Gyvenimas

2020.08.16 18:48

Daug metų I tipo diabetu sergančiai Sandrijai Čapkauskienei troškulio nenumalšindavo ir ąsotis vandens

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.08.16 18:48

I tipo cukrinis diabetas, deja, liga visam gyvenimui, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė įrodė, kad ir su tokia liga galima susidraugauti. Teks laikytis mažai angliavandenių turinčios mitybos, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas pažymi – skaičiuoti reikės net angliavandenius vaisiuose ir daržovėse.

120 tūkst. lietuvių serga cukriniu diabetu – tai beveik 8 pilnos „Žalgirio“ arenos, palyginimą pateikia daktaras. Spėjama, kad dar tiek pat gyventojų net nenutuokia, kad gyvena su šia liga. 10 kartų daugiau asmenų serga prediabetu, t. y. kol kas šie žmonės dar atsparūs insulinui, jų cukraus kiekis kraujyje dar nepadidėjo, bet ši būklė jau pakeliui.

Sakoma, kad cukrinis diabetas – liga, trunkanti visą gyvenimą, tačiau ar įmanoma su ja susidraugauti, gal net įveikti, jeigu kalbama ne apie I tipo, o II tipo diabetą?

I tipo cukriniu diabetu susirgę žmonės paprastai dėl ligos nėra kalti, o štai dėl II tipo cukrinio diabeto žmogus faktiškai kaltas pats, nes tai įvyksta dėl blogų mitybos įpročių, aiškina medikas.

Nusileidau į trečią aukštą pas draugę ir paprašiau vandens, nes labai troškindavo. Paėmiau ąsotį vandens, kildama liftu į aštuntą aukštą visą jį išgėriau ir mamai sakau: noriu dar gerti.

„Kai ką nors suvalgome, cukraus kiekis kraujyje padidėja. Papildomai kasa išskiria insuliną, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje. Cukrus sunaudojamas, dalis jo įleidžiama į ląsteles energijai gauti, dalis nusiunčiama į kepenis, bet pusiausvyra tarp cukraus kiekio kraujyje ir insulino kiekio kraujyje visada palaikoma. I tipo cukrinis diabetas yra situacija, kai žmogaus kasa nustoja gaminti insuliną, t. y. nebėra hormono, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje. Tokiu atveju cukraus kiekis kraujyje pradeda kilti.

II tipo cukrinis diabetas – kai žmogus valgo, kasa gaminą insuliną, kad palaikytų normalų cukraus kiekį kraujyje, insulino daugėja, o organizmas pradeda į insuliną nebereaguoti. Palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje vis tiek reikia – gaminama dar daugiau insulino. Jūs jau atsparus insulinui. Galiausiai, kai nuo nuolatinės insulino gamybos kasa pavargsta, ji nebepajėgia palaikyti normalaus cukraus kiekio kraujyje, o jis vis tiek didėja. Jums nustatomas cukrinis diabetas“, – pasakoja daktaras.

Nuo 17 metų diabetu serganti Sandrija Čapkauskienė gyvena visavertį gyvenimą: tai – ne nuosprendis

Laidos viešnia, Lietuvos sporto universiteto docentė, biomedicinos mokslų daktarė, mitybos specialistė S. Čapkauskienė I tipo diabetu serga jau nuo 17 metų, t. y. 27 metus. Ji puikiai pamena dieną, kai išgirdo diagnozę – tada jai nei žodis „diabetas“, nei „insulinas“ nieko nesakė.

„Tada buvau 11-oje klasėje, gyvenau standartiniame devynaukštyje. Nusileidau į trečią aukštą pas draugę ir paprašiau vandens, nes labai troškindavo. Ateini į pamokas, išgeri vandens ir neišsėdi pamokos, nes tiesiog labai troškina. Aš paėmiau ąsotį vandens, kildama liftu į aštuntą aukštą visą jį išgėriau ir mamai sakau: noriu dar gerti. Kai gydytoja man pasakė, kad reikės insulino, aš galvojau: kas tai, apie ką mes kalbame? Aš tada nieko nesupratau“, – prisiminimais dalijasi moteris.

Pasak A. Unikausko, štai tuo ir skiriasi I tipo cukrinis diabetas nuo II tipo cukrinio diabeto: sergant I tipo cukriniu diabetu reikia insulino, sergant II tipo cukriniu diabetu negalima valgyti maisto, dėl kurio organizme ima gamintis insulinas.

S. Čapkauskienei suprasti, kad kažkas ne taip, padėjo ne tik troškulys – dar ją kamuodavo dažnas šlapinimasis, ypač naktį. Laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas pažymi, kad neretai žmonės įsivaizduoja, jog pagrindinis cukrinio diabeto simptomas – troškulys, tačiau viskas prasideda nuo dažno šlapinimosi, o ne nuo troškulio, nes, kad pradėtų troškinti, pirmiausia reikia iššlapinti kūne susikaupusį vandenį – organizmui reikia „išvesti“ cukrų iš kraujo.

Vėliau S. Čapkauskienę aplankė ir daugiau nemalonių simptomų: prasidėjo mėšlungis, begalinis nuovargis, svorio kritimas. Ji atsimena, kaip svėrė vos 49 kilogramus, o svoris nukrito labai greitai – per maždaug 3 mėnesius.

„Nuovargis atsiranda, kadangi nėra insulino, nėra, kas atidaro ląstelės vartelius, kad įleistų maistines medžiagas. Nėra maistinių medžiagų. Taigi simptomai ryškūs ir pasireiškia greitai“, – sako A. Unikauskas.

Dieta, ribojanti angliavandenių kiekį mityboje, pagerina ne tik I tipo diabetą turinčių žmonių gyvenimą, jau nekalbant apie II tipo. Mityba, kurioje mažai angliavandenių, gali padėti antsvorio, lėtinių sveikatos problemų turintiems žmonėms. Tai gerai visiems.

Diabeto simptomai:

– gausus šlapinimasis,

– troškulys,

– nuovargis,

– silpnumas,

– kūno masės mažėjimas.

I tipo cukrinis diabetas, deja, yra liga, kuri trunka visą gyvenimą. Norint gyventi kokybiškai, reikia žinoti, kaip keisti savo kasdienius įpročius. O pradėti reikėtų nuo mitybos pokyčių, ką ir darė laidos viešnia, iki žinios apie cukrinį diabetą valgiusi įprastai, kaip ir daugelis žmonių: ji valgydavo pusryčius, pietus, vakarienę, daug užkandžiaudavo, nevengdavo angliavandenių.

Mažai angliavandenių turinti mityba naudinga daugeliui

„Dieta, ribojanti angliavandenių kiekį mityboje, pagerina ne tik I tipo diabetą turinčių žmonių gyvenimą, jau nekalbant apie II tipo. Mityba, kurioje mažai angliavandenių, gali padėti antsvorio, lėtinių sveikatos problemų turintiems žmonėms. Tai gerai visiems“, – tvirtina profesorius.

Tačiau įsidėmėkite: angliavandeniai – ne tik duona, makaronai ar saldumynai. Mažai angliavandenių turinti dieta rekomenduoja atidžiai skaičiuoti ir vaisiuose bei daržovėse esančius angliavandenius (dėl angliavandenių „saugios“ žalios spalvos lapinės daržovės).

Mažai angliavandenių turinti dieta:

– stabilizuoja ir užtikrina mažą gliukozės kiekį kraujyje,

– gerina glikemijos kontrolę be diabeto komplikacijų rizikos,

– padeda sumažinti HbA1c (glikuoto hemoglobino) lygį,

– mažina insulino poreikį, dėl ko gerėja bendra sveikata,

– padeda sumažinti kūno svorį,

– padeda išvengti diabeto komplikacijų.

Svarbiausias mažai angliavandenių turinčios mitybos principas – angliavandenių per dieną galima suvalgyti ne daugiau nei 130 gramų (iki 30 proc. maisto gali sudaryti angliavandeniai). Kaip lengviausiai sumažinti angliavandenių kiekį mityboje? Anot S. Čapkauskienės, nustoti užkandžiauti. Naudinga ir pradėti laikytis protarpinio badavimo, tarp valgymų daryti bent penkių valandų nevalgymo pertraukas.

„Aš noriu dar kartą akcentuoti. Protarpinio badavimo nauda pripažįstama besąlygiškai. Tai gerai savijautai, dėl ligų – visko. Bet turime suprasti: jei laikomės protarpinio badavimo, nereiškia, kad tada, kai valgome, galime valgyti bet ką. Maistas turi būti kokybiškas ir jo turi pakakti. Sandrijos pavyzdys įrodo, kad mitybos pokyčiai leidžia susidraugauti net ir su I tipo diabetu ir gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Plačiau – birželio 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Nuo 17 metų diabetu serganti Sandrija Čapkauskienė gyvena visavertį gyvenimą: tai – ne nuosprendis
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt