Gyvenimas

2020.07.02 15:18

Kraujagyslių chirurgo patarimai, kaip atpažinti vasarą itin išryškėjančią venų varikozę

LRT.lt2020.07.02 15:18

Lėtinis venų nepakankamumas, arba venų varikozinė liga pasireiškia apie 50% žmonių populiacijos. Nors ši patalogija dažnai žmonių siejama tik su kūno estetika, retas susimąsto apie kur kas rimtesnes komplikacijas, galinčias kelti pavojų gyvybei, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kardiolitos klinikų“ kraujagyslių chirurgo Viktoro Šliaužo teigimu, ligos požymiai suintensyvėja vasarą, tad svarbu atpažinti pirmuosius varikozės simptomus ir nedelsiant kreiptis į specialistus dėl jų gydymo.

Rizika susirgti moterims – žymiai didesnė

Evoliucijos eigoje, kai žmogus atsistojo ant kojų, organizmo venose ilgainiui susiformavo vožtuvų sistema. Dėl šių vožtuvų, nepaisant Žemės gravitacijos jėgos, veninis kraujas teka „į viršų“, link širdies. Paviršinių venų varikozinė liga atsiranda dėl šių vožtuvų nepakankamumo. Kraujagyslių chirurgo V. Šliaužo teigimu, venų varikozės atsiradimo priežastys nėra labai aiškios, tačiau stebimas stiprus genetinis polinkis – liga yra paveldima: „Moterims ši patologija pasireiškia žymiai dažniau: jeigu vienas tėvų serga varikozine venų liga, rizika šią patologiją paveldėti moterims siekia net 62%, kai tuo tarpu vyriškos lyties asmenims rizika susirgti – vos 25%. Jeigu abu tėvai turi venų varikozės požymių, moterims rizika susirgti šia liga siekia net 90%.“

Moterims šios ligos požymiai dažnai atsiranda ne tik dėl paveldimumo, bet ir dėl nėštumo, kurio metu dėl hormoninių pokyčių bei spaudimo reiškinių dubens srityje, padidėja šios ligos atsiradimo rizika. Giliųjų venų trombozės riziką taip pat didina kitų sričių operacijos, imobilizacija, hormonų terapija, onkologinės, uždegiminės ligos, o ypač šių rizikos veiksnių deriniai.

Kitas svarbus venų varikozės atsiradimo rizikos veiksnys susijęs su sėsliu gyvenimo būdu, stovimu ar sėdimu darbu. „Žmogui daug vaikštant bei sportuojant, galūnių raumenys atlieka veninio kraujo „pompos“ funkciją, kuri pagerina veninio kraujo tekėjimą. Didesnę dienos dalį praleidžiant sėdint ar stovint, šios raumenų pagalbos nebelieka, – pastebi specialistas. – Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip viršsvoris, rūkymas ar traumos yra žymiai mažiau reikšmingos.

Varikoziniai mazgai yra ligos „pasekmė“

Kalbėdamas apie pirmuosius jaučiamus lėtinio venų nepakankamumo požymius gyd. V. Šliaužys išskiria sunkumą kojose antroje dienos pusėje. Šis pojūtis atsiranda dėl besiplečiančių paviršinių venų ar vykstant vožtuvų degeneracijai, kuomet kojose tvenkiasi veninis kraujas ir dėl to padidėja veninis spaudimas.

„Progresuojant ligai, atsiranda kojų tinimo reiškiniai. Pastebima, kad ryte šie simptomai išnyksta, o vakare atsinaujina. Taip pat ligos požymiai dažnai paryškėja vasaros metu. Tai atsitinka dėl kraujagyslių plėtimosi organizmui mažinant kūno temperatūrą, – paaiškina specialistas. – Išliekant minėtoms patologinėms sąlygoms, atsiranda matomi veniniai rezginiai, šakelės, o vėliau ir varikoziniai mazgai.“

Šie požymiai – tai organizmo kova su susidariusiomis nepalankiomis sąlygomis. Žmogaus kūnas, bandydamas prisitaikyti, sukuria papildomas venas ir tokiu būdu mažina veninį spaudimą kojose. Šios venos yra netaisyklingos formos, atrodo kaip mazgai ir atsiranda nespecifinėse anatominėse vietose: „Svarbu suprasti, kad varikoziniai mazgai yra „pasekmė“, o ligos priežastis žmogaus akims yra nematoma – tai paviršinių venų kamienų išsiplėtimas bei nefunkcionuojantys venų vožtuvai. Taigi, siekiant simptomų palengvėjimo bei ilgalaikių rezultatų, gydymas turi būti orientuotas į ligos priežastį.“

Ignoruojant simptomus gali kilti pavojus gyvybei

Nors venų varikozinė liga nėra pavojinga, tačiau jos komplikacijos, pasak kraujagyslių chirurgo, retais atvejais gali kelti pavojų gyvybei: „Užsitęsus ligai, atsiranda odos pakitimai – patamsėjimai, sukietėjimai, kurie vėliau komplikuojasi žaizdomis, infekcija. Taip pat ilgainiui, užsitęsus veninei stazei kojose, padidėja giliųjų venų trombozės rizika. Tai ūmi, gyvybei grėsminga situacija, kuri pasireiškia staigiu ir labai išreikštu kojos sutinimu. Atitrūkę giliųjų venų trombai gali nukeliauti į plaučius ir sukelti plaučių arterijų tromboemboliją. Išsivysčius šiai patologijai, atsiranda staigus dusimas, dažnai reikalingas skubus gydymas ligoninėje, atsiranda staigios mirties rizika.“

Tam, kad liga neužsitęstų, svarbu kreiptis kraujagyslių chirurgo konsultacijai atsiradus bet kuriems iš minėtų simptomų ar stebint ryškėjantį veninį tinklą, atsiradus matomoms venoms, mazgams, rezginiams: „Ne visi venų varikozinės ligos atvejai reikalauja chirurginio ar intervencinio gydymo. Šiais laikais venų varikozinės ligos gydymas turėtų būti paciento ir gydytojo komandinio sutarimo rezultatas. Pacientui svarbu suprantamai paaiškinti ligos atsiradimo mechanizmus, tolimesnę jos eigą bei gydymo ir profilaktikos galimybes.“

Gyd. V. Šliaužo teigimu, lėtinė paviršinių venų vožtuvų nepakankamumo liga nustatoma atliekant echoskopijos tyrimą. Tyrimo metu, kuris atliekamas pacientui stovint, matomas atbulinis veninio kraujo tekėjimas: „Patologija gali apimti vieną arba kelias paviršines kojų venas, taip pat perforuojančias (paviršinę bei giliąją sistemą jungiančias) venas, giliąsias bei magistralines dubens ar pilvo venas. Ypač daug dėmesio reikalauja atsinaujinusios venų varikozinės ligos atvejai po anksčiau taikyto chirurginio venų gydymo. Būna atvejų, kai aiškios morfologinės priežasties nenustatoma ir sprendžiama estetinio pobūdžio problema, kuri žmogui taip pat svarbi. Kiekvienas pacientas yra individualus atvejis, todėl reikia išnaudoti visas pažangiausias diagnostikos ir gydymo galimybes, kurias mums suteikia šiuolaikinė medicina.“

Galimi intervencinis ir konservatyvusis gydymo būdai

Venų varikozinės ligos gydymą specialistas skirsto į intervencinį bei konservatyvų. Konservatyvios priemonės – tai flebotoniniai (veikiantys į venų sieneles) vaistai, heparinizuoti tepalai bei kompresinės kojinės: „Svarbu tai, kad konservatyvios priemonės nesustabdo ligos progresavimo, nes jų pagalba išsiplėtusių venų kamienų ar nefunkcionuojančių vožtuvų funkcija negali būti atstatyta, tačiau šios priemonės gali palengvinti ligos simptomus. Vaistai bei tepalai gali būti veiksmingi pirminėse ligos stadijose, tačiau efektyviausia yra kompresoterapija. Teisingai parinktos kompresinės kojinės kojų veninę kraujotaką gali pagerinti tiek, kiek ir operacija, jeigu kojinė dėvima nuolat, nuo ryto iki vakaro.“

Norint venų varikozinę ligą pagydyti, gyd. V. Šliaužys pataria šalinti ligos priežastis, renkantis intervencinį ar chirurginį gydymą: „Operacijos tikslas – panaikinti blogai funkcionuojantį, išsiplėtusį venos kamieną. Klasikinis gydymo metodas – atvira venų operacija. Pagrindinė operacijos užduotis yra pašalinti ligos priežastį – visą „sergantį“ venos kamieną. Taigi, atviros operacijos metu pašalinama blogai funkcionuojanti vena bei matomi varikoziniai mazgai. Pooperacinis laikotarpis dažnai yra kiek skausmingas, ištęstas, pacientui reikalingas ilgesnis nedarbingumo laikotarpis, tad šis gydymo metodas jau tampa istoriniu – taikomas tik išskirtiniais atvejais.“