, geriausiai – apie 40“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Būtinai išgerkite vandens ryte tik atsikėlę – taip sužadinamas mūsų metabolizmas, paruošiama virškinimo sistema. Negerkite vandens 30 minučių iki valgio ir 45–50 minučių po valgio, jei norite sulieknėti – tuo labiau, nes tai lėtina medžiagų apykaitą.

Taip pat nereikėtų vandens gurkšnoti visą dieną, lygiai kaip ir gerti daug vandens iš karto. Abiem atvejais sutrikdomas metabolizmas, stabdomas virškinimas, gali patinti veidas ar kojos. Jeigu visą dieną mažais gurkšneliais gurkšnojate vandenį, anot laidos vedėjo, organizmas apgaunamas: vandens įsisavinama per daug, mažėja druskų koncentracija, tai ypač blogai smegenims, atsiranda vangumas. Tarp vandens gėrimų turi būti pakankami intervalai.

Venkite negerti vandens visą dieną, o po to prisigerti jo į valias. Tada organizmas stengsis įsisavinti visą gautą vandenį, net jei jam tuo metu jo nereikia. Būtinai išgerkite vandens ryte tik atsikėlę – taip sužadinamas mūsų metabolizmas, paruošiama virškinimo sistema. Negerkite vandens 30 minučių iki valgio ir 45–50 minučių po valgio, jei norite sulieknėti – tuo labiau, nes tai lėtina medžiagų apykaitą. Vandenį gerkite sėdėdami – kai kūnas atsipalaidavęs, vanduo įsisavinamas lėčiau, tolygiau, nebus veido ar sąnarių paburkimo“, – vandens gėrimo taisykles vardija daktaras.

Vandens gėrimo taisyklės

– Gerti vandenį – tik jaučiant troškulį

– Vandens temperatūra – apie 40 laipsnių

– Tarp vandens gėrimų turi būti intervalai

– Venkite negerti vandens visą dieną

– Išgerkite vandens ryte

– Negerkite vandens likus 30 minučių iki valgio ir 45–50 minučių po jo

– Geriau negerkite vandens stovėdami

Plačiau – rugsėjo 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Tyrimas: ar verta pirkti geriamą vandenį iš prekybos centro?