Gyvenimas

2020.09.18 08:27

Etiketo entuziastė: etiketas – būdas intravertams išlįsti iš už vidinių sienų

LRT RADIJO laida „Laimės dieta“, LRT.lt2020.09.18 08:27

Jeigu jus blogai aptarnavo, pagalvokite, kad galbūt padavėjas pervargęs ar suerzintas, ir pasakykite jam komplimentą – pamatysite, kaip pasikeis žmogaus būsena, LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ pataria etiketo entuziastė Indrė Sapagovaitė. Ji įsitikinusi – jei jums lesa akį, protinga ne grąžinti tą patį atgal, o būti geru pavyzdžiu.

Dekoratorę I. Sapagovaitę kalbina LRT RADIJO laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė.


– Kas tau yra etiketas? Kodėl jis atėjo į tavo gyvenimą?

– Man visuomet patiko požiūris ir pati stengiuosi laikytis principo, kad buvimas mandagiam, geranoriškam gyvenime gali tave išvesti iš bet kokios situacijos. Būtent etikete radau juodu ant balto parašyta, ką daryti: nereikia improvizuoti, galvoti, o tiesiog yra etiketas ir jeigu aš atsiduriu stresinėje, nepažįstamoje situacijoje arba tarp naujų žmonių, iš anksto žinau, ką man daryti. Ir tai labai padeda.

Etiketas, aišku, pirmiausia atsirado todėl, kad man to reikėjo darbe. Prieš 7–8 metus pradėjau planuoti vestuves, man reikėjo išmokti, kaip teisingai serviruoti stalą, koks etiketas renginiuose, kaip bendrauti su žmonėmis.

– Kai tarėmės dėl laidos, prašiau tavęs laimės receptų, taisyklių, įžvalgų, atradimų, atėjusių per etiketą. Pirmas punktas – sveikinimosi etiketas ir tradicijos, kurios keičiasi. Tai kaip sveikintis? Aišku, dabar virusas, tai niekas rankos spausti neskuba, bet mes galime kažką išlaikyti.

– Manau, kad dabar užtenka sveikintis žodžiu, o šiaip vyrai kaip vyrai – spaudžia rankas ir niekas nesikeičia, bet, kalbant apie moteris, kas pasikeitė iš etiketo taisyklių, anksčiau būdavo, kad moteris dailiai ištiesia ranką ir vyras ją švelniai suima, dabar kalbama apie lygias teises, moterys – lygiaverčiai partneriai, ypač versle nebėra moterų ir vyrų.

Nuo mokyklos laikų mano kuklumas buvo tapatinamas su išdidumu. Iš tikrųjų aš buvau tokia kukli, kad beveik su niekuo nebendraudavau. Etikete radau parašyta, ką man daryti, kad man tai nekeltų streso.

Sveikintis reikėtų spaudžiant ranką, žinoma, ne per stipriai, ne purtyti, kitos rankos nedėti ant viršaus. Nors kartais tai traktuojama kaip gerumo ženklas, žmonės tai gali suprasti kaip rodomą galios ženklą.

– Antras punktas tavo sąraše – etiketas, kaip įrankis intravertams perlaužti savo vidines baimes.

– Šis punktas labai svarbus. Man teko gimti intraverto kūne ir sąmonėje. Iš savo patirties galiu pasakyti, kaip etiketas man padėjo išlįsti iš už savo vidinių sienų. Nuo mokyklos laikų mano kuklumas buvo tapatinamas su išdidumu, visi mane laikė išdidžia, kad aš su niekuo nebendrauju, pasikėlusia, visuomet pikta. Iš tikrųjų aš buvau tokia kukli, kad beveik su niekuo nebendraudavau, naujose kompanijose iš pradžių stebėdavau, klausydavau, tik tada pradėdavau bendrauti.

Kaip ir sakiau, etikete radau parašyta, ką man daryti, kad man tai nekeltų streso. Tarkime, yra klausimai, kurių galiu paklausti priėjusi prie bet kurio žmogaus ir taip pradėti pokalbį. Pavyzdžiui, yra verslo renginys. Priėjusi prie naujo žmogaus sakau: iš kur pažįstate vakaro šeimininką? Kaip atidūrėte šioje srityje? Yra neutralių klausimų, kurie pradeda pokalbį, aišku, tas klausimas turi būti atviras, tai neturi būti klausimas, į kurį galima atsakyti „taip“ arba „ne“, nes pokalbis iškart baigiasi.

Yra gerai nekalbėti apie orą, nes nėra ką apie jį kalbėti. Beje, įdomus faktas apie britų etiketą: britų etikete parašyta, kad jeigu kalbi apie orą, turi pradėti nuo geros pusės, baigti bloga, tarkime: koks malonus vėjas, bet šiek tiek per šalta.

Nustokime, žmonės, burbėti po nosimi. Jeigu sakome „ačiū“, pakelkime akis ir žiūrėdami į jas padėkokime garsiai. Jeigu sveikinamės, lygiai taip pat. Visi mandagūs žodžiai turėtų būti sakomi aiškiai, garsiai, žiūrint į akis, tokiu būdu išreiškiamas tinkamas dėkingumas.

– Trečiasis punktas – etiketo tikslas – daugiau galvoti apie kitus nei apie save ir laimė yra tame.

– Tame yra didelė laimė. Etikete, kad ir kokią taisyklę nagrinėtum, yra tas pats: užimti kuo mažiau vietos, sukelti kuo mažiau garso, kuo mažiau trukdyti kito žmogaus erdvei ir gerbūviui. Viskas susiveda į tai ir net jei nežinai etiketo taisyklių, gali logiškai išmąstyti, kaip elgtis, kad netrukdytum kitam.

– Ketvirtas punktas – tinkamai išreikšto dėkingumo svarba, etiškas atsakymas į negatyvias pastabas.

– Noriu pasakyti: nustokime, žmonės, burbėti po nosimi. Jeigu sakome „ačiū“, pakelkime akis ir žiūrėdami į jas padėkokime garsiai. Jeigu sveikinamės, lygiai taip pat. Visi mandagūs žodžiai turėtų būti sakomi aiškiai, garsiai, žiūrint į akis, tokiu būdu [išreiškiamas] tinkamas dėkingumas.

– O kaip susitvarkyti su burbėjimu, kai tave užsipuola kamštyje, gatvėje?

– Užsipuolus kamštyje mažai ką išsiaiškinsi. Bet jeigu yra proga pabendrauti su žmogumi akis į akį, visuomet skatinčiau būti geru pavyzdžiu, o ne kalti atgal. Ypač aptarnavimo srityje: jeigu jus blogai aptarnavo, pasakykite komplimentą visiškai ne į temą. Jeigu tai mergina, pagirkite jos nagų spalvą. Pamatysite, kaip pasikeičia žmogaus būsena.

Vien idėja, kad galbūt žmogus pervargęs, gal jį suerzino, gal jam nesumokėjo atlyginimo, yra priežastis, kodėl jis taip elgiasi. Davus jam gerą impulsą, jis jį nuneša tolyn. Restorane nuėjęs prie kito stalo jis bendraus mandagiau, o galbūt prie to kito stalo yra ką tik išsiskyrusi moteris ir jai tą dieną tik to žodžio ir reikia. Jeigu susiduriate su situacija, kai jums lesa akį, ne grąžinkite tą patį atgal, o duokite gerą impulsą.

Visas pokalbis – rugpjūčio 20 d. laidos „Laimės dieta“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.