Gyvenimas

2020.06.29 21:46

Gydytojas Morozovas aptarė, kaip gyventi tvyrant karščiams ir kas yra tikrasis vitaminų šaltinis vasarą

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2020.06.29 21:46

Nuolatinis didelis karštis Lietuvai kol kas dar neįprasta, tad prasidėjus kaitrai nespėjame aklimatizuotis ir darome nemažai klaidų. Apie jas – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ iš šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo lūpų. Pašnekovas perspėja nesigaivinti šalta kava ar alkoholiu, nepersistengti kondicionuojant patalpas ir maitintis produktais, kurie tuo metu auga.

Anot V. Morozovo, Lietuvoje su karštu oru problema ta, kad jie nepastovūs ir mes nespėjame prie jo prisitaikyti. Kai išvykstame į šalį, kurioje nuolat karšta, kurį laiką būna sunku, tačiau po kelių dienų karštis tampa lengviau pakeliamas.

„Aklimatizuojamės, mūsų medžiagų apykaita ir elgesys būna kitoks. O čia, kai vieną dieną karšta, kitą dieną lyja arba pučia vėjas, mes nespėjame aklimatizuotis ir darome klaidų“, – pažymi pašnekovas.

Gydytojo teigimu, dažniausia lietuvių klaida – nepakankamas skysčių vartojimas. Apskritai lietuviams būdinga gerti arba per mažai vandens, ar ne tai, ką reikia.

Vėsinimasis saldžiais kavos gėrimais, nors juose ir yra ledukų, netinka skysčių balansui palaikyti. Alkoholis, nors šaltas ir skanus, kaip atgaiva, irgi visiškai netinka esant karštam orui.

„Vėsinimasis saldžiais kavos gėrimais, nors juose ir yra ledukų, netinka skysčių balansui palaikyti. Alkoholis, nors šaltas ir skanus, kaip atgaiva, irgi visiškai netinka esant karštam orui. Kita problema – dėl pagerėjusio gyvenimo ir technologijų neatsakingai naudojami kondicionieriai. Labai greitai norima atšalti, mašinoje ar darbe kondicionierius nustatytas ties 18 laipsnių, nors už lango – 35. Tokios permainos absoliučiai nieko gero mums neduoda“, – aiškina jis.

Kondicionuojant patalpą geriausia, kad joje būtų ne daugiau nei 7 laipsniais mažiau nei lauke. Jeigu labai sunku ištverti ir tokią šilumą, galima nustatyti ir 10 laipsnių mažiau, tačiau nusiteikite – jūsų gleivinė patirs šoką, ypač jeigu dažnai keisite aplinką, t. y. būsite tai lauke, tai viduje.

Be karščio, kūnas jaučia ir saulės poveikį. Pasak pašnekovo, kai saulė šviečia tiesiogiai, ypač pavojingas laikas – 11–16 val. dienos, kai saulė būna arčiausiai.

„Tada galime gauti ne tik šilumos, bet ir saulės smūgį, nes tiesiogiai įkaista mūsų neapdengtos galvos. Saulės spinduliai veikia odą, nuėjimas iki parduotuvės ar darbo nuogomis rankomis tokioje saulėje gali baigtis odos pažeidimu, su laiku – onkologinės ligos išsivystymu, pakitusiu apgamu, melanoma“, – kalba laidos svečias.

Tad jeigu šviečia saulė ir joje žadama būti bent 15 minučių, jau reikėtų rūpintis apsauga. Saulės poveikis odai priklauso ir nuo mūsų fototipo. 1-o, 2-o fototipo oda šviesi, labai greitai nudega. Dažnai tokie žmonės turi ir šviesiai rudų dėmelių, strazdanėlių, yra šviesiaplaukiai, mėlynakiai. Tokiems žmonėms, net jeigu jie ilgiau žada būti tiesiog mieste, V. Morozovas rekomenduoja pasirūpinti apsauginiu kremu nuo saulės, kurio SPF turėtų būti didesnis nei 30.

„Jeigu perkaitome, pirmiausia reikia atvėsti, – sako jis. – Jeigu perkaitome dėl aukštos temperatūros lauke, reikia eiti į vėsią patalpą. Jeigu perkaitome dėl tiesioginių saulės spindulių, visų pirma, reikia nusigauti iki šešėlio – nutraukti žalingą aplinkos poveikį. Vartokite ir pakankamai skysčių. Mūsų pagrindinis vėsinimo būdas – prakaitavimas. To slopinti nereikia – tik paskatinti.“

Nesame burundukai ar meškos, kad vasarą visko prikauptume. O uogos ir vaisiai – ne toks ir nuostabus vitaminų šaltinis. Taip, ten daugiausia vitamino C, bet valgyti reikia sezoninius produktus.

Dažniausiai perkaitęs žmogus pasijaučia negerai, jam ima skaudėti galvą, prasideda šaltkrėtis, darosi silpna, jį kartais supykina. Perkaitimo simptomai panašūs į peršalimo požymius. „Labai dažnai, kai mamos tokiais orais kreipiasi dėl vaikų ir pasakoja, kad vaikas kažkur peršalo, nors vakar visą dieną siautėjo lauke, greičiausiai jis perkaito“, – teigia šeimos gydytojas.

Vasara – uogų metas. Ar įmanoma prikaupti vitaminų žiemai, V. Morozovas sako, kad nelabai: „Nesame burundukai ar meškos, kad vasarą visko prikauptume. O uogos ir vaisiai – ne toks ir nuostabus vitaminų šaltinis. Taip, ten daugiausia vitamino C, bet valgyti reikia sezoninius produktus.“

Dėl to, kur gyvename, turime labai skirtingus vasaros ir žiemos valgius. Ir valgyti reikia tai, kas tuo metu auga arba yra paruošta vasarą žiemos metui: šiltuoju laiku – uogas ir daržoves, šaltuoju – uogienes ir džemus, raugintus kopūstus ir agurkus.

Paklaustas, kaip susidėlioti mitybą, kad netrūktų vitaminų ir mineralų, ir kaip žinoti, kada organizmas reikalauja papildų, V. Morozovas griežtas – vitaminų kiekio organizme dirbtinai pildyti nereikia, kaip ir nereikia tirti, kokios jumyse vitaminų atsargos – nebent norite palaikyti farmacijos ar laboratorinių tyrimų verslą.

„Reikia tiesiog valgyti viską. Prisiminkime, kad buvome sukurti lakstyti basi ir nuogi po karšta vasaros saule po smėlį, dramblį ar mešką nudobti kartą per savaitę ar mėnesį. Kalbant apie mitybą, yra visko perteklius. Aš vis juokauju, kad esame žmonės, kurie sovietmečiu dar neatsivalgė šlapiankės. Reikia gauti visko: ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų, ir geriausia tai gauti iš natūralių produktų“, – komentuoja šeimos gydytojas.

Pašnekovas priduria – Lietuvoje visiems trūksta vitamino D, nes negauname pakankamai saulės, bet kad trūktų kitų vitaminų, retas atvejis, nebent save žalojame dietomis arba gauname per daug kalorijų.

Plačiau – birželio 25 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.