Gyvenimas

2020.08.12 13:37

Vilnius BBC akimis: kaip iš tiesų laikosi miestas, tapęs didele lauko kavine

LRT.lt2020.08.12 13:37

Lietuvos sostinė Vilnius, siekdama paskatinti ekonomiką, atvėrė viešąsias lauko erdves kavinėms ir barams, tačiau šis žingsnis ne tik atnešė naudos, bet ir sukėlė nemažai konfliktų, BBC rašo žurnalistas Gilas Skorwidas.

„Tai jau ketvirtas rytas iš eilės, kai valau ir renku šimtus išmėtytų lauko staliukų į vieną krūvą“, – BBC skundžiasi aikštę prie Vilniaus senamiestyje įsikūrusio Halės turgaus tvarkanti Asta Baškauskaitė.

Pats turgus ir kelios netoliese esančios aikštės buvo paversti neoficialiais naktiniais klubais, o paryčiais pasibaigus linksmybėms, staliukai lieka ten, kur stovėję. Kol Amerikos lietuvių verslininkė ir vietos bendruomenės vadovė A. Baškauskaitė tvarko aplinką, kad šaligatviais galėtų praeiti praeiviai, vėjas grindiniu ridena plastikines stiklines.

„Kai kurie barai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, kurie surinktų staliukus prieš užsidarant, – sako moteris. – Tuomet aš jiems parodau surinktų į vieną vietą staliukų nuotrauką ir sakau: „Man 60 ir aš juos sunešiau per 20 minučių.“ Noriu parodyti gerą pavyzdį barų savininkams.“

Viduramžių gatvelėmis išraižytu senamiesčiu garsėjantis Vilnius sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio, pasiūlęs iniciatyvą, kaip paskatinti ekonomiką dėl COVID-19 įvesto karantino metu, ir pavertęs miesto aikštes ir gatves didžiule lauko kavine. Vietos maitinimo įstaigoms buvo leista pasinaudoti viešosiomis erdvėmis, kad nereikėtų susispaudus sėdėti viduje ir būtų galima išlaikyti reikiamą atstumą tarp žmonių.

Kai kuriems verslininkams šis bičiuliškas miesto valdžios gestas atnešė naudos – jų žodžiais tariant, buvo tarsi gelbėjimosi ratas po kelių itin sunkių mėnesių. Tačiau nemažai miesto gyventojų buvo labai nepatenkinti tokiu valdžios sprendimu ir vadino jį trumpalaike iniciatyva, turėjusia neigiamą poveikį nuolatiniams miesto gyventojams. „Kampanija, teigianti, kad Vilnius virto didžiule lauko kavine, yra dezinformacija, – sako A. Baškauskaitė. – Iš tiesų Vilnius virto didžiulėmis lauko išgertuvėmis.“

Viso pasaulio miestai mąsto, kaip geriau saugiai atgaivinti pandemijos paveiktą ekonomiką, tačiau kaip rodo Vilniaus pavyzdys, nėra taip paprasta rasti sprendimą, kurį remtų dauguma vietos gyventojų. Šiuose dalykuose veikia daug kintamųjų, o bandymai kažką daryti, neturint aiškaus istorinio modelio, kuriuo būtų galima vadovautis, reikalauja subtilaus balansavimo.

Nuo karantino iki reglamentavimo panaikinimo

Pasak BBC, COVID-19 virusas Lietuvai smogė palyginti švelniai – rugpjūčio pradžioje šalyje buvo užfiksuota kiek daugiau nei 2 tūkst. susirgimo atvejų ir 80 mirčių. Karantinas šalyje truko tris mėnesius nuo kovo 16 d. iki birželio 16 d., tačiau ribojimai kai kuriose Vilniaus vietose buvo panaikinti kur kas anksčiau.

Nuo balandžio 22 d. barams, kavinėms ir restoranams buvo leidžiama atsidaryti, jei jie sugebės užtikrinti griežtų reikalavimų, įskaitant ribotą lankytojų skaičių prie vieno stalelio ir fizinę distanciją tarp stalelių, laikymąsi.

Kitą dieną Vilniaus meras Remigijaus Šimašius pranešė apie precedento neturintį žingsnį – miestas maitinimo įstaigoms nemokamai suteikia viešąsias erdves. Iki tol galiojusios griežtos ir painios leidimo išdavimo procedūros buvo pakeistos paprasta registracija. „Kol kas finansinių rezultatų neskaičiavome, tačiau į mūsų kvietimą jau sureagavo apie 400 lauko kavinių“, – netrukus po to pasirodžiusiame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigė mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Iš pradžių dienos metu verslas ėjosi vangiai. Tačiau vakare laimingi klientai iš visų Vilniaus kampelių suplūsdavo į senamiestį. „Dar niekada nemačiau Vilniaus tokio gyvo“, – sakė bene daugiausiai barų lankytojų sutraukiančioje Savičiaus gatvėje besilinksminantis Justas.

Tačiau ne visi miesto gyventojai į šiuos pokyčius reagavo teigiamai. Keturiasdešimtmetė inžinierė Daiva Dambrauskienė stebėjo, kokį poveikį šis sprendimas turėjo Savičiaus gatvei, kurioje ji gyvena. Rodydama į šalia savo buto lango pritvirtintą aplinkos taršos matavimo įrenginį, moteris teigė, kad „girta, rūkanti minia labiau teršia aplinką ir sukelia daugiau triukšmo nei pravažiuojantys automobiliai.“

Dar iki karantino keli šimtai nuolatinių penkių šioje gatvėje veikiančių barų lankytojų neleisdavo vietos gyventojams ramiai miegoti. Kai buvo panaikintas viešųjų erdvių naudojimo reglamentavimas, gyventojų baimės, kad situacija dar labiau pablogės, tapo realybe. „Pirmąją savaitę nei dieną, nei naktį nebuvo neįmanoma prasibrauti namo pro barų lankytojus, – pasakoja D. Dambrauskienė. – Niekam nerūpėjo joks atstumo laikymasis.“ Moteris teigia, kad policija į jos skundus dėl cigarečių dūmų ir triukšmo nereagavo ir iki karantino, o karantino metu gana greitai nustojo reaguoti ir į pranešimus apie atstumo nesilaikymą.

Karantino pradžioje Lietuvos parlamentas nustatė baudas už karantino reikalavimų nesilaikymą, siekiančias nuo 500 iki 6 tūkst. eurų. Tačiau aiškių taisyklių, kaip prižiūrėti lauke veikiančias maitinimo įstaigas, nebuvo, rašo BBC.

Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkas Aurimas Boza teigia, kad esant šiltam orui, policija daugiausia dėmesio skiria pažeidimams gamtoje, parkuose ir ežerų pakrantėse. Daugeliu atveju, aiškina jis, pareigūnai net nežino, kokie veiksmai sudaro pažeidimą. „Dviejų metrų atstumas buvo nustatytas juridiniams asmenims, tai yra verslams, o ne žmonėms, sėdintiems lauko kavinėse, – sako jis. – Ar turėjome bausti susėdusius prie vieno stalelio?“

Kitos institucijos, atsakingos už tai, kad viešojo maitinimo įstaigos laikytųsi karantino reikalavimų, įskaitant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Darbo inspekciją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, patvirtino, kad tikrina tokias įstaigas savo darbo valandomis, t y. tuomet, kai visi barai dar būna uždaryti.

„Nebūtume išgyvenę“

Dar viena erdvė, kurią užėmė lauko kavinės, yra aikštė priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą – čia istorinę architektūrą tikrąją to žodžio prasme užgožė kavinių skėčių ir maždaug 200 stalelių jūra.

„Šiuo metu nereglamentuojame maitinimo įstaigų vietų, nors įprastomis aplinkybėmis tai darytume“, – sako Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė. Anksčiau tekdavo suderinti net ir smulkiausias detales, kaip antai skėčius, iškabas, apšvietimą ir baldų dizainą.

Šiuo metu, įsigaliojus minėtiems pakeitimams, nebėra reikalo laikytis griežto Vilniaus senamiesčio reglamento. G. Ožiūnaitė pripažįsta, kad kai kurie lauko kavinių naudojami elementai gadina estetines Vilniaus senamiesčio, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, savybes, tačiau teigia, kad „visa tai laikina. Sezono pabaigoje įvesime tvarką“.

Lengviausia atsidaryti po karantino buvo tiems barams, kurie siūlo vos keletą lengvų užkandžių – tokios įstaigos sudaro daugiau kaip pusę visų, užsiregistravusių miesto erdvių suteikimo lauko kavinėms schemoje. Laikinai aikštėje įsikūrusių tokių barų savininkai teigia, kad savivaldybės sprendimas tam tikram laikui panaikinti lauko kavinių reglamentavimą išgelbėjo jų verslą. „Dar vieno karantino mėnesio nebebūtume išgyvenę“, – sako buvęs pankroko grupės vokalistas, o dabar baro „Spiritus“ savininkas Linas Starkus.

Panašiai kalba ir BBC kalbintas miesto meras R. Šimašius: „Viešųjų miesto erdvių atvėrimas lauko kavinėms padėjo išgelbėti ne vieną verslą ir pagerino emocinę miesto gyventojų būseną. Primenu, kad tuo metu niekas net negalėjo pagalvoti apie susibūrimus viduje, todėl gyvenimas, o kartu ir restoranai, persikėlė į gatves.“

Iš pradžių kai kurie senamiesčio gyventojai užjautė verslininkus ir palaikė savivaldybės iniciatyvą. Kiti iš visų jėgų stengėsi išlikti pozityvūs, suprasdami, kad to reikia, norint atgaivinti ekonomiką. Tačiau empatija baigėsi gegužės 18 d., kai barams ir kavinėms buvo leista atverti vidaus erdves, bet nežiūrint to, lauke išrikiuoti staliukai niekur nedingo ir šiandien. Kantrybę praradę gyventojai teigia, kad kavinių lankytojai beveik kasdien linksminasi iki 4 val. ryto, nors mieste galiojantys reglamentai numato, kad viešosiose erdvėse veikiančios maitinimo įstaigos turėtų užsidaryti vidurnaktį.

„Gyvo miesto iliuzija“

Dar viena nepatenkintųjų grupė yra naktinių ir gyvos muzikos klubų, sudarančių miesto kultūrinės infrastruktūros pagrindą, savininkai.

„Tos priemonės, kurių buvo imtasi senamiestyje, gal kam ir buvo naudingos, tik ne tiems klubams, kuriuose vyksta koncertai, – sako įvairias subkultūras ir amžiaus grupes jungiančio naktinio kultūrinio centro „Kablys“, siūlančio įvairių veiklų, pradedant riedlenčių parku ir dizainerių mugėmis ir baigiant vakarėliais bei populiaraus meno parodomis, savininkas Giedrius Aškelaitis. – Kol kas negavome jokios savivaldybės žadėtos paramos.“ Tokioms įstaigoms visiškai atsidaryti leista tik liepos pradžioje. „Dabar esame raginami kreiptis dėl 5 tūkst. eurų paramos, tačiau mes turime mokėti algas 50 darbuotojų, tad mums šie pinigai menkai tepadės“, – aiškina G. Aškelaitis.

Lauko kavinių kampanija nepadėjo ir aukščiausios klasės miesto restoranams, kuriems atverti duris po karantino buvo kur kas sunkiau. Pusė iš 20 geriausiai vertinamų Vilniaus restoranų iki šiol neatsidarę ir panašu, kad bent ketvirtadalis jų daugiau nebeatsidarys.

Keturis restoranus turinti, tačiau vieną uždaryti priversta Rasa Lapinskienė teigia, kad žmonės mažiau eina į kavines ir restoranus pavalgyti, apsiriboja tik gėrimais. „Klausausi apie barus, kurių pelnas išaugo septynis kartus, tačiau restoranams neįvyko nieko panašaus, – sako ji. – Iš 80 darbuotojų buvau priversta pasilikti tik 20.“

2014 m. pirmuoju užsienio piliečiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu tapęs ir Vilniaus naktiniam gyvenimui atstovaujančiai asociacijai vadovaujantis Markas Haroldas lauko kavinių kampaniją įvertino neseniai paskelbtame Pasauliniame naktinio gyvenimo gaivinimo plane – pasaulio akademikų ir aktyvistų bendrai sudarytame praktiniame naktinio gyvenimo įstaigų gelbėjimo vadove.

Jo teigimu, miestas, sutelkęs visą dėmesį į vieną naktinio gyvenimo aspektą ir sukurdamas „gyvo miesto iliuziją“, sumažino visuomenės palaikymą platesniam apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriui. „Šios priemonės nesuveikė svarbiausiems vietos ekonomikos veikėjams, jos buvo naudingos tik pagrindinėse senamiesčio arterijose esantiems barams“, – sako jis.

„Labiau įsiklausyti į miestiečių nuomonę“

Meras lauko kavinių iniciatyvą vadina „labai sėkminga“, o jo patarėjas priduria, kad sprendimas tęsti šią kampaniją iki sezono pabaigos buvo priimtas, siekiant „padėti verslams išbristi iš nuostolių“.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė mano, kad ši iniciatyva padėjo pritraukti daugiau klientų ir priduria, kad papildoma erdvė lauko kavinėms buvo naudinga, nes padėjo laikytis 2 metrų atstumo. Smulkiajam verslui atstovaujančios Barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimundas Pranka teigia esąs įsitikinęs, kad Vilniaus savivaldybės iniciatyva padėjo išsilaikyti verslams, tačiau prisipažįsta, kad priimdama šį sprendimą, miesto administracija su juo nesikonsultavo. „Net jei man tai reiškė didesnę konkurenciją, tai buvo labai gera iniciatyva, labai ja džiaugiuosi“, – sako jis.

Humanitarinių mokslų daktaras, urbanistas ir poetas Tomas S. Butkus laikosi kitokios nuomonės. Jis teigia, kad miestai turėtų tapti atsparesni, idant lengviau išgyventų krizes, o kad toks atsparumas ar socialinis imunitetas būtų sukurtas, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su bendruomenėmis, o ne sprendimų nuleidimas iš viršaus. „Chaotiškai veikiančios lauko kavinės geriau už ištuštėjusį miestą, tačiau jei Vilnius siekia ekonominio ir socialinio atsparumo, jo valdžia turėtų labiau įsiklausyti į miestiečių nuomonę“, – sako jis.

Nuogąstaujant, kad užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičius auga, nuo rugpjūčio 1 d. kaukės Lietuvoje vėl tapo privalomos kai kuriuose uždarose erdvėse. Uždarose patalpose veikiančios kavinės vis dar atidarytos, tačiau bet kurią dieną jų durys vėl gali užsiverti. Kai kurie verslai jaučiasi saugesni, nes gali nereglamentuojamai naudotis viešosiomis erdvėmis. Bent jau artimiausius keletą mėnesių, jei miesto valdžia nepakeis savo politikos. O senamiesčio gyventojų ramybė tiesiogiai priklausys nuo užsikrėtimo COVID-19 atvejų kreivės.