Gyvenimas

2020.07.30 07:09

Psichiatrė apie tai, kokios turėtų būti atostogos: „pasileisti plaukų“ nereikia, kaip ir atsakyti į darbo skambučius

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2020.07.30 07:09

Žmogus pirmas 3 atostogų dienas galvoja apie buvusius darbus, o 3 paskutines – apie laukiančias užduotis. Jei atostogaujate savaitę, jums telieka 1 diena nerūpestingam poilsiui, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ tvirtina psichiatrė Ieva Viltrakytė. Anot jos, kad atostogos būtų tobulos, visai nebūtina nei toli išvykti, nei kopti į kalnus, be to, atostogos ir neturi būti tobulos – bus lengviau, jei tai sau priminsite.

Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos? Laidos viešnia, gydytoja psichiatrė I. Viltrakytė sako, kad atostogos – labai svarbus ir laukiamas laikas metuose. Kaip jų nesugadinti, psichiatrę kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.

1. Kaip ilgai reikėtų atostogauti?

Turbūt ne veltui Lietuvoje teisiškai nustatyta, kad per metus žmogus turi išeiti ne trumpesnių nei 2 savaičių nepertraukiamų atostogų, pažymi gydytoja. „Tai apgalvota ne šiaip sau, atsižvelgiant į žmogaus poreikius, gydytojų rekomendacijas. Bent vienas, nebūtinai vasaros, ilgas 2, 3, kartais – net 4 savaičių gabalas privalomas. Mūsų smegenims reikia laiko atsijungti“, – tikina ji.

Dauguma tai tikrai yra pajutę: išėjus atostogų pirmos dienos būna keistos. Žinoma tai, kad žmogus pirmas 3 atostogų dienas galvoja apie buvusius darbus, o artėjant atostogų pabaigai paskutines 3 dienas taip pat mintys ima suktis apie laukiančias užduotis.

„Įsivaizduokite, kas vyksta, jei turime 7 dienas atostogų – viena diena, kai mes galbūt galime pabūti nerūpestingai su savo artimaisiais“, – pabrėžia pašnekovė.

2. Kuo toliau atostogaujama, tuo geriau?

Tolimos atostogos priverčia atitrūkti nuo rutinos, o šis klausimas ypač aktualus dabar, kai atostogauti užsienio šalyse galimybių kur kas mažiau. Anot I. Viltrakytės, tai, ar norima atostogauti toli nuo namų, labai individualu, bet per atostogas bet kokiu atveju turėtų keistis kasdienės atsakomybės. Tą galima padaryti ir nesėdus į lėktuvą, bet likus namuose retą apleidžia mintys, kad reikia kažką padaryti, sutvarkyti ir pan.

„Asmenybė renkasi savo būdą. Vienam užtenka nuvykti pabūti prie šalia esančio ežero, kitas būtinai turi pakeisti šalį, kultūrą, patirti kultūrinį šoką. Nėra universalios taisyklės – svarbu pajausti, kas man aktualu, kaip aš norėčiau“, – kalba psichiatrė.

Vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo uždavinių – susitaikyti su tuo, kad dalykai yra netobuli ir vyksta netobulai. Netobulas partneris, netobuli vaikai, netobulas namas, netobulas darbas, netobuli kolegos, netobulos ir atostogos.

3. Su atostogų planu ar be?

Tai taip pat priklauso nuo asmenybės tipo: kai kas gali sau leisti nežinoti, kur miegos rytoj, kitam nežinojimas, kur jis miegos už savaitės, gali kelti tokį stresą, kad susigadins visos atostogos. Pastarieji atostogoms kruopščiai ruošiasi visus metus: planuoja, perka kelionines knygas, atvykę į svečią šalį jau žino visus maršrutus, kad nepatirtų nieko netikėto.

Tačiau, pasak I. Viltrakytės, vargu ar geras sprendimas ir ničnieko neplanuoti, o po to ne tik 3 dienas mąstyti apie darbą, bet dar 3 dienas jaudintis, kad sunku kažką taip greitai sugalvoti, viskas užimta ir t. t. – prieš atostogas svarbiausius dalykus tikrai reikėtų apgalvoti net tiems, kurie nemėgsta planuoti.

