Gyvenimas

2020.09.02 08:38

Lietuvą pamilęs ir jai dainą lietuvių kalba parašęs vokietis Timas: čia jaučiuosi kaip namuose

Gretė Maziliauskaitė2020.09.02 08:38

„Oi ne, Vilnius yra ta mergina. Tai mano svajonių mergina“, – klausimą, ar ne dėl kokios šviesiaplaukės lietuvaitės įsimylėjo Lietuvą, juokaudamas paneigė vokietis muzikantas Timas Rönzas. Portalui LRT.lt vaikinas pasakojo, kad jo meilė mažai Baltijos valstybei prasidėjo nusivylimu, tačiau dabar yra parašęs jai dainą ir ateities neįsivaizduoja kitur.

Dvidešimt dvejų Timas pirmąkart Lietuvoje apsilankė sulaukęs aštuoniolikos. Čia jis atkeliavo su draugais iš mokyklos, dalyvaudamas programoje „Erasmus+“, ir nuo tada mūsų šalyje lankėsi jau aštuonis kartus. Timas pasakojo, kad dalyvaudamas mainų programoje neturėjo galimybės rinktis, į kurią Europos valstybę vykti, – apie projektą visi dalyvauti sutikę moksleiviai žinojo tik tiek, kad kiekvienas savaitę laiko praleis vienoje iš Europos Sąjungos šalių.

Anot vaikino, nežinomybė neišgąsdino, netgi priešingai – nemokamos atostogos ir galimybė susipažinti su naujais žmonėmis paskatino dalyvauti projekte. Viskas pasikeitė, kai moksleivius pasiekė sąrašas šalių, į kurias jie keliaus.

„Visi gavo tokias nuostabias atostogų vietas kaip Portugalija, Graikija, Sicilija, Kroatija, o aš prie savo pavardės pamačiau Lietuvą. Tiesą pasakius, nebuvau sužavėtas. Pirma į galvą šovusi mintis – kodėl turiu keliauti į kažkokią buvusią Rytų bloko šalį?“ – tuo metu patirtą nusivylimą su šypsena prisiminė Timas.

Prieš Timui išvykstant į Lietuvą, į Vokietiją atvyko užsieniečiai. Tarp jų buvo ir lietuvis Modestas – vaikinas, su kuriuo Timui buvo skirta mainytis gyvenamąja vieta. Pašnekovas pasakojo, kad Modestui viešint Vokietijoje juodu puikiai leido laiką, todėl galiausiai jis ėmė nekantriai laukti kelionės į Lietuvą: „Aš pamaniau – taip, turbūt ten [Lietuvoje – aut. past.] žmonės linksmi. Todėl į Lietuvą išvykau jau be didesnio išankstinio nusistatymo.“

Vaikinas dar ir šiandien puikiai prisimena kelionę nuo Vilniaus oro uosto iki Lukiškių aikštės. Jis teigia buvęs sužavėtas posovietinės miesto atmosferos – nieko panašaus savo akimis nebuvo matęs: „Atvykome į Lukiškių aikštę ir tada perskrodė dvi mintys – čia tikrai labai gražu, visai ne tai, ko tikėjausi, ir, velnias, kaip švaru!“ Timo teigimu, kiekvienas Lietuvos sostinėje apsilankęs jo pažįstamas ar draugas žavėjosi švara.

Vilnius, be jokios abejonės, yra mano mėgstamiausias miestas, o antrą vietą užima Nida.

Pasibaigus mainų programai, vaikinas su keliais draugais iš Vokietijos norėjo pažinti tikrą naktinį gyvenimą užsienyje, tačiau nenorėjo išleisti santaupų tokioje vietoje kaip Ibisa ar Maljorka. Todėl ėmė svarstyti galimybę atostogas praleisti netradicinėje vietoje – neseniai aplankytame Vilniuje. Nors iš pradžių Timo draugai šia idėja nebuvo sužavėti, vėliau pakeitė nuomonę.

„Žemos kainos – tiek gėrimų, tiek viešbučių, tiek kitų paslaugų – buvo priežastis, kodėl draugai sutiko vykti į Lietuvą. O vėliau jiems ji labai patiko“, – pasakojo užsienietis.

Dabar Timas į Lietuvą atvyksta tik atostogauti, bet ne kaip eilinis turistas, lankantis svarbiausius pažintinius objektus. Vaikinas daugiau laiko skiria Vilniaus miesto tyrinėjimui bei vaikščiojimui Senamiesčio gatvėmis. Kadangi yra muzikantas, jis eina į koncertus, bendrauja su Lietuvos muzikantais ir retkarčiais netgi kartu improvizuoja baruose ar kavinėse.

„Kartą turėjau labai mažą koncertą Užupio kavinėje, tačiau dažniausiai tai būna improvizaciniai pasigrojimai su draugais ir gitaromis“, – pasakojo pašnekovas.

Be viso to, Timui daug reiškia per kelerius metus Lietuvoje sutikti žmonės ir užsimezgusios draugystės. Todėl dažniausiai atostogas leidžia ne vienas – susitinka su senais draugais, kurie dar išlikę nuo „Erasmus+“ laikų, kaskart užmezga naujų pažinčių ir taip plečia bičiulių ratą Lietuvoje.

Nors sostinėje vaikinas yra praleidęs daugiausia laiko ir ją vadina svajonių miestu, taip pat yra pabuvojęs Trakuose, kuriuose, kaip sako, suvalgo vieną kitą kibiną ir atsipučia su šalta gira prie ežero, Šiauliuose, kur nuvykęs į šalia esantį Kryžių kalną pakabino savo kryželį, Anykščiuose, Druskininkuose, Kaune, Kuršių nerijoje.

„Vilnius, be jokios abejonės, yra mano mėgstamiausias miestas, o antrą vietą užima Nida. Ten patinka praktiškai viskas: atmosfera, paplūdimiai, kopos, žmonės. Tai labai rami vieta, kurioje gali perkrauti baterijas“, – prisipažino T. Rönzas.

Vaikinas tikisi, kad kitą sykį atvykęs į Lietuvą spės vėl aplankyti žymiausią Kuršių nerijos kurortą. Be to, planuoja leistis į artimesnę pažintį su Klaipėda ir Palanga.

Paklaustas, kas taip pakerėjo mažoje Baltijos šalyje, kad į ją sugrįžo daugybę kartų ir netgi aprodė daugiau nei penkiolikai draugų iš Vokietijos, Timas negalėjo tiksliai atsakyti. Kaip ir dauguma sostinės turistų, jis gyrė kavinių kultūrą ir naktinį miesto gyvenimą: „Man labai patinka požiūris į eismą miesto centre ir Senamiestyje. Pavyzdžiui, Gedimino prospektas vakarais uždaromas ir erdvė paliekama barams, kavinėms. Sostinė daug dėmesio skiria aplinkos gerinimui ir pritaikymui žmonėms, o ne automobiliams.“

Didelį įspūdį Timui padarė ir lietuvių santykis su menu: „Lietuviai turi unikalų, kitokį santykį su menu nei mes Vokietijoje ar kitos Vakarų Europos šalys. Ir tai ryškiausiai atsiskleidė per karantiną – kaip visi stengėsi prikelti kultūrą.“

Beveik viskas, ką žmonės sako lietuviškai, nebent yra girti ar pikti, skamba kaip maža vokalinė melodija.

Kaip paskutinį dalyką Timas įvardijo lietuvių kalbą, kuri, anot jo, eina koja kojon su menu, tiksliau, lietuvišką muziką, kurią labai pamėgo.

„Beveik viskas, ką žmonės sako lietuviškai, nebent yra girti ar pikti, skamba kaip maža vokalinė melodija. Lietuvių kalba turi tam tikro minkštumo ir savitumo. Taigi, tai yra priežastis, kodėl noriu kurti lietuvišką muziką“, – pasakojo vokietis, jau išleidęs lietuvišką dainą „Su vėju“.

Mintis parašyti lietuvišką dainą daugiau nei penkerius metus muziką kuriančiam vaikinui kilo Lietuvoje lankantis praėjusių metų pavasarį. Čia kartu su draugais iš Vokietijos ir Lietuvos jis atšventė gimtadienį, o vakarėlio metu grojo bičiulis lietuvių atlikėjas Tautvydas Augustinas, geriau žinomas kaip grupės „Baltasis kiras“ lyderis.

„Tai buvo geriausias gimtadienio vakarėlis, kokį esu turėjęs, ir po jo pamaniau, kad labai norėčiau turėti savo lietuvišką dainą“, – sakė pašnekovas.

