Gyvenimas

2020.08.27 07:58

Iš Niujorko atvykę į Vilnių įkūrė šeimos restoraną: viskas nuo maisto iki detalių – išskirtinai lietuviška

žiūrėkite reportažą
Viktorija Lideikytė, Ieva Ripinskytė, LRT.lt2020.08.27 07:58

Pasilikti Vilniuje niujorkiečiai Samuelis Brumbergas su žmona Olga ir sūnumi Davidu nutarė čia praleidę atostogas. Negana to, Senamiestyje įkūrė šeimos restoraną. Visus maisto produktus jie perka tik iš vietos ūkininkų ir laikosi griežtos filosofijos: viskas – tik ekologiška ir lietuviška. Net valgiaraščio odinis viršelis ir restoraną salstelėjusiu kvapu apgaubęs eterinis aliejus.

Į Vilnių tiesiai iš Niujorko Samuelis su žmona ir sūnumi atvyko prieš daugiau nei šešerius metus. Keliauti mėgstanti šeima daug skraidė po pasaulį, ne vienus metus gyveno Rytuose, buvo apsistojusi ir Europoje, o vieną vasarą atvyko atostogų į Lietuvą. Toji vasara buvo lemtinga.

„Po apsilankymo Lietuvoje susėdome balsuoti, ką daryti toliau. Sutarėme vienbalsiai – mums visiems čia patiko, tad nusprendėme likti“, – portalui LRT.lt pasakoja restorano įkūrėjas Samuelis.

Lietuva niujorkiečių šeimą patraukė ne šiaip sau – Samuelis čia gimęs. Visgi tvirtina, kad jo šaknys šeimos sprendimui likti Lietuvoje įtakos neturėjo.

„Mano žmona Olga gimė Maskvoje, sūnus Davidas – Niujorke, aš – Lietuvoje. Iš Vilniaus išvykau prieš 43 metus, didžiąją gyvenimo dalį praleidau svetur, lietuviškai taip pat nekalbu, tad sprendimas čia pasilikti niekaip nesusijęs su mano šaknimis. Lietuva mums visiems padarė įspūdį: šalis Europos centre, čia malonu, jauku, švaru. Lietuvoje pasijutome kaip namie“, – pasakoja Samuelis.

Ant ugnies. JAV. Iš Niujorko atvykę į Vilnių įkūrė šeimos restoraną: viskas nuo maisto iki detalių – išskirtinai lietuviška

Neturėjo kur valgyti, tad įkūrė restoraną

Vyras šypteli, kad į Lietuvą atvykusi šeima neturėjo planų įkurti restoraną, tačiau mintį pamėtėjo pats gyvenimas: „Tiesiog neturėjome kur pavalgyti.“

Iš Niujorko amerikiečiai atsivežė ten išpuoselėtą ekologiškos mitybos filosofiją. Niujorke ja vadovautis nebuvo sunku, mat mieste po ranka buvo viskas – specializuotos maisto prekių parduotuvės, kavinės. Kai atvyko į Lietuvą, čia apie ekologiškos mitybos bangą buvo tik pradėta kalbėti, tačiau šeimą abstulbino natūralių, ekologiškų produktų pasiūla.

„Namuose maistą gaminame tik iš ekologiškų produktų, todėl maloniai nustebome pamatę, kad jų pasirinkimas Lietuvoje yra išties gausus. Taip Davidui kilo mintis įkurti restoraną“, – pasakoja Samuelis.

Kolos neužsisakysite

Restorano „D`eco“ savininkas 24-erių Davidas pripažįsta, kad Niujorkas – pati geriausia vieta susipažinti su įvairiomis maisto kultūromis, mat vos kelių kilometrų spinduliu gali paragauti kokios tik panorėjęs virtuvės patiekalų. „Jei nori suvalgyti jamaikietišką patiekalą ir pasisaldinti kinišku desertu, Niujorkas tam – tinkamiausia vieta“, – sako Davidas.

Būtent įvairialypės Niujorko kultūros, šeimos kelionių po pasaulį ir namuose puoselėtų maisto tradicijų suformuotą filosofiją jie stengiasi pritaikyti Vilniuje įkurtame restorane.

„Mama daugiausia rūpinasi virtuve, receptais, tėtis bendrauja su ūkininkais. Visi ekologiški ir biodinamiški produktai į mūsų virtuvę atkeliauja tik iš Lietuvos ūkių. Beje, to paties principo laikomės ir bare – vaišiname tik vietiniu alumi, ekologišku vynu.

Pas mus neužsisakysite ir kolos – tiekiame tik ekologišką itališką limonadą, vasarą limonadą iš ekologiniuose ūkiuose surinktų uogų gaminame patys. Kava, arbata – tik ekologiška“, – vardija Davidas ir šypteli: vien ekologiškų produktų pasiūlą išlaikyti bare kur kas sudėtingiau nei virtuvėje.

Ūkininkus, iš kurių perka maisto produktus, restorano įkūrėjai pažįsta asmeniškai. Samuelis vedasi į virtuvę ir rodo: krepšyje pūpso pomidorai, tvarkingai į dėžutes surinktos šilauogės, kiaušiniai, mėsa, net patiekalams papuošti skirtos gėlės į Vilnių atkeliavo iš Lietuvos ūkių. „Maisto produktų kokybė čia neprilygstama. Net Niujorke tokios nerasi“, – sako Samuelis.

Nemažai produktų jau daug metų restoranui tiekia Biržuose įsikūręs Arūno ir Daivos Giedrikų ūkis. Samuelis neslepia susižavėjimo ūkininkų šeima ir patikina, kad jam artima jų pasaulėžiūra. „Daržoves ūkyje jie pradeda skinti 4 valandą ryto. Po kelių valandų pasiekusios Vilnių jos dar kvepia dirvožemiu“, – pauostyti raudonskruostį pomidorą ištiesia Samuelis.

„Daug laiko praleidžiame bendraudami su tiekėjais, lankomės jų ūkiuose, patys bandome produktus. Pavyzdžiui, neseniai vienas sūrininkas papasakojo apie savo sūrio gaminimo būdus. Sutarėme, kad duos paragauti ir, jei mums patiks, sūrį įtrauksime į restorano meniu“, – kalba Samuelis.

Ekologiškas net indų ploviklis ir restorano kvapas

Ekologiški ne tik nedidelėje, tačiau jaukioje restorano virtuvėje dailiai išrikiuoti produktai: Europos Sąjungoje sertifikuotas aukščiausios kokybės aliejus, iš Rytų šalių atskraidinti kvapnūs prieskoniai. Samuelis mosteli į buteliuką prie indaplovės – net indų ploviklis naudojamas tik ekologiškas. Šalia padėta acto ir sodos – jais valomi virtuvės paviršiai, paaiškina restorano įkūrėjas. Lentynoje sudėta popierinės dėžutės ir maišeliai, skirti supakuoti maistui išsinešti.

„Pas mus net tualetinis popierius ekologiškas“, – šypsodamasi sako Samuelio žmona Olga. Apie ekologiją ji galėtų kalbėti valandų valandas.

Moteris atsineša ir ant baro paguldo knygą. Atvertusi rodo, kuo skiriasi ekologiškai ir su chemikalais užauginto obuolio ląstelės. Pro mikroskopą matyti, kad ekologiško obuolio ląstelė – taisyklingos formos, primena lygiašonį apskritimą. Nupurkšto obuolio ląstelė išsidarkiusi, netvarkinga.

„Įsivaizduokite, kaip į tokį obuolį reaguoja jūsų kūnas. Iš cheminiu būdu užauginto maisto organizmas gauna tik toksinų, į jį reaguoja kaip į priešą. Tad nereikia stebėtis, kad skundžiamės prasta sveikata“, – svarsto Olga.

Visi indai su sava istorija

Samuelis vedžioja po virtuvę, iš eilės kilnoja visus indus, bilsnoja į taurių ir ąsočių sieneles ir pasakoja istorijas. Atrodo, kiekvienas daiktas turi savąją. „Šios taurės – itališko stiklo, o pelenines pirkome Trakų gatvėje esančioje sendaikčių parduotuvėje. Juozas yra labai šaunus žmogus“, – pardavėją pagiria Samuelis. Žinoma, jį irgi pažįsta asmeniškai.

