Gyvenimas

2020.07.05 07:00

Devynis persileidimus patyrusi britė tapo surogatine motina – išnešiojo jau 5 kūdikius

Dokumentika „Spalvos“, LRT.lt2020.07.05 07:00

„Tai siurrealus momentas, sprogsti iš džiaugsmo. Aš nesimėgauju nėštumu – bet ta viena diena po devynių mėnesių yra fantastiška“, – apie dieną, kai nevaisingoms poroms gali padovanoti kūdikį, sako 35-erių britė Katie. Surogatinei motinystei ji ryžosi, kai po daugybės bandymų pačiai pavyko susilaukti pirmosios atžalos.

Pasaulyje yra paplitusi komercinė ir altruistinė surogacija. Anglijoje vienintelė leistina surogacijos forma yra altruistinė: nevaisinga pora gali padengti tik medicinines ir kitas su surogacija susijusias išlaidas.

Surogatinė mama Katie gyvena Šiaurės Anglijoje. Jai 35-eri, ji gyvena su vyru, trimis vaikais ir dviem šunimis. Iš viso ji yra išnešiojusi ir pagimdžiusi dvi mergaites bei tris poras dvynių. Visi jos pagimdyti kūdikiai įamžinti tatuiruotėmis ant pilvo.

Prieš susipažindama su dabartiniu savo vyru, Katie buvo ištekėjusi ir patyrė devynis persileidimus. Ji pati negalėjo pastoti be dirbtinio apvaisinimo. Liūdesys, kurį tuo metu išgyveno, ją įkvėpė tapti surogatine mama nevaisingoms poroms.

„Su vyru pasirinkome dirbtinio apvaisinimo procedūrą, nes aš negaliu natūraliai pastoti. Taip man gimė dukra ir dar du vaikai. Tada tapau altruistinė donorė – atiduodavau savo kiaušialąstes nevaisingiems žmonėms.

Jeigu neužsiimčiau surogacija, šios poros negautų šanso tapti šeima.

Jaučiausi, kad galiu dar daugiau. Viena klinikos darbuotoja pasakė, kad mano duomenys tiktų surogacijai. Grįžusi namo skaičiau šia tema. Pasikalbėjau su savo antrąja puse, jis reagavo ne taip gerai, kaip tikėjausi. Po kurio laiko jis nusileido, ir štai – aš darau tai.

Jeigu neužsiimčiau surogacija, šios poros negautų šanso tapti šeima. Galėjimas išnešioti šioms poroms vaikus man kelia didžiulį malonumą. Gimdymo metu jie eina per tai kartu su tavimi – gimdymą, vaiko pasirodymą.

Tai siurrealus momentas, kai sprogsti iš džiaugsmo. Visiškai taip. Devynis mėnesius nekaip jautiesi – aš nesimėgauju nėštumu – bet ta viena diena po devynių mėnesių yra fantastiška. Ir tai vienintelis dalykas, į kurį koncentruojuosi“, – sako Katie.

Katie paskutinis surogatinis vaikas pasirodė pirmoje „Spalvų“ laidoje – tai Matthias ir Janno dukrelė Isabella.

„Šiuo metu bandome susilaukti broliuko ar sesutės Isabellai, ji mano paskutinis surogatinis vaikas. Prieš dvi savaites buvo apvaisinimas, jau greitai sužinosiu, ar laukiuosi. Negaliu sulaukti“, – kalba Katie.

Tikrai neketinu nustoti to daryti vien dėl to, kad kažkas šneka, jog esu išnaudojama.

Paklausta, ką pasakytų žmonėms, kurie į surogaciją žiūri kaip į moters išnaudojimą, Katie atsako: „Ar aš esu išnaudojama? Be šansų. Tai mano pasirinkimas. Man už tai nemoka, padengiamos tik surogacijos išlaidos. Aš myliu savo vaikus, mano šeima man labai svarbi, bet kartu noriu būti laiminga – noriu padėti kitoms šeimoms. Tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms. Ir aš tikrai neketinu nustoti to daryti vien dėl to, kad kažkas šneka, jog esu išnaudojama.“

Praėjusią savaitę Seimas nubalsavo už rezoliuciją, kurioje raginama pasmerkti Lietuvoje ir taip nelegalią surogaciją.

Surogacijos supratimui šalyje labai didelę įtaką turi pačių moterų supratimas. Apie tai kalba sociologijos mokslų profesorė Aušra Maslauskaitė.

„Kai kalbame apie motinystę, neišvengiamai kalbame ir apie socialinės lyties sampratas, apie moteriškumą. Ką sociologai pastebi ir kas pastaruoju metu labai ryškėja, kai mes žiūrime į lyginamuosius, tarptautinius tyrimus, – Lietuvoje moteriškumas ir motinystė labai stipriai susiję dalykai.

Mūsų visuomenėje labai dažnai moters gyvenimas suvokiamas kaip nevisavertis, jeigu ji nesusilaukia vaikų, tuo tarpu Šiaurės ar Vakarų Europos šalyse moters gyvenimo scenarijų klausimas, amplitudė priimama kur kas laisviau. Vienakryptės moteriškumo ir moters tapatybės formavimo gijos, kai moteriškumas būtinai siejamas su motinyste, nėra.

Šiuo atveju mes esame labiau panašūs į Rusiją, Baltarusiją. Netgi Lenkija ir Vengrija, su kuriomis mes dar prieš dešimtmetį buvome panašūs šiuo požiūriu, pasislinko, konvergavo ties vertybiniais lūkesčiais, kurie būdingi Vakarų Europos šalims“, – sako A. Maslauskaitė.

Neužtenka gimdoje turėti vaiką, kad būtų galima vadinti save vaiko mama.

Vienas iš vyraujančių argumentų tarp Lietuvoje prieš surogaciją pasisakančių asmenų yra tai, kad, atiduodama vaiką, surogatė nukerta savo šeiminį ryšį su juo.

Tačiau akademikė, bioetikos dėstytoja Giulia Cavalieri, dirbanti Lankasterio universitete Londone, surogacijoje šeiminio ryšio nemato.

„Tai manipuliacija, nes nėra jokios genetinės šeimos sąsajos su šiuo vaiku. Mano požiūriu, nėra ir motinystės sąsajos, nes neužtenka gimdoje turėti vaiką, kad būtų galima save vadinti vaiko mama. Mama yra tas žmogus, kuris augina, myli vaiką. Nematau genetinio ar motinystės ryšio, kad būtų galima teigti, jog tarp surogatės ir vaiko yra šeiminis ryšys.

Įvairiose šalyse yra skirtingai. Kai kur tėvais tampa tie žmonės, kurie pareiškia teises į vaiką, kitose šalyse turi būti genetinis ryšys, bet moraliai, mano požiūriu, labai aišku, kad tas, kuris suteikia kiaušialąstę ar spermatozoidą, nėra tėvas ar motina. Ir moteris, nešiojanti vaiką devynis mėnesius, irgi nebūtinai yra motina. Taip pat su įvaikintais vaikais – tų žmonių, kurie pagimdė vaikus ir juos atidavė, nelaikome tėvais. Tėvais laikome žmones, kurie šiuos vaikus įsivaikina. Manau, tas pats yra su gestacine surogacija“, – teigia G. Cavalieri.

Išsamiau – laidos „Spalvos“ įraše:

Spalvos. Altruistinė surogacija: britė kitoms šeimoms išnešiojo penkis vaikus

Taip pat skaitykite