Pasakodamas apie kūrybinį procesą, Timas neslėpė, kad jis buvo keistas, o ir pati daina pavyko kiek kitaip, nei tikėjosi. „Tuo metu mano klausomiausios dainos buvo [Ievos Narkutės – aut. past.] „Raudoni vakarai“ ir [Andriaus Mamontovo – aut. past.] „Geltona. Žalia. Raudona“, taip pat artėjo Baltijos kelio 30-metis ir aš pamaniau, kad būtų šaunu sukurti panašios tematikos dainą. Visa tai mane įkvėpė, nusprendžiau parašyti ir galiausiai pamačiau, kad daina išėjo patriotiškesnė, nei tikėjausi“, – pasakojo vaikinas.

Pirminė idėja buvo parašyti meilės dainą – tokia ji ir tapo, tik ne, kaip įprasta, apie meilę kitam žmogui: „Daina „Su vėju“ išėjo labiau kaip meilės laiškas Lietuvai ir Vilniaus miestui.“

Paklaustas, ar jaučiasi labiau mylintis Lietuvą nei Vokietiją, pašnekovas atsakė nė nedvejojęs: „Aš nesijaučiu labai susijęs su Vokietija, jaučiu, kad labiau priklausau Lietuvai.“

Anot Timo, ryžtą kraustytis gyventi į Lietuvą jo tėvai iš pradžių vertino stereotipiškai. Jų nuomone, tokį norą paskatino simpatija merginai. Tačiau bėgant metams, o Timo ryžtui neblėstant artimųjų nuomonė pasikeitė: „Po kiek laiko jie pamatė, kad čia, Lietuvoje, yra kažkas, kas mane laiko, ir tai tikrai ne mergina. Jie pagaliau suprato, kad Lietuva turi kažką tokio, ko Vokietija man negali pasiūlyti.“

Vaikinas juokaudamas pridūrė, kad tėvams nėra dėl ko nerimauti, nes Lietuvą ir jo gimtąją šalį skiria „vos viena Lenkija“.

Manau, tiesiog jauti, kai pasieki savo kelionės tikslą.

Šiuo metu T. Rönzas gyvena ir studijuoja Vokietijoje, tačiau baigęs kultūros studijas universitete planuoja visam laikui įsikurti Lietuvoje. Vaikinas pasakojo, kad atvykęs nedelsdamas pradės rimčiau mokytis lietuvių kalbos, kuri, anot jo, būtina norint kurti ateitį čia.

Paklaustas, ar imigravęs ketina siekti muzikinės karjeros, Timas teigė nepuoselėjantis didelių vilčių: „Be jokios abejonės, norėčiau gyventi iš muzikos, bet ją kuriu labiau sau – tai kaip hobis.“

Vokietis pasakojo nenorintis švaistyti kelerių metų studijoms ir tikisi Lietuvoje susirasti darbą, kuris vienaip ar kitaip leistų prisiliesti prie kultūros. Jį domina renginių organizavimas, darbas muziejuje ar bendravimas su vokiečių turistais. Jei toks planas neišdegtų, neabejoja, kad rastų, kuo galima užsiimti: „Galbūt atidarysiu barą ar kavinę.“

Timo negąsdina mažesnis nei Vokietijoje vidutinis atlyginimas ar dideli kasmetiniai lietuvių emigrantų skaičiai, mat jis tiki, kad gerai apmokamas darbas nėra viskas, ko reikia žmogui.

„Aš atradau Lietuvą tada, kai ji jau priklausė Europos Sąjungai ir ekonominiai rodikliai buvo pradėję kilti, todėl niekada nepatyriau, kokia ji buvo seniau“, – vaikinas nežino, ar tokį mąstymą nulėmė jo optimizmas, ar tai, kad į Lietuvą žvelgia iš kitos perspektyvos nei čia užaugę žmonės. Ir vis dėlto jis užtikrintas dėl vieno dalyko – kaskart atvykęs į Vilnių jaučiasi kaip namuose.

„Sugrįžęs [į Vilnių – aut. past.] trečią kartą, jaučiausi taip, lyg atvykau kažkur ir atradau kažką, ko net nežinojau, kad iš tiesų ieškau. Manau, tiesiog jauti, kai pasieki savo kelionės tikslą“, – pasakojo Timas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt