Gyvenimas

2020.09.07 21:57

Eugenijus Laurinaitis papasakojo, kaip atskirti entuziastų ligą perdegimą nuo depresijos

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.09.07 21:57

„Kai vietoje to, ką moku ir galiu, pradedu stengtis padaryti tai, ko nemoku ir negaliu, aš perdegu“, – apie tai, dėl ko žmogų parklupdo perdegimo sindromas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Pasak jo, perdegimo sindromas susijęs su idealizmu, entuziazmu, priešingai nei depresija, susijusi su kažko svarbaus praradimais.

„Darbe užduočių tik daugėja, o laukiančių darbų sąrašas atrodo neįveikiamas? Mintys sukasi tik apie neapmokėtas sąskaitas, o kur dar vaikai ir jų pamokos?.. Apie buities darbus geriau net neklausti? Žinokite, šita būsena gali būti ne tik dėl to, kad šiandien tiesiog bloga diena. Jeigu spaudimas darbe ir kasdieninės užduotys atrodo neįveikiamos, o įprastai malonumą teikusi veikla nedžiugina, jums gali būti perdegimo sindromas, kurio vis dar nemokame atpažinti“, – sako laidos „Klauskite daktaro“ vedėja profesorė Jurgita Plisienė.

Tik pernai Pasaulio sveikatos organizacija perdegimo sindromą įtraukė į tarptautinę ligų klasifikaciją. Medikai pripažįsta, kad perdegimas yra tikras sindromas ir turi konkrečius simptomus, kuriuos reikia žinoti.

Laidos svečias, gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas, Pasaulio psichoterapijos tarybos narys E. Laurinaitis tvirtina, jog perdegimo sindromas – psichikos sutrikimas, visų pirma, atsirandantis dėl tam tikrų specifinių asmenybės savybių, visų antra, dėl socialinių aplinkybių.

„Augdami esame mokomi siekti. Šitas pasiekimų procesas veda prie to, kad kažkuriuos dalykus mes vertiname vis labiau ir labiau, o kažkuriuos vis atmetinėjame. Užmirštame, kad mūsų gyvenimas turi būti subalansuotas, kad jame yra dalys, kurias privalome būtinai turėti, kad būtume sveiki“, – pabrėžia jis.

Vyrai irzlūs dažniausiai tampa paveikti depresijos. Iš tikrųjų tyrimai rodo, kad vyrai, būdami depresyvios būklės, neretai tampa agresyvūs patys nežinodami kodėl, pridaro įvairiausių netikėtų poelgių, taip pat ir nusižudo.

Nebenorėjimas eiti į darbą, negalėjimas sulaukti, kada darbas baigsis – rimti ženklai, kad jums gali būti perdegimo sindromas. Tačiau svarbu pabrėžti du dalykus: šie jausmai atsiranda vietoje buvusio entuziazmo, be to, labai dažnai tai aplanko dirbančiuosius su žmonėmis, pasakoja E. Laurinaitis.

„Tai ypač ryšku profesijose, kurios yra susijusios su darbu su žmonėmis. Tai, visų pirma, gydytojai, mokytojai, slaugytojai, kaip bebūtų keista, pardavėjai. Tai žmonės, kurių kasdienybėje darbo su kitais žmonėmis yra labai daug.

Eugenijus Laurinaitis: kai nejaučiate malonumo, atostogos nepadės – reikia profesionalios pagalbos

Perdegimo sindromas atsiranda dėl to, kad žmogus pajunta, jog turėtų dirbti geriau tam, kad rezultatai būtų geresni, o geriau, mūsų supratimu, tai yra daugiau. Mes pradedame atiminėti laiką iš kitų būtinų mūsų gyvenimo dalių, tada sutrūkinėja tarpasmeniniai ryšiai, išnyksta mums malonumą teikiantys užsiėmimai, sportas, hobiai, draugavimas. Galiausiai lieka tiktai darbas“, – kalba psichoterapeutas.

Vis dėlto perdegimo sindromas dažnai painiojamas su depresija. Pavyzdžiui, jeigu darbe tampate neproduktyvus, jums sunku susikaupti, jaučiatės išsiblaškęs, pasidaro daug sunkiau atlikti įprastus darbus, anot E. Laurinaičio, tai labiau primena depresiją, o ne perdegimo sindromą.

„Pirmi dalykai, kurie atsitinka žmogui pradėjus sirgti depresija, yra jo energijos ir produktyvumo mažėjimas“, – pažymi jis.

Dar vienas simptomas – irzlumas. Jeigu jus ima erzinti visi aplinkiniai, pirmiausia laidos svečias pataria atkreipti dėmesį į tai, kas esate – vyras ar moteris. Vis dėlto kiekviena situacija individuali.

„Noriu perspėti: jeigu su jumis kažkas darosi, jūs nežinote, kas tai yra, negalite patys sau padėti, nepulkite diagnozuoti. Kiekvienas žmogus yra kitoks, su kiekvienu reikia kalbėtis asmeniškai, kad galėtume suprasti, kas iš tikrųjų su juo darosi.

Jei yra irzlumas, vyrui ir moteriai tai gali būti skirtingi dalykai. Visų pirma, moterims leidžiama būti irzlioms, tai labiau susiję su pervargimu, taip pat gali būti susiję su perdegimu. Vyrai irzlūs dažniausiai tampa paveikti depresijos. Iš tikrųjų tyrimai rodo, kad vyrai, būdami depresyvios būklės, neretai tampa agresyvūs patys nežinodami kodėl, pridaro įvairiausių netikėtų poelgių, taip pat ir nusižudo“, – teigia E. Laurinaitis.

„Dieną jaučiuosi labai pavargusi, atrodo, vos pavelku kojas, grįšiu namo, krisiu į lovą ir miegosiu 20 valandų, tačiau kai atsiguli į lovą ir bandai užmigti, tai nepavyksta. Kankina nemiga, mintys sukasi apie darbą, problemas. Atsikeli dar labiau nepailsėjęs, užsiveda užburtas ratas“, – situaciją apibūdina J. Plisienė.

Pasak psichiatro, tai labiau primena depresiją, o ne perdegimo sindromą, nors jei perdegimo sindromas labai stiprus, neišvengiamai atsiranda ir depresijos komponentas – atskirti šias dvi būkles vieną nuo kitos darosi dar sunkiau.

Mes turime suprasti, kad nuo perdegimo poilsis nepadės. Perdegimą reikia gydyti. Tai yra sutrikimas ir jį reikia gydyti, ir gydyti jį reikia psichoterapija, o ne vaistais.

Kai atsiranda fiziniai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nepaaiškinami skrandžio skausmai, pykinimas, širdies plakimas, galvos skausmas, svarbiausia suvokti, jog psichosomatiniai simptomai praneša apie psichologines problemas, kurių žmogus pats negali suvokti.

Kaip įvertinti tai, kad net po darbo neįmanoma mėgautis patinkančia veikla, viskas, kas džiugino, nebedžiugina? „Šitai vis dėlto dažniau būdinga depresijai. Tai negalėjimas jausti malonumo iš tokių užsiėmimo rūšių, kurios anksčiau davė malonumą. Atostogos čia nepadės – reikia profesionalios pagalbos“, – perspėja E. Laurinaitis.

Kodėl žmonės perdega?

„Nuėjau į profesiją, kuri mane „vežė“, kaip sako jaunimas, kuri iš tikrųjų man rūpėjo ir aš norėjau joje būti geras, o stengimosi procesas atvedė į duobę. Kai vietoje to, ką moku ir galiu, pradedu stengtis padaryti tai, ko nemoku ir negaliu, aš perdegu“, – tikina laidos svečias.

Tad perdegimo sindromą galima vadinti entuziastų ir perfekcionistų liga. Depresija susijusi su kažko svarbaus praradimais (nebūtinai žmogus – tai gali būti prarastos vertybės, pinigai, finansinis saugumas, draugystė, turėtos viltys, kai supranti, kad balerina niekada nebūsi), o perdegimas – su idealizmu, entuziazmu, pretenzijomis į tobulumą, pažymi E. Laurinaitis.

Kaip suprasti, kad šalia esantis žmogus yra perdegęs ir jam reikia pagalbos?

„Visų pirma, žmogus pasikeičia. Mes matome, kad jo elgesys pasikeitė. Tad pirmas dalykas – pamatyti, kad žmogus pasikeitė, antras dalykas, pasakyti jam: aš tai matau, nežinau, ar tu tai matai, bet iš šono šitai matosi, aš galvoju, kad gal tau reikėtų savimi pasirūpinti. Tik supraskime vieną dalyką – mes negalime priimti sprendimo už kitą“, – komentuoja docentas.

Laidoje „Klauskite daktaro“ jis pasidalijo ir auksinėmis taisyklėmis, kaip netapti darboholiku. Anot jo, pirmiausia labai svarbi trijų aštuoniukių taisyklė: po 8 val. per parą turi būti skirta miegui, darbui ir savo paties gyvenimui. Kas į pastarąjį įeina, kiekvienas nusprendžia pats, bet 8 val. turi būti skirtos sau.

„Laimė yra tada, kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo norisi eiti namo“, – taip skamba antroji auksinė taisyklė pagal E. Laurinaitį.

„Mes turime suprasti, kad nuo perdegimo poilsis nepadės. Perdegimą reikia gydyti. Tai yra sutrikimas ir jį reikia gydyti, ir gydyti jį reikia psichoterapija, o ne vaistais“, – priduria jis.

Plačiau – rugpjūčio 31 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Eugenijus Laurinaitis: kai nejaučiate malonumo, atostogos nepadės – reikia profesionalios pagalbos