Gyvenimas

2020.06.22 18:48

Birželis – geriausias metas vaistažolėmis papildyti namų vaistinėles: ko dairytis pievose?

žiūrėkite įrašą
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.06.22 18:48

Žolininkams šį mėnesį darbo netrūksta. Iki Joninių svarbu surinkti didžiąją dalį žolynų ir papildyti jais namų vaistinėles bei virtuvę. Žemaitijoje, Mažeikių rajone ūkį įkūrusi bene garsiausia šalies žolininkė Jadvyga Balvočiūtė LRT TELEVIZIJAI sako, kad pastaraisiais metais vis labiau atsigręžiama į gamtą ir natūralius produktus, o žmonės vis labiau nori pažinti vaistinius augalus.

Birželis – vaistažolių rinkimo metas, tad pievose galima sutikti ne vieną žolynų rinkėją, nešiną krepšiais. Žolininkė J. Balvočiūtė skuba pintinę pripildyti naudingų lauko augalų. Pirmieji į jos krepšį krenta raudonųjų dobilų žiedai.

„Renkame raudonųjų dobilų žiedynus jų žydėjimo pradžioje. Tai – labai geras vaistas nuo bronchitų, kosulių, valo kraujagysles, padeda nuo aterosklerozės“, – augalų naudą vardija žolininkė.

J. Balvočiūtė priskina ir pievose augančių paprastųjų rūgštynių, garšvų, pievinių vingiorykščių. Pasak jos, svarbu nepamiršti ir pievinių builių.

„Ji yra labai vertingas, kasdienai tinkamas skėtinis augalas. Jis padeda mums varyti šlapimą, talkina inkstams“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja žolininkė.

Birželis – vaistažolių rinkimo metas: ko dairytis pievose, pasakoja žolininkė Jadvyga Balvočiūtė

Be žolynų, namų vaistinėlę naudinga papildyti ir įvairių medžių žiedais bei lapais.

Paprastojo lazdyno lapai – labai geras vaistas, padeda gydyti vyrų prostatos išvešėjimą, gerina venų kraujotaką, pastiprina venų sieneles. O štai liepų lapus rinkti geriau tol, kol lapai jaunučiai, švieži, neišvalgyti vabaliukų. Liepa, visi žinome, kaupia daug gleivių“, – pasakoja J. Balvočiūtė.

Žolininkai itin vertina ir juodauogiai šeivamedžius. Pasak jų – šis krūmas stebuklingas ne tik dėl savo baltų žiedų.

„Jo žiedynų reikėtų mums prisirinkti, nusiskinti ir susidžiovinti. Pavyzdžiui, vokiečiai turi labai daug kulinarinių receptų iš šeivamedžių. Tai yra stiprus priešvirusinis, priešuždegiminis vaistas“, – kalba žolininkė.

Žolininkyste nuo vaikystės besidominti, vaistininkės išsilavinimą turinti J. Balvočiūtė didelę vaistinių augalų kolekciją kaupia ir savo tėviškės sodyboje Mažeikių rajone, Gyvolių kaime. Šiame darže auga net keli šimtai įvairių rūšių vaistažolių.

Ekologiškame vaistažolių ūkyje jau apie tris dešimtmečius šeimininkaujanti žolininkė daugeliui pažįstama ir kaip arbatų gamintoja. Per metus surenkama apie 20 tonų žalių žolynų, iš kurių čia pagaminama apie 5 tonas arbatų. Dabar ūkyje pats darbymetis. Kol dienos sausos ir saulėtos, skubama rinkti žoleles, vėliau jos susmulkinamos, tada džiovinamos.

Liaudies medicinos skleidėja J. Balvočiūtė sako, kad žolininkystė populiarėja. Žmonės lietuviškais vaistiniais augalais domisi vis labiau.

„Tikrai džiaugiuosi, ir pagyvenę žmonės mano amžiaus (domisi žolininkyste – LRT.lt), yra ir labai daug jaunų. Ypač šeimos nori savo vaikučius auginti sveikai“, – pastebi moteris.

Žolininkės ūkyje pagaminama net 70 skirtingų pavadinimų arbatų. Populiariausios, pasak J. Balvočiūtės, išduoda, kokios ligos dažniausiai kamuoja šiuolaikinę visuomenę. Anot žolininkės, dažniausiai žmonės skundžiasi virškinimo sistemos bėdomis, suprastėjusia miego kokybe, stresu.

Pasak žolininkų, pastaraisiais metais vis labiau atsigręžiama į gamtą ir natūralius produktus. Seimui šiuos metus paskelbus vaistinių augalų tyrinėtojos, visuomenės švietėjos ir žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metais, tikima, jog susidomėjimas vaistažolininkyste.