Gyvenimas

2020.07.07 10:16

Išlieti įtūžį daužant daiktus nuo šiol galima Panevėžyje įrengtame pykčio kambaryje

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.07.07 10:16

Nerandančių, kur išlieti neigiamas emocijas, laukia nauja pramoga – pykčio kambarys. Išlieti pyktį čia galima iš visos širdies: tokių kambarių lankytojams leidžiama daužyti įvairiausius daiktus, seną techniką. Įkūrėjai tikina, kad iš čia žmonės išeina kur kas laimingesni, tačiau psichologai pataria tokį naują streso malšinimo būdą naudoti atsargiai.

Rytoj prasideda jūsų ilgai planuotos vasaros atostogos, o sinoptikai per televiziją praneša, kad vasariškus orus keičia stiprios liūtys ir gūsingi vėjai. Tą akimirką jums staiga pakyla įtūžis ir norisi tuoj pat viską išdaužyti į šipulius, tačiau tenka tvardytis, nes taip elgtis nedera. Bet Lietuvoje jau yra tokia vieta, kur tai galite daryti be jokios sąžinės graužaties.

Panevėžyje duris atvėrė pykčio kambarys, kuriame sudarytos visos sąlygos išlieti susikaupusias emocijas ir numalšinti stresą. Čia lankytojai daužo buitinę techniką, stiklinę tarą ar kitus jau nebenaudojamus daiktus. Pasak pykčio kambario įkūrėjo, tokia pramoga padeda žmonėms atsipalaiduoti ir jie išeina daug ramesni.

Pyktį išliekite specialiame kambaryje – sudaužyti galite net savo atsivežtus daiktus

„Pradžioj būna skeptiškai nusiteikę žmonės, kas čia per nesąmonė, bet kai jau pabando padaužyti, tada jau „užsikabina“ ir juos būna sunku iš kambario išvaryti, kol daiktai nesibaigia“, – su šypsena pasakoja pykčio kambario įkūrėjas Gediminas Ambraška.

Daužyti daiktus galima kūju, plaktukais, metalo strypais, beisbolo lazdomis tol, kol iš jų liks metalo laužo krūva. Norintiems daužyti savo daiktus, kambario įkūrėjai leidžia tai daryti. Galbūt tai padės ir sumažins tokių atliekų mėtymą tiesiog pakelėse.

„Žmonės gali atsivežti sekciją, sofą, iš bėdos atvarytume mašiną, jeigu reikėtų. Uošvienės portretų gali atsivežti, po skyrybų likusių antrų pusių daiktų, pasenusių telefonų, kompiuterių, viską, kas namie nusibodo ir kelia neapykantą, galima atvažiuoti ir sudaužyti čia“, – sako G. Ambraška.

Pasak G. Ambraškos, vieni žmonės šį užsiėmimą vertina kaip saugią pykčio išliejimo galimybę, kiti – kaip linksmą pramogą. Todėl dažnai jį renkasi draugų kompanijos, tiesiog norinčios gerai praleisti laiką. Be to, priešingai nei daugelis mano, čia pyktį labiausiai lieja ne stipriosios lyties atstovai.

„Pastebim, kad jaunos merginos iki 30 metų yra pačios aktyviausios šitame renginyje. Bernvakariai praktiškai čia neatvažiuoja, vien tik mergvakariai. Draugės specialiai suorganizuoja draugėms tokį renginį“, – kalba G. Ambraška.

Panevėžietės Benita ir Karolina pripažįsta pykčio kambarį aplankiusios tik iš smalsumo. Ir nesitikėjo, kad toks emocijų išliejimas pareikalaus tiek fizinių jėgų, mat kai kuriuos daiktus ne taip ir paprasta niokoti.

„Kas susikaupę viduje, tiesiog gali išreikšti čia, išlieti save, tai tikrai labai smagu. Pirmą kartą gyvenime kažką daužiau, labai patiko, dabar bijau, kad tai nepasikartotų ir namuose. Geras pykčio išliejimo būdas“, – įspūdžiais apsilankiusios pykčio kambaryje dalijosi Benita ir Karolina.

Tačiau psichologai nėra tikri dėl pykčio kambarių teigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Esą tai tik prislopina jausmus, kurie vėliau gali prasiveržti dar stipriau.

„Galvoju, kad tai gali formuotis kaip įprotis, įgūdis, kai žmogus nebegalės rasti kitų konstruktyvių būdų, kaip išreikšti pyktį, ir ims daužyti, kas yra aplinkoje. Galvojant, kad artimoje aplinkoje gali pasitaikyti ir žmogus, tikėtina, kad gali įvykti tokie pokyčiai“, – pastebi psichologė Eglė Zubienė.

Pykčio kambariai itin populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ten labiau orientuojamasi į konkrečią sritį. Pavyzdžiui, jei žmogus turi priklausomybę nuo azartinių lošimų, jam sudaroma galimybė tokiame kambaryje daužyti tik lošimų automatus.

Taip pat skaitykite