Gyvenimas

2020.08.02 20:03

Dietos kompanionas – kefyras: veikia kaip žarnyno šluota, mažina cholesterolį, turi priešvėžinių savybių

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.08.02 20:03

Vasarą be kefyro įsivaizduojama reto lietuvio virtuvė, šio rūgštelėjusio gėrimo griebiasi ir siekiantieji atsikratyti papildomų kilogramų. Žarnyno šluota, antioksidantas, priešvėžinių savybių turintis gėrimas, padedantis mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, – pasak gydytojos dietologės, šie epitetai kefyrui priskiriami pelnytai, ne iš piršto laužta ir kefyro kokteilių nauda.

Vasara – iškylų metas, tad LRT.lt rengia straipsnių ciklą, kuriame apžvelgiami daugelio šiltuoju metų laiku itin mėgstami produktai ir patiekalai, dalijamasi specialistų įžvalgomis, kuo jie naudingi, kenksmingi ir ko apie juos dar nežinojote.

Gaunamas iš laktobakterijų ir mielių grybelių

Kefyras, be kurio neįsivaizduojama dažno lietuvio vasara ir žemaičio virtuvė, į Lietuvą atkeliavo iš Kaukazo regiono. Tai fermentuotas pieno gėrimas, gaunamas į pieną įdėjus kefyro kultūros, kurią sudaro įvairios laktobakterijos ir kelių rūšių mielių grybeliai.

Kaip portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė, nuo bakterijų ir mielių bei naudojamo pieno rūšies priklauso kefyro išvaizda, skonis, kvapas ir sudedamosios dalys.

„Kefyre esančios bioaktyviosios medžiagos, tokios kaip organinės rūgštys, anglies dvideginis, vandenilio peroksidas, etanolis, bioaktyvūs peptidai, kefiranas ir bakteriocinai, priklauso nuo to, kokia kefyro kultūra ir kokios rūšies pienas naudojamas. Šios medžiagos atskirai ar kartu lemia kefyro daromą poveikį organizmui“, – sako gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Kefyre nėra sveikam organizmui žalingų medžiagų

Vieni kefyrą mėgsta, kiti jo vengia, ir dėl skonio nesiginčijama. Tačiau nenuginčijama ir kefyro nauda organizmui. Jame gausu reikalingų vitaminų ir mineralų, kefyras pasižymi priešvėžiniu veikimu, yra natūralus antioksidantas, net mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

„Kefyre yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Šiame gėrime gausu vitaminų B1, B2, B5, B6, B12 ir C, mineralų natrio, kalio, kalcio ir fosforo, mikroelementų geležies, cinko ir vario.

Kefyras pasižymi daugeliu sveikatinamųjų savybių: priešvėžiniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu, bakterijų dauginimąsi slopinančiu, žaizdų gijimą spartinančiu, žarnyno veiklą gerinančiu ir cholesterolio kraujyje kiekį mažinančiu poveikiu.

Keli tyrimai su pelėmis parodė, kad kefyre esantys pieno baltymų skilimo produktai peptidai turi teigiamą poveikį esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje – sumažina tiek bendrąjį, tiek mažo tankio (blogojo) cholesterolio ir triacilgliceridų kiekius, kurie yra vieni iš širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų.

Beje, kefyras naudingas ir vaikams, nes yra ne tik kalcio šaltinis, bet ir veikia kaip imuninės sistemos stimuliatorius, gausus probiotikas“, – vardija gydytoja dietologė.

Įdomu tai, kad kefyre nėra sveikam organizmui žalingų medžiagų. Vis dėlto jo reikėtų vengti karvių pieno baltymams alergiškiems žmonėms, didelis kefyro kiekis nerekomenduojamas ir žmonėms, netoleruojantiems laktozės. Kadangi kefyro sudėtyje yra gyvųjų bakterijų, galinčių sukelti rimtą infekciją, kefyro nepatartina gerti sergant imunodeficitu.

„Sveikam organizmui žalingų medžiagų kefyre nėra. Visgi jo, kaip ir kitų raugintų produktų, kurių sudėtyje yra gyvųjų bakterijų, negalima vartoti žmonėms, kurių imuninė sistema nuslopinta, t. y. sergant AIDS, taikant chemoterapiją ir esant neutrofilų (baltųjų kraujo kūnelių) sumažėjimui, taip pat ankstyvajame periode po organų transplantacijos.

Atsargiai kefyrą turėtų vartoti ir asmenys po atliktų žarnyno operacijų, sergantys gastroezofaginio refliukso liga, besiskundžiantys padidėjusiu skrandžio turinio rūgštingumu, kadangi dėl bakterijų veiklos kefyre susidaro rūgštinė terpė (pH 4,6), o tai gali pabloginti būklę.

Didelis kefyro kiekis taip pat nerekomenduojamas asmenims, kuriuos vargina dažnas pilvo pūtimas, tačiau nedidelis kefyro kiekis padeda atkurti gerąsias žarnyno bakterijas“, – dėsto gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Rekomenduojama paros norma – 3–4 stiklinės

Kefyro energinė vertė priklauso nuo jo riebumo. Kuo didesnis kefyro riebumas, tuo didesnis ir kaloringumas. „100 g 5 proc. riebumo šaltibarščiams skirto kefyro yra 73 kcal, 100 g 3,2 proc. riebumo kefyre yra 57 kcal, 100 g 2,5 proc. riebumo kefyre yra 52 kcal“, – nurodo gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Kokį kefyrą rinktis – liesesnį ar riebesnį – priklauso nuo to, kokius mitybos tikslus sau keliate. „Jei reikalinga sumažinti gaunamos su maistu energijos kiekį, tada geriau rinktis liesesnį kefyrą, bet nedidinti porcijos.

Jeigu siekiate padidinti kūno masę, tada geriau rinktis riebesnį kefyrą, nes taip su mažesniu kiekiu produkto bus gaunama daugiau reikiamų maistinių medžiagų. Be to, turi būti ir skonio pasirinkimas, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 3–4 porcijas pieno ir jo produktų, kelios iš jų gali būti kefyras. 1 porcija – 1 stiklinė.“

Veikia kaip laisvinamieji?

Kefyras, šaltibarščiai, kefyro kokteiliai – ko gero, ne vienam teko girdėti, jog šie patiekalai veikia kaip žarnyno šluota, o gal net apsaugo nuo storosios ar tiesiosios žarnos vėžio.

„Kefyras naudingas kamuojant vidurių užkietėjimui, kadangi jame esantis kefiranas turi savybę sujungti vandenį, taip išmatas padarydamas minkštesnes. Vartojant kefyrą dėl įvairių rūgštinių sudėtinių dalių gali šiek tiek suaktyvėti žarnyno veikla, tai palengvina tuštinimosi procesą.

Palengvindamas vidurių užkietėjimą, kefyras mažina kancerogenų poveikį žarnyno sienelių ląstelėms. Be to, bakterijos ir grybeliai pagamina medžiagų, kurios gali slopinti pakitusių ląstelių dauginimąsi pradinėse stadijose. Vis dėlto dėl tikslesnio poveikio trūksta patikimų klinikinių tyrimų“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Išgėrę kefyro nesijaučiame apsunkę, kadangi jame esančias maistines medžiagas organizmas pasisavina per skirtingas žarnyno dalis. „Kadangi kefyro gamyboje naudojamos bakterijos, jos dalį pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai ir angliavandeniai, jau būna iš dalies suskaidžiusios, tad žmogaus organizmui reikia mažiau pastangų šiam gėrimui virškinti.

Taip pat į žarnyną patekusios kefyre esančios bakterijos ir jų apykaitos produktai padeda pašalinti dalį išsiskyrusios tulžies ir su maistu gauto cholesterolio, taip paveikdami jo apykaitą“, – sako gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Kefyro dieta: pliusai ir minusai

Neretai siekiant sulieknėti pirmiausia pagalvojama apie du produktus: grikius ir kefyrą. Pasak gydytojos dietologės, kefyras – tinkamas produktas metant svorį, tačiau drastiška kefyro dieta, kaip ir kiti kraštutinumai, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

„Kefyras gali padėti sumažinti kūno masę, kadangi pasižymi alkio ir sotumo jausmo reguliavimu, gerina žarnyno veiklą, padeda pašalinti dalį su maistu gautų riebalų.

Tačiau kefyras neturi visų žmogaus organizmui reikalingų elementų, ypač mineralinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Tad kaip ir kiekvienos vieno produkto dietos, taip ir kefyro dietos atveju ilgiau jos laikantis atsiranda tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas.

Tokia dieta galėtų būti naudinga nebent tuo, kad kefyras į racioną būtų įtrauktas kaip vertingas gerųjų bakterijų šaltinis, pasižymintis įvairiomis sveikatai palankiomis savybėmis“, – dėsto gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.

Ar populiarieji kefyro kokteiliai išties tokie sveiki?

Interneto paieškos sistemoje suvedus žodžių junginį „kefyro kokteilis“, tarp receptų gausos mėgstamą skonį turėtų išsirinkti net išrankiausieji: siūloma išbandyti kefyro kokteilį su bananais, cinamonu, imbierais, špinatais, uogomis ir t. t. Tačiau ar tikrai su kitais produktais sumaišytas kefyras nepraranda naudingųjų savybių?

Pasak gydytojos dietologės J. Parnarauskienės, dėl to baimintis nevertėtų. Kefyras ypač naudingas vartojamas su produktais, turinčiais skaidulų – daržovėmis, vaisiais, uogomis, riešutais, sėklomis, grūdiniais produktais, kadangi skaidulos yra medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali suskaidyti dėl fermentų stokos.

„Kefyre esančiose bakterijose yra reikiamų fermentų, tad jos skaido skaidulines medžiagas ir jas naudoja savo medžiagų apykaitai palaikyti. Taigi vartodami kefyrą ir skaidulines medžiagas gauname gerųjų bakterijų ir maisto joms, o tai užtikrina geresnę žarnyno veiklą“, – pažymi gydytoja dietologė.

(Ne)tinkamas pagalbininkas po nudegimų

Mėgstantieji į pagalbą pasitelkti liaudiškas priemones po saulės vonių įraudusią odą, o kartais net ir nudegimus tepa kefyru. Visgi, anot gydytojos dietologės J. Parnarauskienės, moksliškai nėra įrodyta, kad kefyras turi savybę iš odos ištraukti karštį.

„Nėra atliktų tyrimų apie tokį kefyro poveikį, bet kadangi naudojamas šaltas kefyras, greičiausiai šiuo atveju veikia šaltis. Visgi geriausia nudegusią odą šaldyti vandeniu.

Odai kefyras naudingiausias vartojamas įprastai – per burną. Kadangi jis pasižymi bakterijas slopinančiu, uždegimą mažinančiu ir žarnyno veiklą gerinančiu poveikiu, pradėjus vartoti daugiau kefyro, pagerėja ir odos būklė.

Kefyrą naudojant išoriškai, odos būklę gali pagerinti kefyre esančios antibakterinės medžiagos – organinės rūgštys, vandenilio peroksidas ir kt. Be to, jo sudėtyje yra jau suskaidytų maistinių medžiagų, kurias odos ląstelėms lengviau įsisavinti, tad pagerėja ir jų būklė“, – dėsto gydytoja dietologė.

Taip pat skaitykite