Gyvenimas

2020.06.30 21:59

Kalorijų ribojimas, protarpinis badavimas ar Vakarų mityba – kas išties veiksminga metant svorį?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.06.30 21:59

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas perspėja nebandyti stebuklus žadančių dietų. Kurį laiką veiksmingi mitybos principai gali sugrįžti bumerangu, pavyzdžiui, kai ribodami kalorijas pavargsite nuolat būti alkani ir pradėsite valgyti kaip anksčiau, svoris sugrįš ir netgi su kaupu.

Visi būna tiesiog apžavėti, pamatę žmogų, kuris laikydamasis „stebuklingos“ dietos pasiekė neįtikėtinų rezultatų. Tačiau daktaras įspėja – neapsigaukite, nes tos dietos, kurios žada stulbinančius rezultatus, iš tiesų gali būti pavojingos jūsų sveikatai.

„Nesvarbu, kokia tai dieta, kiek kilogramų kažkam pavyko numesti – tokios dietos yra pasmerktos žlugti, nes jos nesukurtos taip, kad galėtumėte jų laikytis visą gyvenimą“, – sako jis.

Kaip atpažinti pavojingą dietą, kuri sutrikdys jūsų sveikatą ir netgi nulems vėlesnį svorio grįžimą su kaupu? Ir kaip iš tiesų sveikai atsikratyti nereikalingų kilogramų, tapti jautriam insulinui ir net tam tikra prasme sveikti nuo diabeto? A. Unikauskas pateikė visus atsakymus.

Pasaulyje daug madingų dietų, kurių laikosi Holivudo įžymybės, o jas kopijuodami tai išbando daugybė jų fanų. Pasak gydytojo, tai vadinama FOD dietomis, tačiau tokios dietos tėra greito ir nerealaus efekto pažadas, kuris sukelia entuziazmą tai išbandyti. Vis dėlto šių dietų veikimas nepagrįstas jokiais fiziologiniais mechanizmais, tad faktiškai tai – fantazija, o ir gautas efektas yra trumpalaikis.

Apribojus kalorijas organizmas sulėtina medžiagų apykaitą, nes jis gyvybei palaikyti privalo skirti lygiai tiek pat energijos, kiek anksčiau, o jūs energijos kiekį mažinate.

„FOD yra stebuklo pažadas. Žmogus būna taip sužavėtas pažado, kad nebegalvoja kritiškai, pameta galvą. Per pasaulį vilnija daugybė FOD dietų, kurių laikosi arba bent jau bandė laikytis milijonai: tai šokolado, vyno, marinuotų agurkų, kūdikių maisto, netgi medvilnės gabaliukų valgymo dietos. Jų laikantis tikrai nukris kažkiek kilogramų, bet tai bus laikina, nes taip maitinantis ilgai ištverti nepavyks. Tai yra tas pats, kas kišti galvą po vandeniu ir mėginti nebekvėpuoti. Mes žinome, kad tai neįmanoma. Jau nekalbu apie tai, kad tokios dietos pavojingos sveikatai, nes vagia iš mūsų maistines medžiagas“, – aiškina laidos vedėjas.

Jis aptarė tris populiariausius mitybos principus, kuriuos žino kiekvienas: tai kalorijų ribojimas, mažai angliavandenių turinti mityba su protarpiniu badavimu ir standartinė Vakarų mityba.

Kalorijų ribojimas gali sulėtinti organizmo medžiagų apykaitą

Kalorijų ribojimas paskutinius dešimtmečius buvo pagrindinė rekomendacija norintiems numesti svorio, buvo tikima, kad sukūrus kalorijų deficitą svoris kris. Biologiniam kūnui buvo panaudotas fizikos dėsnis – tai negali veikti, pažymi A. Unikauskas.

„Kalorijų ribojimas veikia, bet tai tiesa tik iš dalies. Visų pirma, turime suprasti, kad kalorijų ribojimas yra mitybos skurdinimas, mes nebegauname visko, ko reikia mūsų organizmui. Antra, apribojus kalorijas organizmas sulėtina medžiagų apykaitą, nes jis gyvybei palaikyti privalo skirti lygiai tiek pat energijos, kiek anksčiau, o jūs energijos kiekį mažinate. Norint, kad svoris kristų, reikės suvalgyti vis mažiau ir mažiau. Ilgai ištverti neįmanoma. Jeigu tai veiktų, nutukusių žmonių aplink mus būtų daug mažiau“, – komentuoja daktaras.

„Stebuklingos“ dietos, kurių daktaras Unikauskas perspėja nesirinkti – ir pakenks sveikatai, ir grįš „su kaupu“

Kalorijų ribojimas nėra paremtas ir nutukimo išsivystymo mechanizmu. Kodėl? Nes kalorijas ribojančios dietos susijusios su dažnu valgymu, kas nuolat kelia insulino lygį organizme, o taip ilgainiui vystosi atsparumas insulinui, kuris anksčiau ar vėliau baigiasi nutukimu. Jei bus ribojamos kalorijos, o jūs tapsite atsparūs insulinui, tai bus lydima ir nuolatinio alkio.

„Kai pavargsite būti nuolat alkani ir pradėsite valgyti taip, kaip anksčiau, svoris sugrįš su kaupu. Tai visiems gerai žinomas „jojo“ efektas. Ar verta taip save kankinti? Atsakymas, manau, vienareikšmis – neverta“, – kalba medikas.

Mažai angliavandenių turinti mityba, derinama su protarpiniu badavimu, padeda lengvai ir ilgam atsikratyti antsvorio

Mažai angliavandenių turinti mityba su protarpiniu badavimu taikoma kaip kompleksas. Dar didesnis apribojimas būtų ne tik sumažinti angliavandenių kiekį, bet laikantis protarpinio badavimo laikytis ir ketogeninės mitybos principų.

„Net ir didžiausi šių mitybos principų kritikai pripažįsta, kad tai 100 proc. veiksminga, nes veikia pagal organizmo veikimo, t. y. pagal fiziologinius, principus. Tūkstančiai žmonių dėl to jau yra sureguliavę savo svorį ir lengvai jį tokį palaiko toliau. Svarbiausia – tai atitinka kūno veikimo principus“, – teigia gydytojas.

Ar ši mityba paremta nutukimo išsivystymo mechanizmu? Taip, nes jeigu ribojame angliavandenius, automatiškai palaipsniui mažiname atsparumą insulinui. Tampame jautrūs insulinui ir tai mažina svorį.

Laikantis šių mitybos principų neribojamos kalorijos, valgomas kokybiškas maistas, t. y. baltymai, riebalai, skaidulos. Valgydami tikrą maistą galiausiai pastebime, kad ir trijų valgių per dieną yra per daug. „Tai nėra dieta – tai gyvenimo būdas, kurį pats žmogus nori tęsti visą likusį laiką“, – sako A. Unikauskas.

Standartinė Vakarų mityba gali būti susijusi su širdies ligų rizika ir metaboliniu sindromu

Prieš kelis dešimtmečius iš Vakarų atklydę sveikos mitybos principai visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų ir remiasi oficialiomis mitybos gairėmis, kuriuos galima rasti internete.

Kas siūloma? Pavyzdžiui, trys porcijos pieno. Vienoje porcijoje pieno – apie 45 gramus cukraus, nes laktozė, esanti piene, anot profesoriaus, kraujyje veikia kaip paprastas stalo cukrus. Pažymėtina, kad siūlomos trys pieno porcijos, negana to, rekomenduojama, kad tas pienas būtų liesas. Jeigu pienas liesas, mes apvagiame save nuo riebalų, kaip energijos šaltinio.

Jei kalbėtume apie grūdų beprotybę, viešojoje erdvėje mums kalama, kad jeigu tai viso grūdo produktas, jis automatiškai sveikas. Jis sveikas žmonėms, kurie yra sveiki, jautrūs insulinui, bet absoliuti dauguma suaugusių žmonių atsparūs insulinui.

Kitas valgymas tą pačią dieną – dvi porcijos vaisių. Vienoje porcijoje vaisių yra apie 60 gramų cukraus. Fruktozė, esanti vaisiuose, taip pat didina cukraus kiekį kraujyje ir yra susijusi su atsparumu insulinui. Dar blogiau, kad vaisių porcijos gali būti ir sultys.

„Dar kita pozicija tą pačią dieną – dvi porcijos grūdinių produktų, pusė jų turi būti viso grūdo. Vienoje jų porcijoje yra 55 gramai cukraus, nors grūdų niekas nevadina cukrumi, rašo, kad tai angliavandeniai, bet tai yra melas, nes visus angliavandenius organizmas paverčia cukrumi. Apskritai, jei kalbėtume apie grūdų beprotybę, viešojoje erdvėje mums kalama, kad jeigu tai viso grūdo produktas, jis automatiškai sveikas. Jis sveikas žmonėms, kurie yra sveiki, jautrūs insulinui, bet absoliuti dauguma suaugusių žmonių atsparūs insulinui“, – pasakoja medikas.

Kas dar pridedama, kad laikantis Vakarų mitybos principų ne daugiau nei 10 proc. suvartojamų kalorijų turi būti gauta iš pridėtinio cukraus. Leidžiamas pridėtinis cukrus, bet sakoma – ne daugiau dešimtadalio.

Tad Vakarų mitybos propaguotojai siūlo per dieną suvalgyti apie 300 gramų angliavandenių, iš jų – apie 155 gramus cukraus, o pridėjus cukrų iš leidžiamų suvartoti miltų išeitų net 200 gramų cukraus per dieną.

„Kita vertus, rekomenduojami baltymai ir šiek tiek riebalų. Ši mityba veikia su sąlyga, jeigu tai derinsite su kalorijų ribojimu. Šis mitybos principas neparemtas nutukimo išsivystymo mechanizmu, kadangi dėl didžiulių angliavandenių kiekių vystosi atsparumas insulinui“, – teigia A. Unikauskas.

Laikantis standartinės Vakarų mitybos principų ir ribojant kalorijas rezultatas bus ilgalaikis, tačiau rizikuojate susirgti įvairiomis ligomis, nes šis mitybos būdas, remiantis įprasta mitybos piramide, gali būti susijęs su širdies ligų rizika ir metabolinio sindromo išsivystymu.

„Visiems, kurie pagalvojo, kad galbūt verta tai išbandyti, pasakysiu – ne, neverta. Linkiu išmokti neužkibti ant tokių kabliukų, neeksperimentuoti su savo sveikata“, – sako profesorius.

Plačiau – gegužės 20 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Stebuklingos“ dietos, kurių daktaras Unikauskas perspėja nesirinkti – ir pakenks sveikatai, ir grįš „su kaupu“