Gyvenimas

2020.08.09 21:52

Išmatų transplantacija vieniems kelia šiurpą, kitiems suteikia viltį išgyti nuo sunkių ligų

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.08.09 21:52

Kartais žarnyne įsikuria bakterijų, atsparių daugeliui antibiotikų. Tokiu atveju gali padėti išmatų transplantacija. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas sako, kad tai nėra taip nemalonu, kaip dauguma įsivaizduoja, o gastroenterologas Vaidotas Urbonas tikina, kad išmatų transplantaciją naudojame visi, nes tai tas pats, kas gerti probiotikus.

Išgirdusių medicininį terminą „išmatų transplantacija“ vienų veiduose pasimato šypsena, kitų – išgąstis, tačiau trečių – viltis įveikti sunkią ligą ar pagerinti gyvenimo kokybę. Tai naujas daug žadantis gydymo būdas, jau penkmetį taikomas ir Lietuvos gydymo įstaigose.

„Išmatų transplantacija – kai iš vieno žmogaus paimtos išmatos perkeliamos į kito žmogaus žarnyną tikintis, kad naujos išmatos išgydys lėtinę ligą, kurios neįmanoma įveikti vaistais. Dauguma viską įsivaizduoja labai negražiai, nemaloniai, bet iš tikrųjų taip nėra“, – pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.

Laidos svečiui, Santaros klinikų Vaikų ligoninės gastroenterologui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriui Vaidotui Urbonui išmatų transplantacija – kasdienis dalykas. Gydytojas sako, kad išties šis metodas labai senas, dar taikytas senovės Kinijoje, į kurį kreivai žiūrėjo tradicinė medicina iki 2013 metų, kai olandų gydytojams, pritaikiusiems vienkartinę išmatų transplantaciją, pavyko beveik 100 proc. išgydyti vienos iš labai pavojingų žarnyno infekcijų sukeltą viduriavimą. Tai jie paskelbė straipsnyje, kuris greitai apskriejo pasaulį.

Mes vartojame vieną, dvi, gal dešimt, penkiolika skirtingų genčių, rūšių probiotikų, o kai atliekame išmatų transplantaciją, į žarnyną perkeliame 5–7 tūkst. skirtingų genčių, rūšių bakterijų ir jų apykaitos produktus.

„Tie duomenys buvo tokie įtikinami, kad po pusmečio Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų kontrolės tarnyba leido naudoti šitą gydymo metodą visuotinai. Šis darbas taip stumtelėjo išmatų transplantaciją į priekį, kad visi puolė ieškoti, dėl ko suveikė, galbūt galima gauti gerų rezultatų ir kovojant su kitomis ligomis. Šiandien galime pasakyti, kad išmatų transplantacija galbūt neišgydys visų ligų, bet tai yra postūmis tyrinėti mūsų žarnyno ryšį su įvairiomis ligomis, esančiomis už žarnyno“, – pasakoja V. Urbonas.

Pasak profesoriaus, išmatų transplantaciją, tik kitokiu būdu išties visi naudoja jau seniai, nes tai tas pats, kas gerti probiotikus: „Vienintelis probiotikas, kuris gautas iš vaisiaus, yra Saccharomy ces boulardii, o kiti gauti iš donoro išmatų. Jie, aišku, kultivuojami kaip grybai ir pakuojami į kapsules. Mes vartojame vieną, dvi, gal dešimt, penkiolika skirtingų genčių, rūšių probiotikų, o kai atliekame išmatų transplantaciją, į žarnyną perkeliame 5–7 tūkst. skirtingų genčių, rūšių bakterijų ir jų apykaitos produktus.“

Atlikti išmatų transplantaciją galima trimis pagrindiniais būdais:

– atliekant kolonoskopiją (pro išeinamąją angą į storosios žarnos pradžią suleidžiant specialiai paruoštų išmatų),

– atliekant endoskopiją per viršų (išmatos suleidžiamos į tuščiąją žarną),

– vartojant kapsules su išdžiovintomis išmatomis.

Nauja viltis sunkių ligų gydymui: išmatų transplantacija taikoma ir žarnyno, ir psichiniams sutrikimams

Žinoma, pats patogiausias būdas pastarasis, tačiau, deja, jis ir mažiausiai efektyvus, nes ruošiant išmatas dalis bakterijų žūva. V. Urbonas sako, kad gydymas ir tai, kiek prireikia kartų transplantuoti išmatas, priklauso nuo to, kokią ligą bandoma išgydyti.

„Jeigu tai Clostridium difficile bakterijos sukeltas lėtinis viduriavimas, jis kartojasi labai dažnai. Tai tikrai labai nemaloni liga, nuo kurios ir mirštama. Būna karščiavimas iki 40 laipsnių, didžiulė intoksikacija. Iki gerų antibiotikų, transplantacijos eros kartais gelbstint gyvybę netgi tekdavo pašalinti visą storąją žarną. Ir net tas negelbėdavo... Tai tikrai labai rimta liga, kurios atvejų šių dienų Vakarų pasaulyje daugėja dėl antibiotikų vartojimo, didesnio kiekio senyvo amžiaus žmonių. Tačiau 90 proc. atvejų užtenka vienkartinės išmatų transplantacijos, kad viduriavimas nebesikartotų.

Kartais mūsų žarnyne įsikuria bakterijų, kurios atsparios daugeliui antibiotikų, po to jos sukelia kraujo užkrėtimą, kitų didžiulių problemų, ypač nusilpusiems ligoniams. Tas bakterijas labai sunku išvalyti iš žarnyno eiliniais antibiotikais, tai beveik beprasmis darbas, o išmatų transplantacija šiuo atveju padeda“, – teigia gastroenterologas.

Man įstrigo vienos mamos žodžiai, sako: žinote, aš apsiverkiau, kai po išmatų transplantacijos 8 metų vaikas, kuris visiškai nekalbėjo, pasakė tris žodžius. Atrodo, ar nekalba, ar trys žodžiai – tai nieko. Bet kai tu turi savo vaiką ir išgirsti kelis žodžius, atsiranda viltis, kad galbūt bus ir didesnis efektas.

Superdonorų išmatų transplantacijai nėra

„Problema su donoro parinkimu šiandien yra aktuali ir neišspręsta. Niekas dorai nežino, kokį donorą reikėtų parinkti, ar yra koks nors superdonoras. Laikomasi tam tikrų taisyklių, pagal kurias parenkame donorus. Galvojama ne tik apie žmogaus, bet ir jo giminių sveikatą: ar tas žmogus neserga, ar jo giminėje nėra sergančių onkologinėmis, alerginėmis, autoimuninėmis ligomis. Galbūt iš jo paėmę išmatų ir jas perkėlę sergančiam perkeliame ir jo nesveiką mikrobiotą. Tai yra problema“, – pasakoja laidos svečias.

Daugelyje pasaulio šalių donorais tampa suaugę žmonės, tačiau kai išmatų transplantacija atliekama vaikui, imamos vaiko išmatos. Apskritai vaikai yra sveikesni, pabrėžia pašnekovas, nes per gyvenimą yra gavę mažiau teršalų visomis prasmėmis: tiek aplinkos, tiek maistinių, yra mažiau vartoję vaistų, patyrę emocinių sunkumų.

„Tai, kaip teko įsitikinti, tikrai turi įtakos mūsų žarnyno mikrobiotai. Mes netiriame donoro išmatų bakterijų sudėties, mes tiriame, ar žmogus nėra užsikrėtęs kokiomis nors žarnyno blogomis bakterijomis ar virusais. Yra žiūrima į visumą, kad tai būtų sveikas žmogus, kad jo žarnynas būtų sveikas“, – pažymi V. Urbonas.

Išmatų transplantacija padeda kovoti su:

– onkologinėmis ligomis,

– lėtinėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opiniu kolitu),

– medžiagų apykaitos ligomis,

– nervine anoreksija,

– metaboliniu sindromu,

– psichinėmis ligomis (šizofrenija, depresija),

– reumatinėmis ligomis,

– širdies ir kraujagyslių ligomis,

– kraujospūdžio problemomis.

Gastroenterologas pasakoja, kad prieš trejus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė pirmas ir kol kas vienintelis toks rimtas straipsnis pasaulinėje medicinoje apie teigiamą išmatų transplantacijos poveikį gydant autizmu sergančius vaikus. Tiriant 19 tokių vaikų pastebėta, kad išmatų transplantacija teigiamai veikė ne tik jų virškinamąjį traktą, bet ir psichinę, emocinę būklę.

„Jokiu būdu išmatų transplantacija neišgydys autizmu sergančių vaikų, bet tai palengvino tų vaikų būklę. Prieš porą metų Vilniuje pradėjome taikyti šį metodą. Ilgai kalbamės su tėvais, ar verta taikyti, ar neverta. Jeigu tėvai pasiryžta, mes taikome šį metodą todėl, kad kai kuriems vaikams pagerėjima.

Man įstrigo vienos mamos žodžiai, sako: žinote, aš apsiverkiau, kai po išmatų transplantacijos 8 metų vaikas, kuris visiškai nekalbėjo, pasakė tris žodžius. Atrodo, ar nekalba, ar trys žodžiai – tai nieko. Bet kai tu turi savo vaiką ir išgirsti kelis žodžius, atsiranda viltis, kad galbūt bus ir didesnis efektas. Aišku, tas efektas yra nedidelis kalbant apie autizmą, bet jis vis dėlto yra. Šalia kitų terapijos rūšių, kurios taikomos sergant autizmu, manau, išmatų transplantacija galėtų būti vienas iš gydymo metodų“, – mintimis dalijasi jis.

Plačiau – birželio 8 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Nauja viltis sunkių ligų gydymui: išmatų transplantacija taikoma ir žarnyno, ir psichiniams sutrikimams