4. „Pasileisti plaukus“ ar laikytis ribų?

„Gydytojai vieningai sutaria, kad turime likti prie ritmo, bent kažkiek panašaus į buvusį. Jeigu buvome intensyvūs sportuotojai, sportuokime mažiau intensyviai, bet vis tiek tą darykime, išlaikykime panašų gulimosi ir kėlimosi ritmą, kad tai per daug nenutoltų nuo gamtos. Jeigu atostogų metu uliavosime, pajusime nuovargį. Lygiai taip pat su maistu: į savo racioną galime įnešti kažką neleistino, bet kad tai nepasikeistų kardinaliai. Po to bus labai sunku grįžti“, – pasakoja laidos viešnia.

Taip pat nereikėtų perlenkti lazdos su adrenalinu. Visai nebūtina per atostogos šokti parašiutu, kopti į kalnus, mesti sau kitokių ekstremalių iššūkių. „To noriu aš ar nori mano antroji pusė, draugai, mano vidinės psichologinės struktūros nori kažkam kažką įrodyti? Jeigu tai žmogaus noras, jis to laukia, tai sveika, tavo pasirinkimas, bet jeigu sprendimas ne tavo paties, jauti, kad tai vyksta prieš tavo valią, tai organizmui nebus malonus krūvis“, – pabrėžia pašnekovė.

5. Atostogos ir stresas – išvengti negalima patirti. Kur dėti tašką?

Kai per metus turime vos kelias savaites atostogų, galime į jas sudėti labai daug lūkesčių. Ką daryti, jei artėjant atostogoms matome, kad jas gadins blogas oras, kurio kontroliuoti negalime? Per atostogas labai daug laiko praleidžiame su artimaisiais – kas, jei kampai nenugludinti? Jei atostogų eiga – ne pagal planą?

„Turbūt vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo uždavinių – susitaikyti su tuo, kad dalykai yra netobuli ir vyksta netobulai. Netobulas partneris, netobuli vaikai, netobulas namas, netobulas darbas, netobuli kolegos, netobulos ir atostogos“, – sako psichiatrė.

Tad reikia sau priminti: nieko tokio, jei kas nepasisekė – tai nieko nepasako apie mane, kaip asmenybę. Beje, moteris pažymi, kad nesklandumai gali nuvilti, bet jei jie atima visą atostogų malonumą, pailsėjimo galimybę, tai gali rodyti, jog keliate sau ar aplinkai per didelius reikalavimus.

6. Atostogos ne su savais

Koks specialistų požiūris į tai, kai atostogaujama be vaikų ar net partnerių? Ar tokia tradicija šeimoje – pavojaus signalas, kad kažkas su santykiais ne taip? Signalų tikrai yra, tačiau jie ne tokie dideli, jei suprantame, kas po tuo slepiasi, kalba I. Viltrakytė.

Jeigu turime poreikį dalį laiko pailsėti vieni, kitą dalį – kartu, su artimaisiais, viskas normalu. Bet jei žmogaus noras – būti tik vienam, jei poreikis būti vienam daug stipresnis už artimųjų ilgesį, įsijungia signalas, perspėjimas savęs paklausti: kas tai per santykiai ir kas vyksta su manimi?

7. Per daug poilsio – ne mažesnis stresas?

Kartais išgirstama svarstymų, kad per daug poilsio tam, kuris linkęs nuolat turėti veiklos, kelia ne ką mažesnį stresą nei persidirbimas. Jeigu žmogus įpratęs prie darbinio krūvio, ar meditacijos stovykla tyloje tikrai jam gali sukelti didelį stresą?

Kaip teigia gydytoja, jei toks buvimas kelia didelį stresą, gali būti, kad jums sunku būti su savimi, o prieš tai šitai maskuodavote veiklomis. Kita vertus, per ilgai užsisėdėję be veiklos sulėtėjame, tad savo kūne reikėtų palaikyti gyvybę.

Jei parskrendu namo vidurnaktį ir kitą rytą einu į darbą, tikrai bus „atostogų lyg nebūta“ jausmas. Yra frazė: po atostogų reikia atostogų. Ji yra tikrai teisinga. Grįžus turėti vieną dvi dienas ramiam pasikuitimui namuose labai reikalinga.

8. Atostogos ir darbas, arba atostogos ir technologijos

„Man skambina iš darbo, man reikia atrašyti, atsiliepti...“ Ar tai – didelis atostogų priešas? Tikrai taip – psichiatrė tam taria griežtą „ne“: „Galime jaustis visaip, kalti, kažko nepadarę, už kažką atsakingi, turėti iliuziją apie mus, kaip nepakeičiamus, bet patirtis rodo, kad žmogui išėjus į atostogas be jo likusi bendruomenė ima puikiai suktis iš padėties. Gali būti, kad tai paties žmogaus negalėjimas atsijungti. Tai labai žalinga.“

9. Nedirbančių žmonių atostogos

Senjorai, tėvai, kurie augina vaikus, maži vaikai – ar jiems atostogos svarbios? Kartais, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės jaučiasi nenusipelnę atostogų. Ar šis jausmas teisingas? Net ir senjorai turi ar susikuria atsakomybių, pavyzdžiui, privalo prižiūrėti namų ūkį, daržą, gyventi pagal susigalvotą dienotvarkę. Jeigu senjorai nebeturi oficialaus darbo, vidinės atsakomybės lieka, o atostogos – puikus metas tai sutrikdyti, kalba pašnekovė.

10. Atostogų vieta

„Vietą galime pakeisti ir be didelių išlaidų. Gal turime seniai nelankytų giminaičių, gal tai gali būti kelių dienų ar bent vienos nakties išvyka. Pasaulis – toks didelis ir įvairus, kad likdami savo aplinkoje galime pamiršti, jog egzistuoja kitos patirtys, žmonės su kitokiu požiūriu... Neturėdami kitų pavyzdžių galime pradėti galvoti, kad mūsų namie vykstantys dalykai – patys sunkiausi, sudėtingiausi, svarbiausi. Pamatyti kitų pavyzdžių tikrai labai sveika“, – tvirtina I. Viltrakytė.

Be to, žmonės kilę iš gamtos, tad nenuostabu, kad per atostogas dažniausiai arba apžiūrinėjami gamtos objektai, arba prie jų ilsimasi, pavyzdžiui, prie jūros, ežero, miške. Buvimas vien mieste gali išvarginti, tad sveika derinti miesto patirtį su gėrėjimusi gamta.

11. Pailsėjau ar ne?

Tai pamatuoti galite tik atkreipę dėmesį į savo vidinius jausmus. Jei nepaisant nieko sakote, kad viskas buvo gerai, jaučiate džiugesį, turite malonių prisiminimų, vadinasi, pailsėjote. Jeigu po atostogų ima erzulys, nenoras ką nors veikti, apima jausmas, kad dar nespėjote atitrūkti nuo darbų, o jau vėl viskas užgriuvo, pasak gydytojos, gali būti, kad atostogų nepakako.

12. Kaip išvengti jausmo „atostogų lyg nebūta“?

„Jei parskrendu namo vidurnaktį ir kitą rytą einu į darbą, tikrai bus „atostogų lyg nebūta“ jausmas. Yra frazė: po atostogų reikia atostogų. Ji yra tikrai teisinga. Žinau, kad visi bandome išnaudoti visas minutes, nuo pirmos iki paskutinės atostogų dienos keliaujame, lekiame... Bet grįžus turėti vieną dvi dienas ramiam pasikuitimui namuose labai reikalinga. Jeigu stačia galva puolame į darbą, o namuose stovi neiškrautas lagaminas, bus jausmas, kad mane viskas užgriuvo“, – teigia psichiatrė.

Plačiau – liepos 27 d. laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt