Gyvenimas

2020.08.13 21:03

Mitus apie mitybą griaunančios medikės: organizmo, priešingai nei batų, valyti nereikia

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.08.13 21:03

Prieš pietus vaikui duotas saldainis – baubas, tačiau onkologiniam ligoniui tas pats saldainis gali būti gelbėtojas. Organizmo, priešingai nei batų, valyti nereikia. Jam taip pat nesvarbu, kokiu pavidalu gausite maisto medžiagas: jautienos didkepsnio ar tyrės.

Šiomis ir kitomis tiesomis Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų surengtame pokalbyje „Kiek mityba turi įtakos sveikimui?“ dalijasi gydytojos dietologės dr. Edita Gavelienė ir Evelina Cikanavičiūtė.

Valgis skirtas ne pasigrožėti

„Valgome tam, kad gautume būtiniausių maisto medžiagų“, – pagrindinį maisto tikslą primena E. Gavelienė. Pasak gydytojos dietologės, nors neskamba romantiškai, ląstelėms visai nesvarbu, kokia forma vitaminas C, geležis, baltymai ar kitos maistinės medžiagos patenka į organizmą, – svarbu, kad patektų ir kūnas jas įsisavintų.

„Žinoma, atsiras prieštaraujančių, kad maistas suteikia emocijų ir išskiria laimės hormoną, o smegenyse vykstantys pokyčiai turi įtakos mūsų maisto medžiagų apykaitai“, – įvykiams už akių skuba užbėgti E. Gavelienė.

Pasak gydytojos dietologės, kai kurių patiekalų ligoniams patiekimo būdas sveikam žmogui gali kelti šleikštulį ir pasibjaurėjimą, tačiau yra pacientų, kurie negali valgyti įprastos konsistencijos, formos ir spalvos maisto, todėl jiems vietoje jautienos kepsnio patiekiama, pavyzdžiui, tyrė. Nors nėra išvaizdus ir nekelia emocinio pasitenkinimo, toks patiekalas aprūpina organizmą naudingomis maisto medžiagomis.

Ar cukrus išties didina riziką susirgti vėžiu?

Sklando daug mitų, ką valgyti ir ko nevalgyti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Visgi skatintinų ir vengtinų produktų sąrašo nėra, sako gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė, o legendomis apipintų istorijų prisiklausę ligoniai iš viso nustoja valgyti ir taip labai susiaurina savo mitybos racioną.

„Ligas lemia daug veiksnių: genetika, persirgtos ligos, žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, tarp jų – ir mityba. Žinoma, maistas yra susijęs su lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis, tačiau kartais jam atiduodame per daug „laurų“ nei derėtų. Yra maistas, palankus sveikatai, ir maistas, kuris turėtų sudaryti mažesnę raciono dalį“, – pastebi. E. Cikanavičiūtė ir pataria dėl ligų nekaltinti vien mitybos įpročių ir tam tikrų maisto produktų.

Vienas iš labiausiai mitais apipintų produktų – cukrus. Ar jis didina riziką susirgti vėžiu, ar ne, taip ir liks amžinu klausimu, sako E. Cikanavičiūtė.

„Perteklinis cukraus vartojimas vienareikšmiškai siejamas su lėtinių ligų rizika, bet tiesioginė sąsaja su onkologinių ligų vystymusi šiai dienai nėra įrodyta. Onkologinės ligos daugiau susijusios su nekokybiška dieta ir per mažu sveikatai palankaus maisto suvartojimu“, – dėsto gydytoja dietologė.

Pavyzdžiui, sveikiems žmonėms saldumynų rekomenduojama valgyti kuo mažiau, o išsekusiems onkologiniams pacientams, susiduriantiems su mitybos nepakankamumo rizika, saldūs produktai, priešingai, yra rekomenduojami kaip papildomas kalorijų šaltinis.

Todėl saldainis, duotas vaikui prieš pietus ar vakarienę, neteiks naudos, nes saldumynų prikirtęs nevalgus vaikas taip ir liks nevalgus. Duotas mitybos nepakankamumu besiskundžiančiam ligoniui, saldainis nebebus toks baubas.

„Žmonės ieško draudimų, ko negali valgyti, tačiau vietoje to reikėtų galvoti, kaip pasirūpinti, kad lėkštėje atsirastų kruopų, daržovių, vaisių, mėsos ir žuvies“, – pagrindinį sveikos mitybos principą išduoda E. Gavelienė.

Visgi gydytoja pabrėžia, kad cukrus gyvenime atsirado ne tam, kad suteiktų ypatingą maistingumą, o emociją. „Net Egipto papirusuose rašoma, kad reikia stengtis nepersivalgyti saldumynų“, – apie žmonių polinkį į saldėsius kalba E. Gavelienė.

Dietų mados ir badavimas kaip gydymo metodas

Išvien su maisto produktų mitologija keliauja ir dietų mados. „Kadaise buvo populiarus maitinimasis pagal kraujo grupes, maisto derinimo idėjos, Alos Pugačiovos dieta, japonų dieta. Dabar plinta protarpinis badavimas, ketogeninė mityba.

Tačiau visos mados praeis ir vėl grįšime prie bazinių mitybos tiesų, kurias prieš daugiau nei šimtmetį raštiškai suformulavo JAV chirurgas, kurios yra išaiškintos mokslu ir aktualios iki šiol“, – pažymi E. Gavelienė ir primena, jog su maistu žmogaus organizmas turi gauti daugiau kaip 40 skirtingų medžiagų.

Anot gydytojos dietologės, valgymas yra be galo svarbi gyvenimo dalis. Deja, daugelį žmonių sunku įtikinti, kad jo dienotvarkėje šalia suplanuotų susitikimų ir užduočių turi atsirasti laiko ir vietos pusryčiams, pietums ir vakarienei. Maža to, kai kurie valgymus nutaria praleisti tyčia ir, vaikydamiesi madų ar kažkur perskaitę, kad organizmui sveika, ima badauti.

Dar vienas plačiai paplitęs mitas – badavimas gydo vėžį. „Badavimas yra labai senas gydymo metodas, naudotas tada, kai nebuvo kitų gydymo metodų ir mokslo žinių“, – sako E. Cikanavičiūtė. Pasak gydytojos dietologės, šiuolaikinėje, mokslu pagrįstoje medicinoje toks mitybos būdas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams netaikomas.

„Jeigu ligonis savarankiškai nusprendžia pabadauti, jis turi suprasti, jog bet koks trumpalaikis ar ilgesnį laiką trunkantis badavimas yra tiesiogiai susijęs su mitybos nepakankamumo rizika. Tai yra klinikinė būklė, kurios riziką turi net iki 70 proc. onkologinių pacientų“, – pažymi E. Cikanavičiūtė ir priduria, kad dalis onkologinių pacientų miršta būtent nuo išsekimo ir vadinamojo „organizmo bado“, kai kūnui nebepakanka medžiagų.

Ne mažiau už dietas populiari ir organizmo valymo idėja. Gydytojos dietologės vėl skuba neigti jo naudą ir sako: valyti reikia nebent batus, o organizmas savo švara rūpinasi pats.

„Nepamirškime, kad turime inkstus, kepenis, odą, plaučius, virškinamąjį traktą. Nebūkime ir nesistenkime būti gudresni už savo organus. Tiesiog išgerkime pakankamai vandens, valgykime pakankamai daržovių, vaisių, uogų, ir taip užtikrinsime visus valymo mechanizmus“, – skatina E. Cikanavičiūtė.

O bene svarbiausia mitybos taisyklė – saikas ir sveikatos protas. Jei jų nebus, pakenkti gali net milžiniškas kiekis išgerto vandens ar žolelių arbatos, pastebi gydytojos dietologės.

Viso pokalbio galite pasiklausyti čia:

Taip pat skaitykite