Gyvenimas

2020.07.27 15:31

Vilnietės tvarus gyvenimas − maisto planavimas ir jokių nereikalingų drabužių

Živilė Karevaitė, Euroblogas.lt2020.07.27 15:31

Pasaulį laikinai sustabdžiusi koronaviruso pandemija leido sustoti ir neįprastai daug laiko praleisti namuose. Žmonės pradėjo tvarkyti savo aplinką, daugiau bendrauti su šeima, mąstyti apie globalias problemas. Viena jų – ekologija ir tvarumas – nors ir populiarėja tarp jaunų žmonių, vis nesulaukia pakankamo dėmesio ir ryžtingų sprendimų globaliu mastu.

„Bijau, kad turi įvykti kažkas baisaus ir katastrofiško, jog žmonės atsitokėtų“, – nerimauja nuo vaikystės tvarumo idėjų lydėta tinklaraščio „Ten, kur namai“ ir knygos „Ten, kur namai. Gyvenk kaip patinka“ autorė Sigita Petrunina, dabar savo vaikus mokanti sąmoningumo kiekviename pasirinkime.

Žemei draugišką požiūrį suformavo tėvai

Tvaraus gyvenimo pavyzdžius Sigita namuose matė nuo mažens: vilkėjo mamos siūtas sukneles, šildėsi močiutės megztomis pirštinėmis ir kartu su tėčiu konstravo namų apyvokos daiktus:

„Man atrodo, kad tvarumas mano gyvenime buvo visada, kiek save prisimenu. Net tada, kai niekas nekalbėjo apie šiukšlių rūšiavimą, kompostavimą ar drabužių iš antrų rankų privalumus, man visa tai atrodė savaime suprantami dalykai, – prisimena tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. – Tokį supratimą atsinešiau iš vaikystės, kai mano mama ir močiutės daugybę dalykų mokėjo ir darė pačios, ne todėl, kad buvo tokia mada, bet todėl, kad nieko nebuvo. Jos parodė, kad visko, jei tik nori, gali išmokti – nėra neįveikiamų dalykų. Esu ir sienas savo namuose dažiusi, ir indaplovę prijungusi. Kai nori, netrunki išmokti.“

Sukūrusi savo šeimą ir pradėjusi daugiau laiko leisti namuose su vaikais, Sigita sugalvojo pradėti rašyti tinklaraštį ir kviesti žmones kitaip pažvelgti į savo namus: atsigręžti į lėtą, sąmoningą, tvarų gyvenimą.

„Prieš septynerius metus man trūko tokio puslapio ir informacijos lietuvių kalba. Tuo metu įsirenginėjome nuosavą namą ir galva buvo prikimšta informacijos bei vaizdų, kuriuos surasdavau knygose, žurnaluose, internete. Mačiau, kad žmonių, kuriems trūksta informacijos, kaip namams suteikti jaukumo ar naudoti tuos daiktus, kuriuos turi, netrūksta, tad kilo mintis su jais pradėti dalintis savo patirtimi“, – pasakoja trijų vaikų mama.

Tačiau tinklaraščiu Sigita apsiribojo tik trumpam. Sutikusi bendramintę Eglę Šilkonę, nusprendė sukurti dar vieną platformą tvarumo idėjoms skleisti – internetinę svetainę Vandenynai.eu.

„Sukūrėme „Vandenynus“, kad kiekvienas, norintis prisidėti prie švaresnio pasaulio rytoj, rastų sau reikalingą informaciją vienoje vietoje. Norime kuo plačiau skleisti žinią apie tvarų gyvenimą ir idėjas, kaip galime pradėti taip gyventi. Galvoti, kas liks po mūsų dabar yra tinkamiausias laikas ir kiekvienas, nors ir mažas, žingsnis švaresnės mūsų visų aplinkos link, yra svarbus ir vertingas. Būkime pokyčiu. Grąžinkime vandenynus žuvims, – ragina vilnietės, į komandą susibūrusios sutapus vertybėms. – Labai norime, kad tvariai ir atsakingai gyvenančių žmonių bendruomenė plėstųsi. Mūsų manymu, tam reikia, kad norintis keisti savo gyvenimo būdą žmogus rastų ne tik lengvai suprantamus, bet ir lengvai pritaikomus patarimus ir iškart galėtų pradėti juos taikyti savo gyvenime.“

Interneto svetainėje ji su Donalda Maldonyte aprašo spintos-kapsulės 3x3x3 principą, kuriuo siūlo pasirinkti trejas kelnes, taip pat trejus marškinius ar palaidines ir trejus megztinius arba švarkus.

„Šios bazės esmė, kad visi devyni rūbai puikiai dera tarpusavyje, tai jūsų spintos pagrindas – rūbai, kurių visiškai pakaktų, jei ir neturėtumėte nieko papildomo. Sukūrę savo bazinę kapsulę, galite ją papildyti papildomais drabužiais ir aksesuarais, kurie bus jūsų įvaizdžio kūrėjai“, − siūloma, kaip sumažinti drabužių kiekį savo spintoje.

Pati Sigita Petrunina gegužę ėmėsi iššūkio 30 dienų dėvėti ne daugiau kaip 30 skirtingų drabužių.

Didžiausia problema – aiškios politikos nebuvimas

Sigita nuogąstauja dėl Lietuvos ateities, mat iki šiol nėra aišku, kaip mūsų šalis laikysis Europos žaliojo kurso ir kada pradės kurti aiškią politiką ekologijos klausimais: „Liūdina ne tik menkas autoritetų bei valstybės lyderių įsitraukimas į ekologinių problemų sprendimą, bet ir vis išaiškėjantys įmonių vykdomi vandens telkinių teršimai, atliekų rūšiavimo skirtumai tarp savivaldybių, neaiški plastiko perdirbimo schema.

Džiaugiuosi žmonių iniciatyvomis ir tokių projektų kaip Vandenynai.eu atsiradimas, bet kol nebus vieningos valstybės politikos ekologijos klausimais, tol bus labai sunku pasiekti reikšmingų pokyčių.“

Tvaraus gyvenimo pavyzdžiu tapusi Sigita teigia svajojanti, kad kuo daugiau žmonių savo kasdienius pasirinkimus darytų sąmoningai.

„Noriu, kad prieš pirkdami naują daiktą pirmiausia žmonės pagalvotų, ar jiems tikrai jo reikia, pirktų kavą išsinešti savo puodelyje, įprastų ir naudotų apsipirkimui daugkartinius maišelius. Savo tinklaraštyje rašome apie tuos dalykus, kurie, anksčiau buvę įprasti, labai greitai pasimiršo, nes iš stygiaus laikotarpio mūsų šalis greitai perėjo į pertekliaus laikus. Turiu omenyje maisto planavimą, kad jis neatsidurtų šiukšliadėžėse, ir spintos-kapsulės susikūrimą, jog visada turėtume, ką apsirengti ir nekiltų noras pirkti naujų, dažnai nereikalingų drabužių. Tinklaraščio temos yra apie mūsų kasdienybę – kaip ją padaryti draugiškesnę aplinkai. Kai pradedi, tai nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – įsitikinusi Sigita, tokias pat vertybes diegianti ir savo šeimos nariams.

Svarbu vaikui būti pavyzdžiu

Pasakodama apie savo buitį tinklaraštininkė teigia kasdien galvojanti, kokius pasirinkimus priima: perka atsakingai, naudoja tai, ką turi namuose, planuoja šeimos savaitės valgius, rūšiuoja šiukšles, mažina plastiko suvartojimą.

„Mano manymu, kasdieniai pasirinkimai yra labai svarbūs. Apie tai dažnai kalbamės su vaikais – mokome juos savo pavyzdžiu. Diskutuojame apie šiukšles, numestas gatvėje ar miške, renkame jas pajūryje. Manau, kad daug svarbiau nei privaloma edukacija, yra kasdienybė ir jos pamokos: pokalbiai ne priešokiais, bet kasdien, – teigia tvarių idėjų iniciatorė, besivilianti, jog vaikams užaugus Lietuva bus atsakingų, apie save ir kitus galvojančių žmonių kraštas. – Norėčiau, kad turėtume sengires ir draustinius, paliktus tik gamtai. Kad Lietuvoje gyventų žmonės, suprantantys, jog pasaulyje turi likti vietų, kuriose neturi būti žmogaus – tik gamta ir jos tvarka.“

Kad tai įvyktų, tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė pataria pradėti nuo savęs ir savo namų – įvertinti tai, ką turite ir nuspręsti, kad gal to ir užtenka.

„Svarbu ieškoti galimybių ir daiktams suteikti antrą, o gal ir trečią gyvenimą. Prisiminkite, jog naujus daiktus rinktis galite iš tų, kurie yra nereikalingi kitiems. Nepamirškite neštis į parduotuvę savo daugkartinio maišelio, venkite vienkartinio naudojimo daiktų ir plastiko – tai jau bus didelis žingsnis švaresnės Lietuvos ir pasaulio link, – optimizmo nepraranda ekologiškų idėjų šalininkė. – Žmogiška ieškoti patogumo ir gyventi komforto zonoje, galvojant tik apie šiandieną, bet visada turėkime omenyje, ką paliksime po savęs.“