Restorano svečiai užsisakytų patiekalų gali sulaukti skirtinguose induose, nes jeigu kuris sudūžta, tokio paties nepavyks rasti. Visus indus šeima rinko, apčiupinėjo ir į restoraną iš įvairių kampelių suvežė savo rankomis. „Seni indai turi charakterį, juose daugiau teigiamų jausmų“, – įsitikinęs Samuelis.

Dvidešimto amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį menantis stalas į restoraną atkeliavo iš Birštono sendaikčių krautuvės, antikvarinės lėkštės į Vilnių atskrido iš Niujorko, tikro lietuviško ąžuolo stalas – norėdamas įrodyti kokybę, Samuelis į jį pabarbena – pagamintas pagal specialų užsakymą.

Šeimos puoselėjamame restorane viskas apgalvota iki smulkiausių detalių. Gaubiantis saldus apelsinų kvapas – taip pat skleidžiamas ekologiško eterinio aliejaus. Jau kurį laiką restorano savininkai jį perka iš Lietuvos gamintojų. Restorano staltiesės, servetėlės – iš lietuviško lino, valgiaraščio viršelis – iš lietuviškos odos.

„Nieko neperkame iš Kinijos. Žinoma, Lietuvoje gaminami produktai gali būti 20–25 procentais brangesni, tačiau visada kartoju, kad geriau duosiu darbo lietuviams. Aš moku jiems, jie moka kažkam, kažkas, atėjęs pas mus pavalgyti, sumokės mums. Viskas cirkuliuoja tame pačiame rate“, – sako Samuelis.

Džiaugiasi matydami, kaip Lietuva žengia pirmyn

Iš kunkuliuojančio kultūrų katilo Niujorko atvykusios šeimos įkurtame restorane telpa įvairiausių šalių receptai ir patiekalai, ruošiami išskirtinai iš lietuviškos produkcijos. „Juk ir Lietuvos virtuvėje jaučiama Italijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos įtaka“, – pastebi Samuelis.

Davidas sako, kad gimtojo Niujorko ilgisi kasdien, tačiau džiaugiasi būdamas čia, Vilniuje. Smagu matyti, kaip miestas tampa kultūrų sostine, sako restorano šeimininkas. Kad Lietuva sparčiai žengia į priekį, antrina ir Samuelis.

„Jungtinėse Valstijose surasti ekologiško maisto – vieni juokai, tačiau ir Lietuva neatsilieka. Nuo tada, kai atvykome, ekologiškų produktų pasiekiamumas, ko gero, padidėjo net kelis kartus. Džiaugiamės ir mes galėdami būti to dalis“, – sako Samuelis.

Su portalo LRT.lt skaitytojais restorano šefė Marija Dubakaitė pasidalijo keptos anties krūtinėlės receptu.

Patiekalui reikės:

- 200 g anties krūtinėlės,
- 30 g morkų piurė,
- 15 g granatų padažo,
- 130 g sezoninių daržovių.

Gaminimas:

Į keptuvę dedame anties krūtinėlę, skrudiname odelę, gerai apkepame šonus. Apskrudintą krūtinėlę apšlakstome brendžiu ir uždegame.

Mėsą apvyniojame kepimo popieriumi ir folija, tačiau odelę paliekame atidengtą, kad nesuminkštėtų ir liktų traški. Paliekame krūtinėlę keptuvėje 5 minutes, kol ji vidutiniškai iškeps.

Įkaitiname kitą keptuvę ir apkepame sezonines daržoves. Pašildome morkų ir granatų padažą.

Anties krūtinėlei pailsėjus tikriname vidaus temperatūrą. Ji turėtų siekti 60 laipsnių. Išimame mėsą, ją supjaustome ir nusausiname ant rankšluostinio popieriaus.

Į lėkštę dedame morkų piurė, dailiai išdėliojame sezonines daržoves, dedame anties krūtinėlę, ant jos užpilame šaukštą granatų padažo.

Papuošiame lauko gėlėmis.

Skanaus!

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt