Gyvenimas

2020.08.10 10:23

94-erių buvusi mokytoja Salake kviečia į Jūrų muziejų, kurio eksponatus surinko pati

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.08.10 10:23

Kad Zarasų kraštas garsėja ežerais, miškais ir upėmis, žino kiekvienas. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad Salake veikia Jūrų muziejus. Jo įkūrėja Vida Žilinskienė eksponatus rinkti pradėjo sovietmečiu, dirbdama pradinių klasių mokytoja. Pedagogė matė, kaip jūros turtais domisi vaikai, todėl kolekcija vis augo, kol išaugo iki Jūrų muziejaus.

Taip, kaip laivuose buvo sušaukiama visa komanda, dabar kviečiami lankytojai į Zarasų Salako miestelyje įsikūrusį Jūrų muziejų. Jo įkūrėja Vida Žilinskienė eksponatus rinkti pradėjo būdama dar jauna kaimo mokyklos mokytoja. Į pamokas ji visada ateidavo ne tuščiomis: atsinešdavo kriauklę arba kitą rastą ar padovanotą unikalų daiktą, susijusį su jūra. Tuo metu ketvirtokai turėjo žinoti visus pasaulio vandenynus, visas Sovietų Sąjungos jūras, upes ir jų gyvūniją. Pasak buvusios mokytojos, tokią informaciją prisiminti, ypač kaimo vaikui, dažnai net pačios jūros nemačiusiam, buvo nemenkas iššūkis.

Zarasuose gausu ežerų, bet muziejus – Jūrų: jo įkūrėja eksponatus rinkti pradėjo sovietmečiu, kad sudomintų vaikus

„Esu susirinkusi atskiromis jūromis ir galiu parodyti mokiniams, kad kiekvienoj jūroj gyvena skirtingi gyvūnai, kad vienodų jūrų nėra. Jūros eksponatai čia yra iš viso pasaulio, iš visų vandenynų, išskyrus Arkties vandenyną. Gauti yra labai įvairiai, daugelį eksponatų esu pati susirinkusi, kur teko šiek tiek pakeliauti, tai jau grobuoniškai puoliau ir rinkau, ir kriaukles ir akmenis, ir augalus“, – sako Jūrų muziejaus įkūrėja Vida Žilinskienė.

Devyniasdešimt ketverių metų energija žaižaruojanti kolekcininkė muziejaus lankytojams ne tik aprodo eksponatus, bet ir papasakoja apie įdomiausius nutikimus jūrose. Ji daug žino ir apie jūrų gyventojus bei jų keliamus pavojus, kokių nuodingų vandens gyvūnų reikėtų vengti lankantis prie įvairių pasaulio jūrų. Muziejaus kolekcija vis dar pilnėja, o labiausiai ponia Vida dėkinga savo giminaičiui jūrininkui, kuris prieš daug metų atvežė bene daugiausia eksponatų.

„Jis nuėjęs pasižiūrėdavo, ko aš dar neturiu ir tą pasiimdavo iš žvejų tinklų. Ir taip pat sudžiovinęs prie laivo stiebo, išmirkęs druskos tirpale ir sudžiovinęs, važiuodamas pas tėvus atostogų visada atveždavo ir padovanodavo man. Žuvys yra jo dėka gautos, jūros žvaigždės ir didelė dalis koralų“, – sako V. Žilinskienė.

Eksponatai atkeliavę iš viso pasaulio. Čia ir iš Brazilijos atvežtas butelyje uždarytas krabas, ir džiovintas rykliukas ar Japonijos jūros ežiukas.

„Taip pat be jūros augmenijos, be čia randamų jūros palikimo fosilijų renku viską, kuo turtinga mūsų Lietuva. Turiu susirinkusi visas Lietuvos iškasenas. Čia daugiau skirta mažiukams mokiniams. Daugelis mokinių nežino, nors ranka ar koja buvo sugipsuota, kaip natūralus gipsas atrodo ir kaip jis randamas Biržuose“, – sako V. Žilinskienė.

Buvusi mokytoja įsitikinusi, kad gyvai pamatytas ir paliestas jūros ar žemės organizmas vaikams padeda daug lengviau įsivaizduoti pasaulį nei perskaityta knyga.

„Pavyzdžiui, turiu ginkmedžio lapus. Na, nieko nenustebinsi, paprasčiausiai ginkmedis. Tačiau, jei pasakei, kad šis ginkmedis yra iš poeto Getės namų sodybos, jo kieme, nuo medžio augančio jo kieme, tada juos paskatina labiau žinoti apie tą vietovę, apie patį Getę“, – sako V. Žilinskienė.

Visiems, apsilankiusiems muziejuje, Vida visada išeinant parodo bene žymiausią eksponatą – akmenį su fosilijomis, dėl kurio kai kurie turistai čia grįžta dar kartą. Akmuo, vadinamas kaukučiu, turi natūraliai iš suakmenėjusių jūrų lelijų stiebų susiformavusias akis.

„Akmuo, vadinamas Kaukutis, kurį labai garbino kadaise pagonys ir tikėjo, kad kaukutis neša laimę. Laimingas, kas kaukutį randa, laimingi namai, visos nelaimės aplenkia, bet svarbiausia, kad jis išpildo norus, reikia tik jam galvytę gražiai paglostyti ir paprašyt, tai norai tikrai išsipildo, taip bent įtikino mane lankytojai, nes prašo beveik visi, o kai antrą kartą sutinku sako „man išpildė“, – teigia V. Žilinskienė.

Salako miestelio Jūrų muziejus, kuriame puspenkto tūkstančio eksponatų, yra labiausiai nuo jūros nutolęs muziejus. Pasak įkūrėjos, ežeringuose Zarasuose prieš milijonus metų irgi tyvuliavo jūra – tai įrodo smėlėtuose apylinkių laukuose randami moliuskai ir net koralai.