Gyvenimas

2020.08.06 10:35

Eugenijus Laurinaitis apie pyktį pandemijos metu: ši naujoji realybė atėjo ilgam

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.08.06 10:35

Kartu su koronaviruso pandemija sulaukėme išgąsčio ir baimės bangos, kuri užplūdo mus dėl nežinomybės ir saugumo. Tačiau jai kiek atslūgus, ėmėme jausti pyktį – priešinamės valdžios priimamiems sprendimams, norime sugrįžti į buvusį ritmą be jokių apribojimų. Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis sako, kad šis procesas yra žmogiškas, nes išlaikyti vientisą liniją su dėmesingumu yra beprotiškai sunku.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjęs specialistas sako, kad mokėjimas suvokti, kad saugodamas save, aš saugau kitą – itin svarbus šiandien, nes, anot jo, teks susigyventi su koronavirusu, kuris mūsų gyvenimus palies ilgam.

Eugenijus Laurinaitis: pasakykite sau – koronaviruso suvaldyti negalime, turime susigyventi su nauja realybe

„Pandemija yra labai stresinis įvykis su visais dalykais, kuriuos ji atnešė. Pirmasis iš jų yra karantinavimasis – tam tikrų, kartais labai griežtų taisyklių laikymasis. Iš pradžių į tokius įvykius yra reakcija, kurią vadina didvyriškuoju periodu – pasiruošimas tikrai gerai laikytis to, kas padės išeiti iš šitos situacijos, pasistengimas padėti kitiems, kuriems yra sunkiau. Šituo periodu yra labai daug altruizmo“, – sako E. Laurinaitis.

Pasak jo, toks periodas trunka vidutiniškai 2-3 mėnesius.

„Tyrimai yra daryti gamtinių ir žmogaus sukeltų katastrofų atvejais. Altruizmo, pasišventimo, pasirengimo kažką daryti pakilimas tęsiasi iki 2-3 mėnesių, o paskui prasideda kritimas. Jis pasireiškia visų pirma tuo, kad mūsų rezervas, pasiruošimas būti drausmingam, pasišventusiam, supratingam yra ribotas, kaip ir visų kitų dalykų. Mūsų adaptacija, prisitaikymas prie tų reikalavimų senka ir vienas iš dalykų, kurie kyla, yra protestas – „aš nebenoriu šito laikytis, man nusibodo, aš norėčiau vėl grįžti į normalų gyvenimą“, – teigia E. Laurinaitis.

Specialistas pažymi, kad ypatingai ryškiai tai matome kai kuriose labai demokratinėse šalyse, pavyzdžiui, JAV vyksta didžiulės demonstracijos prieš bet kokius karantininius apribojimus, o prieš kelias dienas Berlyne įvyko didžiulė demonstracija, kur buvo sužeisti 35 policininkai.

„Vokiečiams tai yra ganėtinai netikėtas dalykas. Visa tai rodo, kad auga visiškai spontaniškas protestas, pasipriešinimas taisyklėms, kurias turi išlaikyti valstybė ir žmonės tam, kad pandemija neplistų toliau katastrofiškai. Vienas dalykas yra tikrai aiškus – ji vis vien plis ką mes bedarytumėme. Mes stengiamės tik sumažinti to plitimo greitį, plokštinti kreivę, kad staigiai susergančių ir smarkiai sergančių žmonių skaičius neviršytų sveikatos apsaugos sistemos galimybių tuos žmones gydyti“, – kalba E. Laurinaitis ir priduria, jog turime suprasti paprastą dalyką – visai tai yra ilgam.

„Tai nebuvo trumpa distancija, tai nebuvo sprintas, tai yra maratonas. Mes turime išgyventi įvairias ligos plitimo stadijas, įvairias apribojimų stadijas. Kartais bus lengviau, kartais bus sunkiau. Su tuo susitaikyti yra labai sunku. Labai dažnai žmonės priešinasi naudodamiesi įvairiausiais labai nelogiškais argumentais, kad čia yra lengvas gripas, kad didžioji dalis žmonių nejaučia, kad serga, kad tie kurie suserga, tai taip jiems ir reikia. Esmė yra ta, kad šitas virusas jau nužudė virš 700 tūkst. žmonių visame pasaulyje ir panašu, kad nesiruošia sustoti. Mes kalbame apie tikrai labai pavojingą susirgimą“, – sako E. Laurinaitis.

Jis paaiškina, kad kylantį pyktį lemia mumyse esantis prieštaravimas tarp to, kas yra logika, protas ir mūsų emocinio atsako, kada jaučiamės spaudžiami ir esantys pavojuje.

„Šita emocinė reakcija išlenda įvairiausiais jausmais, visų pirma – agresija ir pykčiu į tuos, kurie tą tvarką įvedinėja. Kuo gi kalti buvo Berlyno policininkai jeigu jie tiesiog vykdė valdžios nurodymus sustabdyti šitą demonstraciją? Tyrimai rodo, kad kai pradeda augti agresija, pirmiausiai pykstama ant tų, kurie įvedinėja tvarką – valdžia, ministrai, jėgos struktūros“, – teigia E. Laurinaitis.

Pasak E. Laurinaičio, mokėjimas suvokti, kad saugodamas save, aš saugau kitą, padėtų pyktį sumažinti.

Jis taip pat pataria sau pasisakyti, kad mes to viruso sutvarkyti negalime, niekas negali.

„Tai reiškia, kad mes turime išmokti su juo gyventi. Tai yra naujas, kitoks gyvenimas. Ne be reikalo sakoma „naujoji realybė“. Iš tikrųjų mes turime po truputį nurimti ir pradėti suprasti, kad ta naujoji realybė atėjo ilgam. Tiesiog reikia ieškoti tokių gyvenimo formų, kuriose mes toliau galime džiaugtis, draugauti, siekti savo tikslų. Bet kitaip – su kauke ant veido“, – sako E. Laurinaitis.

Taip pat skaitykite