Gyvenimas

2020.07.07 07:00

Ne tik atsigaivinę, bet ir laimingesni: vienas šaltibarščių ingredientas skatina laimės hormono gamybą

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2020.07.07 07:00

Vasarą daugelis kerta šaltibarščius nė nesusimąstydami, ar tikrai tai sveikatai palankus maistas ir ar toks produktų derinys nėra iššūkis mūsų skrandžiui. Vis dėlto portalo LRT.lt skaitytojus specialistai ramina – daugelio mėgstama rožinė sriuba sveikatos tikrai nepagadins, tik svarbu nepamiršti poros aspektų.

Vasara – iškylų metas, tad LRT.lt rengia straipsnių ciklą, kuriame apžvelgiami daugelio šiltuoju metų laiku itin mėgstami produktai ir patiekalai, dalijamasi specialistų įžvalgomis, kuo jie naudingi, kenksmingi ir ko apie juos dar nežinojote.

Vasaros Lietuvoje daugelis neįsivaizduoja be dubenėlio rožinių šaltibarščių, jie dažnam yra geriausia atgaiva karštą dieną. Tiesa, atsiranda svarstančiųjų, ar tikrai patiekalas, kuriam naudojama tiek daug skirtingų produktų, neapsunkina skrandžio ir yra tinkamas pasirinkimas.

Tačiau Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius Rimantas Stukas portalui LRT.lt sako, kad fermentai žmogaus organizme yra prisitaikę virškinti mišrų maistą: „Kai kurių medžiagų skaidymas prasideda dar burnoje, paskui virškinimas vyksta skrandyje, žarnyne. Skirtingi fermentai skaido medžiagas skirtinguose etapuose, tad nesvarbu, jog šaltibarščiuose yra tiek skirtingų produktų, jie bus suvirškinti.“

Nors neretai produktus skirstome į sveikatai palankius ir nepalankius, profesorius patikina, kad visus juos reikėtų vertinti savo mitybos kontekste: viskas priklauso nuo to, kaip maitinamės kasdien, ar mūsų mityba yra sveika, ar nusižengiama jos principams. „Atskirai vertinant šaltibarščius, tai yra puikus patiekalas – visi produktai, iš kurių jie gaminami, tikrai yra sveikatai palankūs“, – teigia jis.

Burokėliai, patiekalui suteikiantys rožinę spalvą, yra sveikatai palanki daržovė, turinti skaidulinių ir mineralinių medžiagų, vitaminų. Naudingų organizmui medžiagų yra ir agurkuose. „Be to, neretai šiam patiekalui naudojami krapai, jų sudėtyje yra magnio, saugančio nervų sistemą ir padedančio nusiraminti. Kaip ir krapuose, magnio yra ir svogūnų laiškuose, juose taip pat yra fitoncidų (medžiagų, naikinančių bakterijas)“, – vardija R. Stukas.

Anksčiau buvo manoma, kad dėl didelio cholesterolio kiekio kiaušinių reikėtų vengti, dabar įrodyta, kad, saikingai valgomi, kiaušiniai yra sveikos mitybos produktas. „Nauji tyrimai rodo, kad, laikantis subalansuotos mitybos, net ir kasdien valgant kiaušinius, jokios rizikos sveikatai nėra“, – teigia pašnekovas. Be to, į šaltibarščius dažniausiai dedama tik pusė kiaušinio, tad baimintis tikrai nereikėtų. Kiaušiniuose yra visaverčių baltymų, reikalingų naujų ląstelių gamybai.

Profesorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad vienas pagrindinių šaltibarščių ingredientų – kefyras, o jis kaip tik padeda palaikyti normalią žarnyno mikrobiotą.

„Jei žarnyno mikrobiota yra sveika, užkertamas kelias daugeliui ligų plisti. Be to, anksčiau manyta, kad laimės hormonas serotoninas sintetinamas smegenyse, tačiau, remiantis naujais moksliniais tyrimais, nustatyta, kad didžioji serotonino dalis sintetinama žarnyne, impulsai į smegenis patenka klajoklio nervo šaknelėmis. Taigi, šaltibarščiai naudingi ir šiuo aspektu“, – pasakoja R. Stukas ir priduria, kad iš kefyro (ar kitokių raugintų pieno produktų) gaminamus šaltibarščius dažnai gali valgyti ir tie, kurie netoleruoja laktozės.

Pasak R. Stuko, net ir šaukštas grietinės (jos kai kas deda į šaltibarščius) tikrai nepakenks – žmogaus organizmui reikia ir gyvūninės kilmės riebalų. „Taip pat grietinėje yra baltymų, jie yra biologiškai vertingi“, – kalba specialistas.

Dažniausiai šaltibarščius valgome su bulvėmis, o, anot R. Stuko, vandenyje ar garuose virtose bulvėse yra daug vitamino C. „Tiesa, kai bulvės atšąla, vitamino C sumažėja perpus, o, padėjus jas ilgesniam laikui į šaldytuvą, jo lieka nedaug. Taip pat bulvėse yra kalio, jis reikalingas širdies veiklai. Tik, kaip ir minėjau, geriausia su šaltibarščiais valgyti ką tik išvirtas bulves, – pasakoja profesorius. – Kalbant apie maisto saugą, ir pačių šaltibarščių geriausia pagaminti tik tiek, kiek galite suvalgyti iškart. Kitai dienai jų geriau nepalikti – vis dėlto jų sudėtyje yra nemažai termiškai neapdorotų produktų (krapų, svogūnų laiškų, agurkų), o, esant pienarūgščių bakterijų, susidaro nebloga terpė rūgimui.“

Ir nors kasdien mėgautis šaltibarščiais R. Stukas nesiūlo, jis sako, kad šis patiekalas gali paįvairinti racioną ir yra puikus pasirinkimas, kai norima atsigaivinti karštą vasaros dieną. „Net ir labai norint, sunku prikibti“, – šypsosi pašnekovas.

Pats su malonumu šaltibarščius valgo ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. „Nors mūsų žarnynui nepatinka didelė maisto įvairovė vienu metu, jei šaltibarščius valgome ne per dažnai, viskas gerai“, – sako jis portalui LRT.lt.

Nors R. Stukas sako, kad virtose bulvėse yra vitamino C, anot A. Unikausko, kai kam reikėtų jų vengti: „Jei žmogus yra sveikas, jis gali valgyti ir bulves, tačiau tie, kurie yra atsparūs insulinui, turi antsvorio, skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu ar dideliu cholesterolio kiekiu, turėtų įvertinti savo galimybes ir šaltibarščius valgyti be bulvių. Žinoma, jei jas valgys retai (kartą per savaitę ar rečiau) ir saikingai, tikrai nieko blogo nenutiks“, – svarsto profesorius.

Taip pat skaitykite