Gyvenimas

2020.07.16 11:32

Austrijos vynuogyne stabtelėjusi „Nacionalinė ekspedicija“ domisi vyndarystės tradicijomis

žiūrėkite įrašą
LRT.lt2020.07.16 11:32

Kol istorikai keliauja po Vienos centre stūksančias didingas pilis ir bažnyčias, 2020 m. „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius ir LRT žurnalistas Edvardas Kubilius užsuko į vynuogyną, kuriame puoselėjamas vienos giminės iš kartos į kartą perduodamas vyndarystės amatas.

Vynuogynas, kuriame lankosi „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai, ypatingas ir tuo, kad nuo kalvos, ant kurios auga vynuogės, kaip ant delno matyti visa Viena. „Tai – visiškai išskirtinė situacija, nes dažniausiai vynuogynai auga už miesto, prie upės, slėniuose“, – pastebi someljė A. Darasevičius.

Šiame vynuogyne auga net 12 skirtingų vynuogių veislių, iš kurių gaminamas specialios rūšies vynas. „Visos vynuogės sodinamos neatsižvelgiant į tvarką, viena šalia kitos. Vienu metu skinamas jų derlius ir iš jų daromas vynas.

Žinoma, skirtingos uogos sukuria skirtingą skonį. Vienos būna pernokusios, kitos pasitaiko neprinokusios, vadinasi, vienose būna daugiau rūgšties, kitose gal per daug tropinio kvapo. Pagaminti vyną iš daugelio skirtingų rūšių vyndariams tampa dideliu iššūkiu“, – apie išskirtinę Austrijos vyno rūšį pasakoja A. Darasevičius.

Pasak someljė, kaip Miunchenas siejasi su alumi, taip Viena neatsiejama nuo vyno. „Taip istoriškai susiklostė, kad būtent šiame regione tinkamos sąlygos augti uogoms, ir vyndariai tai puoselėja. Tai – jų kasdieninis gyvenimas, o „Nacionalinėje ekspedicijoje“ mes ir stengiamės atrasti ir parodyti ne tik kažką naujo, bet ir tai, kaip gyvena žmonės“, – atkreipia dėmesį A. Darasevičius.

Kalbant apie Austrijos vyndarystės subtilybes, atskiro paminėjimo vertas ir į UNESCO pasaulio paveldą įtrauktas Vachau regionas. „Šiame regione vynuogynai sodinami terasomis. Žmonės rankomis sukrauna sieneles, kad galėtų pasodinti vynuoges. Kadangi vietovė kalvota, kitaip jiems būtų per statu, jie negalėtų nei dirbti, nei prieiti, nei nuskinti uogų.

Todėl ten formuojamos terasos, kad eilės viena po kitos galėtų kilti į viršų. Šiauriniame Dunojaus krante vien vynuogynai, kadangi ten uogos gauna daugiausiai iš pietų šviečiančios saulės. Kitame krante auga vien miškai, nes ten mažiau saulės“, – pasakoja A. Darasevičius. Būtent saulės šviesia lemia uogų prinokimą, koncentracijos, kvapo, skonio savybes.

Pasak patyrusio vyno eksperto, labiausiai jį žavi ne vynuogynų galybė ar uogų skonis, o vyndaryste užsiimančių žmonių nuoširdumas. „Kai susitinki su vyndariais, žmonėmis, kurie kuria istoriją, jų nuoširdumas, jų noras dirbti, puoselėti palikimą ir perduoti jį kitoms kartoms palieka didžiausią įspūdį.

Labiausiai žavi, kaip jie puoselėja dirvožemį, vynmedžius, ir tai, ką kuria: istoriją, bendravimo kultūrą. Visa kita įmanoma patirti, paragauti, bet pajausti žmonių nuoširdumą – labai sunku“, – kalba A. Darasevičius.

Po Gediminaičių dinastijos valdytas šalis keliaujanti šių metų „Nacionalinė ekspedicija“ lankosi ir daugelio kartų puoselėjamuose vynuogynuose, domisi vyndarystės tradicijomis ir ypatumais.

Visas pokalbis apie vyndarystę Austrijoje – įraše:

Taip pat skaitykite