Gyvenimas

2020.07.26 19:40

Istorinis žvilgsnis į iki šiol išlikusius pasaulinio lygio parkus: buvo brangus malonumas ir prestižo dalykas

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2020.07.26 19:40

Parkai, kuriuose dabar tiesiog smagu pasivaikščioti, kažkada buvo ne vien žalia žolė ir nudailinti gėlynai. Turėti didelį parką ar sodą it rojų buvo prestižo dalykas. LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ svečias, dvarų kultūros tyrinėtojas Marius Daraškevičius pasakoja, kad sodininkai būdavo nepaprastai vertinami, neretai puoselėti dvarininkų aplinkos atvykdavo ir iš užsienio.

Karštomis vasaros dienomis dažnas ieško atokvėpio šešėlyje. Apie parkus ir galimybes juose rasti trokštamą pavėsį LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ vedėjai Lavija Šurnaitė ir Ignas Krupavičius kalbino dvarų kultūros tyrinėtoją M. Daraškevičių.

– Kokius išskirtumėte žinomiausius parkus?

– Turėčiau pradėti nuo garsių pasauliniu mastu. Tai keturi parkai, sukurti prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard`o Fransua Andre. Tai Lentvario, Trakų Vokės, Užutrakio parkai šalia Vilniaus – vilniečiams labai pasisekė, per keliasdešimt minučių jie gali būti tuose parkuose, esantiems prie jūros – be abejo, Palangos rūmų parkas, taip pat sukurtas šio garsaus architekto. Šie keturi parkai – pasaulinio lygio, puikiai išlikę, turi smulkiosios skulptūros elementų: grotų, tiltelių, krioklių. Tai tikrai puikios vietos pabėgti karštą vasaros dieną.

– Ar visi dvarai turi parkus?

– Parkas – didelis kompleksiškas gamtos kūrinys. Ne visi dvarai turėjo parkus, daugiausia – sodus, bet ne visi išlikę. Iš istorinių sodų yra gal 30 tikrai vertingų, kuriais galime didžiuotis, bet yra daug nežinomų. Iš mažiau žinomų norėčiau išskirti penkis. Pirmiausia – slėnyje išsidėstęs Renavo dvaro parkas šiaurės Žemaitijoje, ten auga storiausia Lietuvoje eglė. Kitas – Plungės dvaro parkas, kuriame yra legendomis apipintas Perkūno ąžuolas, gausi augalų įvairovė.

Labai įdomus Gelgaudiškio parkas: jame aštuoni keliai – tiek, kiek yra pasaulio ašių, – sueina į vieną centrą. Neatrastas, vienas seniausių ir didžiausių Biliūnų dvaro parkas: jame išlikusi beveik 120 metrų ilgio liepų ir klevų alėja, augalų įvairove beveik neatsilieka nuo Plungės dvaro parko.

Sodininko pareigybė buvo labai brangiai apmokama – jis buvo tikrai labai vertinamas. Dažnai jie būdavo atvykę iš užsienio. Kartais sodininkas užimdavo ir rūmų dekoratoriaus pareigas. Jis viskam vadovaudavo, o pagelbėti turėdavo nemažai žemesnės kvalifikacijos darbuotojų.

Kitas įdomus – Burbiškio parkas, kuriame įdomiai suformuotas kraštovaizdis: salos, pusiasaliai, įlankos, kalneliai, apžvalgos aikštelės. Galima ne tik pikniką, bet ir fotožygį po gražiausius parkus surengti.

– Kiek žmonių reikėdavo parkui prižiūrėti?

– Parkas buvo brangus, bet labai madingas malonumas. Tai buvo prestižo dalykas, sodininko pareigybė buvo labai brangiai apmokama – jis buvo tikrai labai vertinamas. Dažnai jie būdavo atvykę iš užsienio. Kartais sodininkas užimdavo ir rūmų dekoratoriaus pareigas. Jis viskam vadovaudavo, o pagelbėti turėdavo nemažai žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Jų kiekis priklausė nuo parko dydžio.

– Ar parkas šeimininkams buvo prabangos reikalas, ar iš tiesų buvo naudojamas slėptis nuo saulės, pasivaikščiojimams?

– Tai – prabanga ir netgi simbolis. Sodybos vaizdui reikia rūmų, koplyčios, sodo. Norint sukurti visumą – valstybę valstybėje – reikėjo sodo. Sodas turėjo būti rojus. Jame, be abejo, leisdavo laiką: tapydavo, irstydavosi valtele, vaikščiodavo. Pavalgę pietus visi eidavo pasivaikščioti į sodą.

– Gal yra interneto puslapis apie dvarus?

– Dvarų savininkai ir valdytojai yra susibūrę į Lietuvos dvarų ir pilių asociaciją, kurios svetainėje puikiai pateikta informacija. Be abejo, visuomet rekomenduojama prieš važiuojant paskambinti.

Plačiau – birželio 24 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt