Gyvenimas

2020.08.20 08:28

Netradicinis parkas Molėtų rajone: po tėčio mirties jo svajonę puoselėja vaikai

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.08.20 08:28

Šį Molėtų rajone esantį parką lankytojai neretai lygina su disneilendu ar Černobyliu. Beveik Vatikano dydžio teritorijoje laukia per 40 išskirtinių eksponatų, iš kurių ne vienas pakliuvęs ir į Lietuvos rekordų knygą. Be to, pernai čia vyko lietuviškasis festivalis „Burning Man“. Anot vieno iš netradicinės vietos šeimininkų, pagrindinis parko tikslas – pakviesti žmones į gamtą ir suteikti galimybę laiką praleisti kitaip. „Mes norime, kad žmonės džiaugtųsi“, – portalui LRT.lt sako Algirdas Nomeika.

Atvykus į Molėtų rajone, Skrebulių kaime, įsikūrusį Žalvario parką mus pasitinka katinas Filadelfijus ir keli šalia įėjimo stūksantys eksponatai. Kiek paėjėję sutinkame parko įkūrėjo Algirdo Nomeikos sūnų – taip pat Algirdą. Kai prieš keletą metų tėtis netikėtai mirė, parką prižiūrėti ir toliau puoselėti ėmėsi jo vaikai.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Kaip pasakoja A. Nomeika, tėtis apie nuosavą parką svajojo dar jaunystės laikais, svarstė pavadinti jį „Soliariu“. Ilgus metus dirbęs renginių organizavimo srityje, vadovavęs Vingio parkui, prieš 16 metų galų gale savo svajonę pavertė realybe, o pavadinimą išrinko pagal netoliese esantį Žalvario miestelį.

Nors žalvario čia nėra, lankytojų laukia per 40 eksponatų. „Daug eksponatų padaryta iš to, ką vadiname atliekomis. Nenaudojami dalykai prikelti antram gyvenimui.

Taip norisi atkreipti dėmesį į gamtos, išteklių tausojimą, kad nereikia mums tiek daug vartoti“, – vieną iš eksponatus vienijančių temų įvardija A. Nomeika.

Iliustruodamas savo mintį jis rodo į ledkalnius, padarytus iš butelių: „Koks ryšys su plastiku ir ledkalniais? Kai kur vandenynuose jau yra salos iš plastiko, iš mūsų šiukšlių. Kaip sakė mano tėtis, vieną dieną šie ledkalniai atplauks pas mus į gatves, bet ne iš ledo, o iš šiukšlių.“

Kituose eksponatuose galima atrasti ir egzistencinių prasmių. Einant pro medinių ratų apsuptyje įsmeigtą kelio ženklą, kuriame nurodytas leistinas greitis 60, A. Nomeika atkreipia dėmesį, kad būtent šis eksponatas yra paskutinis tėčio kūrinys.

„Ratu sustatyti ratai simbolizuoja reinkarnaciją, tikėjimą amžinuoju gyvenimu. Kodėl ratai ratu? Pasižiūrėkime į mūsų dienas: atsikeliame, pavalgome, einame į darbą – viskas kartojasi.

Kiek dar rudens sezonų bus? Tiek, kiek gyvensime. Tą ženklą tėtis gavo dovanų, kai buvo jo 60 metų jubiliejus. Panaudojo šiam eksponatui ir būdamas 60-ies iškeliavo“, – sako pašnekovas.

Keistas, išskirtinis, savotiškas, beprotiškas, kitoks – parkui apibūdinti galima rasti daugybę žodžių. Vis dėlto A. Nomeika sako neretai iš lankytojų girdintis palyginimą su Černobyliu ar disneilendu ir veda prie populiariausių eksponatų.

„Disneilendas, nes vaikams čia yra daug pramogų. Vieta išties orientuota į jaunimą, kad jie neleistų laiko prie kompiuterių, o būtų gamtoje, žaistų. Reikia skatinti realią, o ne virtualią draugystę, nes dabar neretai pamirštamas gyvas bendravimas.

Vienas populiariausių eksponatų – mašinytės – turbūt yra pagrindinis ženklas, dėl kurio sieja su Černobyliu, nes Pripetėje irgi buvo tokių, kurios ten taip ir liko“, – aiškina pašnekovas. Maždaug 30 metų senumo mašinytės iš tiesų atkeliavo iš Vingio parko.

Tarp lankytojų, anot A. Nomeikos, ypač pamėgti ir netoli mašinyčių laukuose stovintys žirgai. Juos parkui kadaise padovanojo vienas Lietuvos teatras. „Arkliai simbolizuoja Lietuvos pergales – Žalgirio mūšį, Durbės mūšį, Saulės mūšį, Giedraičių, Oršos mūšį.

12 žirgų, 12 pergalių. Kai vedame ekskursijas vaikams, paklausinėjame vaikų apie mūšius, kada jie vyko. Būna tokia istorijos pamokėlė“, – pasakoja pašnekovas.

Populiarumu vadinamosioms Černobylio mašinytėms nenusileidžia „Baimės faktorius“. A. Nomeika sako, kad šį eksponatą savotišką atrakcioną dar vadina jaunųjų astronautų paruošimo stotimi. „Jeigu išlaikai testą, jei nebijai, tai gali jau pretenduoti į NASA“, – juokiasi A. Nomeika.

Parke galima išmėginti ir komandinį žaidimą – „megaslides“, pasidžiaugti keliomis čiuožyklomis į čia įrengtą vandens telkinį ar perskristi jį lynu. Taip pat galima rengti gimtadienius ir kitas šventes, pasistatyti palapinę, likti nakvoti.

Be to, parke galima surengti autokino seansą, pavyzdžiui, per šventę peržiūrėti savo vaizdo medžiagą ar nuotraukas – tokiu atveju lankytojams pasitarnauja jau minėtos mašinytės.

Tiesa, tiek dėl šios atrakcijos, tiek dėl nakvynės bei švenčių organizavimo būtina tartis iš anksto. Pašnekovas sako norintis, kad ateityje laisvoje parko dalyje atsirastų motociklų trasa.

Reikia skatinti realią, o ne virtualią draugystę, nes dabar neretai pamirštamas gyvas bendravimas.

Savo eksponatą galėtų sukurti ir lankytojai

Kaip pabrėžia A. Nomeika, dalis eksponatų sukurti jo tėčio ir jo kolegų, keli – paties pašnekovo ar jo brolio, kai kuriuos parkas gavo dovanų.

Čia galima rasti ir ne vieną į rekordų knygą pakliuvusį kūrinį – nuo ilgiausio irklo iki didžiausios Lietuvoje pypkės ar paspirtuko. Anot pašnekovo, jei tik norėtų, savo eksponatą galėtų sukurti ir į parką atvykstantys svečiai.

„Tėtis visada mus motyvuodavo, kad iš bet ko galima sukurti kažką, tad daugelis eksponatų yra iš šiukšlių. Visiems savo draugams sakau: sukurkit eksponatą, padėsime čia, parašysime, kada ir kas sukūrė. Prašom, drąsiai“, – sako A. Nomeika.

41 hektarą užimantis parkas yra beveik tokio dydžio kaip Vatikanas, o apsilankymas jame – nemokamas. Tiesa, norintieji iš anksto gali susitarti dėl 2 valandų ekskursijos, kurios kaina 5 eurai asmeniui.

Vis dėlto A. Nomeika sako svarstantis parką bent minimaliai apmokestinti, nes prižiūrėti ir išlaikyti tokio dydžio teritoriją nelengva tiek finansiškai, tiek fiziškai.

„Parke daugiausia dirbame dviese – aš ir kolega. Brolis irgi daug darbo įdeda, praleidžia daug savo laisvalaikio.

Labai džiaugiuosi, kad draugai iš Vilniaus kartais atvažiuoja po darbo, šiukšles aptvarko, bando padėti. Beprotiškai sunku, kai nėra jokio finansavimo, nėra pajamų“, – sako pašnekovas. Jis pripažįsta, kad kartais nesinori, jog į parką atvyktų daug žmonių, nes ne visi gerbia eksponatus ir aplinką.

„Vieni džiaugiasi, mėgaujasi, o yra ir tokių, kurie atvažiuoja ir šiukšlina, paišo, laužo. Kiekvieną vakarą reikia parką apeiti, šiukšles surinkti, kad kitą rytą vėl būtų tvarkinga.

Eidamas apžiūri eksponatus ir matai – tai palaužyta, tai nusukta. Labai apmaudu, kai kartais žmonės ateina ir sako: čia netvarkinga, kaip jūs galite parku vadintis? (...) Taip atsirado noras, kad parkas būtų uždaresnis, ne visiems atrastas kampelis“, – sako A. Nomeika.

Daug eksponatų padaryta iš to, ką vadiname atliekomis. Nenaudojami dalykai prikelti antram gyvenimui. Taip norisi atkreipti dėmesį į gamtos, išteklių tausojimą, kad nereikia mums tiek daug vartoti.

„Reikia gyventi savo, o ne kito žmogaus svajone“

Pašnekovas dėl parko paliko Vilnių ir didžiąją laiko dalį praleidžia Molėtų rajone, o užsidirba filmuodamas. Ir nors stengiasi puoselėti tėčio svajonę, pripažįsta pagalvojantis apie kitas galimybes.

„Kai tiek daug darbo įdėta, nesinori apleisti ir palikti. Jeigu čia du mėnesius niekas nieko nedarytų, viskas apaugtų ir nueitų velniop.

Dabar antri metai, kaip mes tęsiam (tėčio veiklą – LRT.lt), ir esame tarp kelių variantų – arba uždaryti, sumažinti, daryti visai kitaip, arba tęsti taip, kaip yra dabar. Kiekvienas žmogus gyvenime turi svajonę.

Mano brolis nori būti fizikos mokslų daktaru, sesė – psichologė, aš visada norėjau būti vaizdo operatoriumi. Kiekvienas turime svajonių ir reikia gyventi savo, o ne kito žmogaus svajone“, – mintimis dalijasi A. Nomeika.

Tačiau kol kas pašnekovas stengiasi, kad į parką atvykę žmonės laiką praleistų kuo įsimintiniau.

„Tėtis yra sakęs, kad didžiosios gyvenimo svajonės reikia siekti ir nereikia laukti, kol ji atsipirks. Tokia ir buvo jo svajonė – ne pralobti ir milijonus uždirbti, o kad žmonės atvažiuotų, džiaugtųsi ir ką nors kito pamatytų“, – sako A. Nomeika.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt