Gyvenimas

2020.09.04 16:36

Marius Čepulis. Kas vyksta rugsėjo miškuose

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.09.04 16:36

Štai ir vėl kalendorius mums sako, kad atėjo metas sėti rugius, eiti į mokyklas, darželius, universitetus, darbus, metas ugdyti kantrybę stovint kamščiuose, metas pradėti rytais bėgiot (pradėjot?). Man atrodo, kad rugsėjo pirmoji turėtų būti tie tikrieji Naujieji metai. Tai čia tiek visko daug pas mus, žmonių pasaulyje, o kas naujo šiuo metu vyksta ten, iš kur mes jau senokai išėjom – gamtoje?

Visų pirma, gerai palijus, miško paklotėje vėl surudavo, sugeltonavo ir suraudonavo grybų kepurėlės (žinoma, iš paskos į miškus tuoj pasipils ir dvikojų kepurėtųjų legionai). Vasara kai kuriuos rajonuose tikrai buvo grybinga, rugpjūtį buvo šiokia tokia pertraukėlė, o dabar prasidėjo antras raundas. Gal bus kaip ir pernai – grybus rinksim iki pat Kalėdų?

Jei kalbėsime apie miško gėrybes, šiemet jų tikrai netrūksta. Gerai suderėjo ir mėlynės, ir bruknės, ir spangių daugybė (dar vos anksti joms). Ir, kad ir kaip keista – šiemet labai daug riešutų. Po tokio keisto, šalto pavasario jau galvojau, kad voverės liks alkanos. Bet ne. Lazdynai tik ir traška nuo pūstauodegių. Jos skuba rinkti ir slėpti riešutus, kol jų nesurinko miegapelės, riešutinės ir kėkštai.

Dauguma augalų baigė žydėti ir jau subrandino sėklas. Visgi tarp rudų tonų dar pasimato vienas kitas gelsvas ar melsvas žiedelis. Šiuo metu niekas negali prilygti lietuviškoms levandoms – šiliniams viržiams.

Tiesa, jų žydėjimo pikas rugpjūčio viduryje, bet dar dabar galima grožėtis jų rožinės spalvos kilimais. Be to, jie – tikras lobis bitėms (ir bitininkams), kamanėms, visokiausioms musėms bei tų visų vabzdžių medžiotojams – laumžirgiams, vorams, plėšriamusėms ir iš pietų atvykusiems maldininkams.

Šiaip, nors vabzdžių jau smarkiai apmažėjo, bet šiltesnėmis dienomis virš parūgusių obuolių vis dar sukiojasi admirolai, spungės. Aksominiais, balta juostele įrėmintais sparnais puikuojasi šeiriai. Miškuose vėl truputį atkuto uodai, vis dar bando kraujo gauti lėtieji žabaliai ir jus su briedžiu sumaišo skraidančios „erkės“ – briedmusės. Ir dar – vėl naktimis pradeda šviesti jonvabalių mergos.

Driežų ir gyvačių „šeimose“ – pagausėjimas. Pilni pelkių pakraščiai gyvavedžių driežiukų, o sausose pievose muses bando gaudyti vikrieji driežiukai. Taip pat jau iš kiaušinių išsiritę šliaužioja žalčiukai bei ką tik mamos pilvą palikę angiukai (nesugalvokit angiukų imt į rankas, kad mažas, nereiškia, kad negali jums pirštan įsegti).

Apie paukščius reiks rašyti atskirą komentarą. Dabar tik paminėsiu, kad, nors daugumos įprastų vasarinių paukščių jau nebėra, bet, pavyzdžiui, kregždės vis dar bando spėti užauginti savo vaikus. Tai nėra kažkoks retas reiškinys. Mat šelmeninės kregždės veda dvi vadas.

Visiškai paleisti vaikus į gyvenimą nuo perėjimo pradžios joms reikia bent 6 savaičių. Dažnai antrą vadą sudeda liepos gale (pasitaiko ir rugpjūčio vidury), tad tik dabar jaunimas ruošiasi palikti lizdą, o mėnesio gale jos jau bus pakeliui į Afriką. Tiesa, dar miškuose gieda karietaitės, o miestuose – dūminės raudonuodegės bei švilpauja varnėnai.

O žvėrių pasaulis pasiskirstė į dvi stovyklas – vieni kūdinasi nuo rugsėjo 1, kad būtų gražūs vestuvėms, kiti – atvirkščiai, punta ir kaupia atsargas artėjančiai žiemai. Puntančiųjų būreliui priklauso tie, kurie įmigs žiemai.

Tai dygliuotieji ežiai, niekad nepabundančios miegapelės, usūriniai šunys, šikšnosparniai bei šleivakojės (šiuo metu bent trys meškos pastebėtos skirtingose Lietuvos vietose). Pelės ir voverės kraunasi maistą į sandėlius. Plėšrūnai moko savo vaikus medžioklės meno, kad šie būtų pasiruošę sunkmečiui. Stirninai irgi punta – reikia atsigauti po sunkių vestuvių. Punta ir šernai, bet kada jie sotūs būna?

O maistas šiuo metu daug mažiau rūpi stumbrams, briedžiams bei pagrindiniams rugsėjo miškų solistams – tauriesiems elniams. Stumbrų patinai iš savo haremų gena lauk visus konkurentus ir tik jauniems leidžia uostyti kvepiančias pateles, jei tie elgiasi pagarbiai.

Stenėdami ir mykdami briedžiai pasileido į savo moterų paieškas. O trumpam palikti briedžiukai blūdija po vieną ir laukia, kol mamai pasibaigs tos dienos.

Na, o vos atėjus rugsėjo vakarui, vėl pradeda koncertuoti naminės ir žvirblinės pelėdos, miškas aidi nuo elnių tenorų ir baritonų. Kiaurą naktį jie nerimsta, vaikščiodami aplink savo ar svetimus haremus (dauguma patelių jau susimetė į būrelius), savo galingu balsu skelbdami savo teises ir siųsdami konkurentus kuo toliau. Tiesa, ne visoje šalies teritorijoje ruja prasideda vienu metu. Šalies vidury ji jau įsismarkavus, o vakaruose dar ramu.

Tai ramaus ir šilto savaitgalio. Nepamirškit pasveikint barzdylas bei paminėti mūsų Baltijos jūros dieną.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt