Gyvenimas

2020.08.20 09:35

Mokslininko meditacija – papuošalai iš gamtos: gyvenimo tempas sulėtėja, kai imi pastebėti detales

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.08.20 09:35

Kas gimsta, kai chemikui pabosta dirbti užsidarius vien laboratorijoje? Mokslininkas Simonas Balkaitis, pasitelkęs chemijos žinias, o dar ir meilę gamtai, ėmė kurti organinę juvelyriką.

S. Balkaitis gimė pajūryje. Vaikystėje Palangoje nebuvo daug pramogų, tad laiką su draugais jis mielai leisdavo parke arba prie jūros. Persikėlus į Vilnių, jam ėmė stigti gamtos.

„Buvimas gamtoje iš tiesų leidžia nuo visko pailsėti. Kai išeini į miškelį, būni jame, ne internete, ne prie kompiuterio, todėl gali pailsėti. Na, o kai pradedi kažko ieškoti, imi labiau žiūrėti į gamtą“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja S. Balkaitis.

Vyras ne tik ėmė įsižiūrėti į gamtą, pastebėti augalus, išmoko jų pavadinimus, bet ir ėmė juos rinkti. Tiesa, ne šiaip sau – iš jų jis kuria juvelyrinius papuošalus. Augalus S. Balkaitis padengia elektrai laidžiais dažais, po to seka galvanizacijos procesas.

„Kartais proceso eigoje tenka stebėti, ar viskas gerai vyksta. Kuriam laikui tenka sustabdyti elektrą, tada iškelti dirbinį ir pasižiūrėti, ar viskas gerai“, – apie pomėgį pasakoja S. Balkaitis.

Jei ir skamba sudėtingai, tai tik ne jam. S. Balkaitis pagal specialybę – chemikas, o savotišką eksperimentinę laboratoriją namų rūsyje įkūrė dar besimokydamas devintoje klasėje.

„Vienintelis tėčio reikalavimas buvo, kad nesusproginčiau namų. Jį įgyvendinau. Nuo pat mažumės, kai kas paklausdavo, kuo būsiu užaugęs, sakydavau, kad kosmonautu. Man atrodė, kad NASA – įspūdinga vieta.

Bėgant laikui ėmiau sakyti, kad tapsiu mokslininku. Tada kaip mokslininkus įsivaizdavau tik matematikus. Ilgainiui matematikoje nebuvo taip įdomu, o chemijoje vyksta reakcijos, kažkas gali sprogti, tad buvo daug įdomiau“, – apie profesinį kelią pasakoja S. Bakaitis.

Chemija vyrą sužavėjo įvairiomis galimybėmis, pavyzdžiui, kad gali išrasti vaistą. Dabar tokioje kompanijoje, siekiančioje išrasti naujus medikamentus nuo onkologinių ligų, S. Bakaitis šiuo metu ir dirba.

Prieš tai jis studijavo Vilniuje, vėliau Rygoje, ten dirbo Organinės sintezės institute. Mokslininkas sako, kad chemijoje tenka ir galvą pasukti, ir rankas pajudinti, kai tenka pakilnoti penkių litų tūrio kolbas. O laisvalaikiu chemiją panaudoja įmažinti gamtos grožį.

Juvelyriką S. Bakaitis pradėjo kurti supratęs, kad norisi išbandyti ir kitas sritis, ne vien dirbti užsidarius chemijos laboratorijoje. Iš pradžių pradėjo tapyti, tuomet, pasitelkęs elektrolizės metodą, kurti papuošalus.

Didelę dalį juvelyrikos, teigia vaikinas, sukuria gamta. Jei ji nesukurtų įmantrių augalų formų, nebūtų ir šių papuošalų. Prie S. Bakaičio veiklos mielai prisideda ir jo tėvai bei draugai, prirenkantys ir atvežantys įdomių augalų.

Beje, S. Bakaitis juvelyrikoje įamžina ne tik augalus, bet ir rastus nebegyvus vabzdžius. Dengia juos variu, kartais sidabru ir auksu. Po viso proceso papuošalo viduje pirminis objektas lieka.

Kruopštus darbas prie juvelyrikos, įsitikinęs vaikinas, jam atstoja meditacijos praktiką. S. Bakaitis sako, kad pradedi pastebėti detalės, gyvenimo tempas sulėtėja. Vyras jaučiasi nešvaistantis laiko, gyvenantis čia, o ne nuolatiniame bėgime.

Savo juvelyriką S. Bakaitis vadina introvertišku būdu socializuotis – per ją randa bendrą kalbą su tais, kuriems jo darbai kalba apie bendras vertybes ir požiūrį šį gamtą.

Visas pasakojimas – laidos įraše:

Mokslininkas, gamtos pakviestas išeiti iš laboratorijos: Simono Balkaičio organinė juvelyrika
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt