Gyvenimas

2020.08.19 05:30

Telefoniniai sukčiai tampa nebemadingi, būkite budrūs – į jus taikosi žymių veidų vagys

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.08.19 05:30

Telefoniniai sukčiai darosi nebemadingi – jų vieton stoja melagingų internetinių reklamų kūrėjai, skelbimuose neteisėtai pasitelkiantys žinomų žmonių veidus ir išgalvotas asmenines istorijas. Žymūs veidai masina patiklesnius interneto vartotojus, tačiau į tokią situaciją patekusios garsenybės atsimuša į mūrą: nors sukčių veikla nelegali, teisiškai kovoti su jais beveik neverta. Tiesa, yra kitų būdų.

Su reikalais, o gal visai be tikslo naršote internete. Įrenginio ekrane arba tarp jūsų socialinio tinklo žinučių iššoka akį patraukiantis skelbimas: atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu siūlo įsigyti lieknėjimą skatinančių kokteilių, gydytojas, LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas prof. Alvydas Unikauskas giria svorį mažinančias tabletes, žurnalistė ir laidų vedėja Rita Miliūtė dalijasi atsiliepimais apie organizmą valančius preparatus.

Anglakalbių šalių interneto vartotojams pagundų – ne mažiau, mat juos masina pasaulinio lygio įžymybės: kremą nuo raukšlių tariamai giria Didžiosios Britanijos Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle, vaistus nuo diabeto tikina atradęs aktorius Tomas Hanksas, lieknėjimo preparatus liaupsina komikė ir laidų vedėja Ellen DeGeneres.

Taip pat skaitykite

Pasimauti lengva tik iš pirmo žvilgsnio

Skirtingi žmonės ir pramanytos istorijos, tačiau situacija ta pati: prisidengę žinomų žmonių vardais ir veidais – į Lietuvos vartotojus nusitaikę sukčiai dažniausiai naudojasi muzikos atlikėjų, kino žvaigždžių, televizijos laidų vedėjų, rečiau – politikų atvaizdais, – sukčiai internete reklamuoja įvairius produktus ir žada lengvą kelią tobulo kūno ir išvaizdos link.

Šie „verslininkai“ taip pat reklamuoja įvairias finansines priemones ir investicines operacijas, pavyzdžiui, kriptovaliutas arba akcijas, azartinius žaidimus bei lošimus.

Susigundę vienu mygtuko spustelėjimu atsidarote skelbimą. Nukreipti į interneto puslapį, išvystate ne tik žinomą veidą, bet ir pažįstamą aplinką, dažnai primenančią įvairių žiniasklaidos kanalų interneto puslapių dizainą. Į Lietuvos rinką orientuoti sukčiai yra pamėgę naudotis LRT vardu ir vizualia aplinka, „Cosmopolitan“ dizainu. Aukų medžiojantys Vakaruose klastoja CNN, „People“, „Fox News“ ir kt.

Taip pat skaitykite

Jei reklamą patyrinėsite atidžiau, ko gero, pamatysite dar kai ką: netvarkingą skelbimo kalbą ir gramatines klaidas, išduodančias, kad teksto autorių gimtoji kalba nėra lietuvių; iškraipytus, melagingus faktus apie žmogų, kurio veidas naudojamas reklamoje; keistą ir ilgą interneto puslapio nuorodą. Būtent šie požymiai dažnai išduoda, kad tai apgavystė (angl. scam) ir įžymybių nuotraukos bei pramanyti interviu reklamoje naudojami neteisėtai.

„Greta to, kad atvaizdas yra privataus gyvenimo dalis, tai ir turtas, kuriuo galima prekiauti“, – portalui LRT.lt sako advokatas Andrius Iškauskas. Ne paslaptis, kad kai kurie žinomi žmonės tokia prekyba užsiima. Tiesa, dažnai mainais už kokią nors naudą: pinigus, reklamuojamą produktą, žinomumą.

Vis dėlto atvejai, kai žinomų asmenų veidas ir pramanyta asmeninė istorija reklamoje naudojama be jų žinios ir sutikimo, yra neteisėti. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, asmens atvaizdą reklamoje galima naudoti tik turint jo sutikimą.

Tiesa, yra keletas išimčių: asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojami jo veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau jeigu kalbėsime apie reklamą, šios išimtys netaikomos. Reklamoje tiek viešo, tiek neviešo asmens atvaizdą be jo sutikimo naudoti draudžiama.

Taip pat skaitykite

Taip pat vertėtų prisiminti, kad visuomeninio transliuotojo darbuotojams ir žinių vedėjams taikomos dar griežtesnės taisyklės. Remiantis LRT žurnalistų etikos kodeksu, visuomeninio transliuotojo žurnalistams draudžiama profesinėje ir viešojoje veikloje skelbti reklaminio pobūdžio informaciją, naudoti savo vardą, atvaizdą ar balsą reklamoje, išskyrus atvejus, kai tokio pobūdžio informacija siekiama socialinių ar humanistinių tikslų arba reklamuojant žurnalistų sukurtą kūrinį ar LRT. Vadinasi, net ir norėdama reklamuoti vaistinius preparatus, žurnalistė Rita Miliūtė negalėtų tuo užsiimti.

Panašų draudimą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas taiko žinių vedėjams: asmenys, reguliariai vedantys žinių laidas, negali nei dalyvauti reklamoje, teleparduotuvėje ir televitrinoje, nei jų įgarsinti (39 str.). Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse taip pat nurodoma, kad žurnalistas neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama humanitarinių tikslų (32 str.).

Žinomas veidas garantuoja patikimumą

Yra įvairių reklamos konstravimo būdų. Paveiki tokia reklama, kai produktą reklamuoja „paprastas“ žmogus, su kokiu susitapatina potencialus pirkėjas. Reklama tikime ir tada, kai paslaugą ar produktą reklamuoja tos srities ekspertas. Skelbiama reklamine informacija esame linkę pasitikėti ir tada, kai joje išvystame žinomą veidą.

„Žinomas žmogus ir jo autoritetas tarsi projektuoja savo populiarumą į reklamuojamą objektą. Reklamoje pateikiama žymaus žmogaus informacija patikėsime dar greičiau, jei jis yra tos srities ekspertas.

Pavyzdžiui, kai televizijos ekrane dažnai matomas gydytojas kalba apie konkretų vaistą ar maisto papildą, bus paveikiau, nei apie tą patį preparatą kalbės ne ekspertas, o tiesiog gerai žinomas žmogus, dažnai matomas televizijos žurnalistas“, – LRT.lt sako psichologė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr. Rosita Lekavičienė.

Visgi kūną ir grožį neva puoselėjančių produktų reklamose žinomus veidus sukčiai renkasi neatsitiktinai. Matantiems išvaizdų, įprastai visuomet pasitempusį žinomą veidą vartotojams sukuriama „šimtaprocentės tiesos“ iliuzija.

„Kitaip tariant, neįvertinama, kad šio žmogaus nesame matę kasdienybėje, tik žurnalų nuotraukose ar per televiziją, kai jo įvaizdžiu pasirūpina specialistų komanda. Vartotojai iškart patiki, kad matomas plaukų, odos, figūros ar pan. grožis pasiektas pasitelkus būtent reklamuojamą produktą“, – aiškina prof. dr. R. Lekavičienė.

Apgaulingose reklamose besišypsančiais įžymybių veidais dažniausiai patiki jaunimas, kritinio mąstymo stokojantys, patiklūs žmonės, linkę į kompulsyvų pirkimą.

„Ant tokių reklamų greičiau užkimbama ir tada, kai ji paliečia pagrindinę žmogaus vertybę, pavyzdžiui, išorinį grožį. Tada įtikima, kad tik nuo išvaizdos priklausys visa gyvenimo sėkmė, todėl į tai siekiama investuoti vis daugiau ir daugiau“, – sako prof. dr. R. Lekavičienė.

Teisinė kova įmanoma teoriškai

Anot advokato A. Iškausko, asmuo, susidūręs su neteisėtu savo atvaizdo naudojimu reklamoje, teoriškai savo teises gali ginti teisme, tačiau teisininkų ir informacinių technologijų (IT) specialistų darbo praktikoje klientai šiuo keliu žengia gana retai.

„Dažniausiai tokio pobūdžio nelegalias reklamas užsako užsienio kompanijos, tad jos veda į užsienio interneto svetaines. Beje, gana sudėtinga išsiaiškinti, kas yra tų reklamų užsakovai. Vadinasi, teisminis kelias būtų ilgas ir mažai efektyvus“, – sako A. Iškauskas.

Jeigu būtų aišku, kad reklamą užsakė Lietuvos įmonė ar šalyje gyvenantis asmuo, reklamoje būtų siūlomi lietuviški produktai, situacija taptų lengvesnė ir nukentėjusysis galėtų prašyti žalos atlyginimo. Visgi net ir tokiu atveju žengti teisiniu keliu, anot A. Iškausko, nebūtų geriausias sprendimas, juolab kad dažnas nukentėjusysis nori greitų rezultatų – kad iš interneto kuo greičiau būtų pašalinta reklama su jų atvaizdu.

Ir tai padaryti įmanoma. Advokatas ramina, kad į teisinės sistemos sieną atsimušęs nukentėjusysis bėdoje vienas tikrai neliks. „Praktinis kelias, kuriuo žengiame norėdami padėti klientams, yra kuo greitesnis jų atvaizdų šalinimas iš reklamos platformų, tokių kaip „Facebook“, „Google“ ir pan. Kitaip tariant, stengiamės kovoti jau su pasekmėmis“, – aiškina A. Iškauskas.

Paprastai kalbant, sukčiui, kuris neteisėtai reklamoje naudoja kito asmens atvaizdą ir istoriją, svarbu išplatinti reklamą taip, kad ji pasiektų kuo daugiau vartotojų. Savo ruožtu teisininkai, dirbdami kartu su IT ekspertais, tas reklamas bando pašalinti ir kuo greičiau įkyrėti piktadariui.

„Sukčius paskelbia reklamą, mes ją užblokuojame. Sukčius paskelbia naują puslapį, mes vėl jį užblokuojame. Po 6–7 blokavimų jis ims dvejoti, ar verta ir toliau naudoti šį atvaizdą, nes atkurdamas kiekvieną reklamą gaišta laiką. Todėl mūsų tikslas – stengtis, kad sukčius nebenaudotų to žmogaus atvaizdo“, – aiškina advokatas A. Iškauskas.

Padariniai: išleisti pinigai, pašlijusi sveikata, nutekinti asmens duomenys

Asmuo, kurio atvaizdas, pramanyta asmeninė istorija be jo sutikimo naudojami reklamoje, situaciją gali spręsti savarankiškai: apie teisių pažeidimus pranešti feisbukui, instagramui, mėginti susisiekti ir tartis su įmone, kurioje užregistruota interneto svetainė, paskelbusi melagingą reklamą.

Vis dėlto IT ekspertas Marius Pareščius sako, kad maždaug 95 proc. savarankiškų pastangų pašalinti internete paplitusią melagingą reklamą su neteisėtai naudojamu asmens atvaizdu baigiasi nesėkmingai.

„Tam reikia kompetentingų profesionalų, užmezgusių asmeninius ryšius su įvairiomis platformomis. Tiesiogiai pabendrauti su instagramu, manyčiau, nepavyks nė vienam Lietuvos nuomonės formuotojui, o mes tai sėkmingai darome“, – portalui LRT.lt sako 20 metų darbo patirtį šioje srityje turintis M. Pareščius.

Dažnai melagingų reklamų kūrėjų tikslas – apgauti kuo daugiau pirkėjų ir taip parduoti kuo daugiau siūlomos paslaugos ar produkto.

„Reklamos efektyvumą jie skaičiuoja apgautų žmonių ir užsakymų skaičiumi“, – įvardija M. Pareščius. Tiesa, išleidę pinigus pirkėjai gali nė nesulaukti prekės arba į pašto dėžutę atkeliavęs siuntinys gali būti nekokybiškas ir vietoj žadėtų stebuklų gali net pakenkti sveikatai.

„Sukčiai gali parduoti, kaip rusai sako, „pustyšką“, t. y. tuščią produktą. Pavyzdžiui, liekninamuosius papildus užsisakęs žmogus sulaukia paprastų kalcio tablečių. Jos organizmui nekenkia, bet ir neduoda reklamoje žadėtos naudos.

Beje, didžioji dalis nelegaliai internete pardavinėjamų vaistinių preparatų ar maisto papildų nebūna sertifikuoti ir įrašyti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, todėl atitinkama ir jų kokybė. Vietoj naudos sveikatai tokiais preparatais žmogus gali ją pasigadinti ar net numirti“, – įspėja M. Pareščius.

Tiesa, Jazzu ar Unikausko neva išreklamuotą prekę užsisakęs pirkėjas gali tikinti sulaukęs žadėto efekto – plaukai išties tapo labiau žvilgantys, išsivalė organizmas, sumažėjo raukšlių. Šiuo atveju savo darbą sėkmingai atliks placebo efektas – preparato poveikiu įsitikinęs žmogus automatiškai patikės jo veiksmingumu.

„Galima pajuokauti, kad tada patenkintos lieka abi pusės: ir produkto pirkėjas, ir gerai iš to uždirbęs produkto gamintojas. Antra vertus, placebas gali labai pakenkti. Pavartojęs beverčio produkto dėl pagerėjusios psichologinės savijautos žmogus teigia atsikratęs problemos, nors iš tiesų, jei kalbėsime apie sveikatą, negydoma liga gali toliau progresuoti“, – atkreipia dėmesį prof. dr. R. Lekavičienė.

Dar viena rizika, kylanti perkant nelegaliai reklamuojamus ir nesertifikuotus produktus, – pavojus asmens duomenims.

„Užkibus ant neteisėtų pardavėjų kabliuko išties kyla didelė rizika, kad nukentėjusio asmens duomenys bus panaudoti blogiems tikslams. Ne vien finansine prasme, kai galite prarasti pinigus, tačiau ir tapatybės vagystės atvejais, kai pasinaudojant aukos duomenimis vykdoma nusikalstama veika.

Pavyzdžiui, impersonuojant asmenį vykdyti koordinuotą, tikslingą ataką siekiant užkrėsti kitos aukos / įmonės kompiuterį, gauti finansinius pavedimus“, – LRT.lt atsiųstame komentare nurodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.

Vaistas nuo melagingų reklamų – švietimas

Advokatas A. Iškauskas į ateitį linkęs žiūrėti optimistiškai: jo nuomone, didžioji visuomenės dalis šioje srityje yra pakankamai išprususi ir atpažįsta melagingas, neteisėtas reklamas. Kuo mažiau žmonių jomis tikės ir pirks reklamuojamus produktus, tuo labiau tikėtina, kad sukčiams šis verslas neapsimokės, todėl ilgainiui nebebus plėtojamas.

„Suprantu, kad tiems žmonėms, kurių atvaizdai nelegaliai naudojami reklamose, yra labai nemalonu, ir su tokiomis reklamomis reikia kovoti. Visgi ne mažiau svarbi šviečiamoji veikla. Kai žmonės nustos tikėti, spausti ant reklamų ir pirkti prekes, sukčiams nebeliks entuziazmo“, – sako A. Iškauskas.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje patariama, kaip nepakliūti į vaistiniais preparatais prekiaujančių sukčių pinkles:

- pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą;

- vaistus pirkti tik vaistinėse arba jų interneto svetainėse, kurios pažymėtos specialiu logotipu;

- pirkti tik tose interneto parduotuvėse, kuriose nurodytas jų pavadinimas, buveinės adresas, telefono numeris ir el. pašto adresas, kuriais galima susisiekti su pardavėju. Jei tokių duomenų svetainėje arba socialinio tinklo paskyroje nėra arba pardavėjas susisiekti pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje, pirkti neverta.

LRT „Naujienų rentgenas“ – jau antrus metus vykdomas projektas, skirtas medijų raštingumui didinti ir auditorijos kritiniam mąstymui skatinti. Projektas vykdomas kartu su partneriais „Baltic Center for Media Excellence“ ir „Internews“.