Gyvenimas

2020.06.22 22:00

Vienišumas kenkia ir kūnui – prilygsta rūkymo, alkoholio ar antsvorio daromai žalai

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.06.22 22:00

Vienišumą jaučiančio žmogaus smegenyse suaktyvinama dalis, kurią aktyvina ir fizinis skausmas, tad vienišumas kūnui – didelis stresas. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas, ilgainiui ši būsena organizmui įteikia puokštę negalavimų: nemigą, širdies problemas, net demenciją ar priešlaikinę mirtį.

„Vieniši tam tikrais gyvenimo periodais jaučiamės visi. Geroji žinia ta, kad daugeliui iš mūsų tai laikina būsena, kurią galime patirti pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, pavyzdžiui, persikėlę į naują vietą, pakeitę darbą, išėję į pensiją. Tačiau yra žmonių, kuriems vienatvė tapo gyvenimo būdu. Kartais dėl to, kad tiesiog iškeliavo visi artimi draugai, kartais dėl nemokėjimo kurti ryšio su kitu žmogumi, o kartais dėl to, kad žmogų paprasčiausiai apleido. Kaip ten bebūtų, tyrimai rodo, kad lėtinė vienatvė gali turėti didelių neigiamų pasekmių jūsų sveikatai“, – teigia daktaras.

Pasak jo, apskritai daugumą sveikatos problemų sukelia vienatvė. Kaip ta vienatvė patiriama – tarp žmonių ar be jų – kitas klausimas, tačiau susidaro įspūdis, kad vienatvė tapo masiniu reiškiniu, o vienišumas – tiesiog pasauline epidemija.

Medicinos psichologė Justina Belevičienė sako, kad vienatvė turi ir privalumų, tačiau kelia ir daug iššūkių. Vienas žmogus yra visiškai laisvas tvarkytis dienotvarkę taip, kaip pats nori, užsiimti mėgstamomis veiklomis niekieno netrukdomas, jis nepriklauso nuo kitų asmenų ir gali būti absoliučiai savarankiškas. Vis dėlto vienatvė – tai ne vien pliusai.

„Gyvenimas vienam turi ir labai didelių iššūkių. Tai atslenkantis nuobodulys, draugų, artimųjų ilgesys, lygiaverčio draugiško santykio, bendravimo poreikis. Dažnai pradeda imti nerimas dėl ateities. Jei gyvenu vienas, kaip man seksis gyventi vienam ir toliau?“ – kalba pašnekovė.

Ilgai išsiskiriantis kortizolis galiausiai pradeda atakuoti žmogaus imuninę sistemą, kraujagysles, trikdo širdies veiklą. Pastebima, kad atakuoja silpnąsias žmogaus vietas: skrandį, žarnyną, kvėpavimo takus.

Tad turėti su kuo pasišnekėti labai svarbu. J. Belevičienė pažymi, kad žmogus – sociali būtybė, jam būtinas jausmų ir emocijų balansas, kalbėtis apie rūpimus dalykus. Jei to nėra, žmogus viską kaupia savyje, didėja uždarumas, asmuo vis labiau gręžiasi į save. Sumažinti neigiamų jausmų naštą ir padauginti teigiamų jausmų daug paprasčiau bendraujant su kitais.

„Reikėtų atskirti vienatvę ir vienišumą, nes yra tikrai nemažai žmonių, kurie gyvena vieni, neturi labai daug draugų, bendrauja su keletu žmonių ir galbūt netgi retai, bet jaučiasi gerai, jaučia gyvenimo pilnatvę, yra laimingi ir neišgyvena jokių sunkių jausmų. Lygiai taip pat yra žmonių, kurie gyvena šeimoje arba bendruomenėje, globos namuose, yra fiziškai apsupti kitų, bet vis tiek jaučiasi vieniši. Labiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tiek į fizinį, kiek į emocinį vienišumo aspektą. Tikrai daug sunkiau nebūti vienam, bet suvokti, kad esi vienišas, neturi su kuo pasikalbėti apie savo rūpesčius, problemas, pasidalyti prisiminimais“, – tvirtina medicinos psichologė.

Kas vyksta vienišo žmogaus galvoje ir organizme? Anot J. Belevičienės, vienišumą žmonės išgyvena skirtingai, tačiau tikrai akivaizdu, jei žmogus, būdamas vienas, kankinasi.

„Negana to, kad labai slegia pats vienišumas, jis kartu iš paskos velka labai daug slogių jausmų, tai gali būti gėda, liūdesys, kaltės jausmas, bejėgiškumas ir beviltiškumas, taip pat galbūt baimė prarasti savarankiškumą, apskritai baimė dėl ateities. Ta įtampa tikrai atsispindi ir kūne“, – sako ji.

Klauskite daktaro. Kodėl vienatvė žalinga mūsų gyvenimui?

Vienišumas lygus rūkymo, alkoholio, antsvorio žalai

Mokslininkai vis dar gilinasi į psichinės ir fizinės sveikatos ryšį, tačiau tuo, kad vienišumas žalingas, jau nebeabejojama. A. Unikausko teigimu, nustatyta, kad socialinės atskirties žala yra lygi rūkymo, alkoholio ir antsvorio žalai. Kodėl?

„Pastebėti kūno ir psichikos ryšį nėra taip sunku, nes kai žmogui skauda arba jis jaučiasi fiziškai blogai, jo nuotaika irgi yra prasta, jis yra piktesnis, dirglesnis, bet egzistuoja ir atvirkštinis ryšys – kai žmogus išgyvena daug neigiamų jausmų, tai atsispindi ir kūne, nes emocijos išskiria ir daugiau streso hormono kortizolio.

Šis ilgai išsiskiriantis hormonas galiausiai pradeda atakuoti žmogaus imuninę sistemą, kraujagysles, trikdo širdies veiklą. Pastebima, kad atakuoja silpnąsias žmogaus vietas: skrandį, žarnyną, kvėpavimo takus. Atlikti tyrimai rodo, kad vienišiems žmonėms, kurie neturi emocinės paramos, su kuo pabendrauti, netgi daug sunkiau sveikti po sunkių operacijų, ligų, atsistatymas yra gerokai ilgesnis. Vienišumo sukeliama žala kūnui jau prilyginama ir žalingų įpročių padaromai žalai“, – pasakoja laidos viešnia.

Vienatvė smegenis veikia panašiai kaip fizinis skausmas

„Prieš 16 metų atliktas tyrimas parodė, kad vienišumo jausmas suaktyvina tą smegenų dalį, kurią aktyvina ir fizinis skausmas. Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, tai visiškai suprantama. Mūsų protėviams priklausymas socialinei grupei reiškė ne tik draugystę, bet ir išgyvenimą, buvimas arti genties suteikė galimybę gauti pastogę, maisto ir apsaugą, o atskyrimas nuo grupės reiškė pavojų.

Šiandien, kai jaučiamės palikti nuošalyje, mūsų kūnas gali jausti grėsmę, todėl sklinda tie patys skausmo signalai, kurie sukelia realų fizinį pavojų. Esant lėtinei vienatvei, streso hormono kortizolio kiekis padidėja. Pagal gamtos sumanymą, jis turi padidėti ryte ir paskui nuslūgti. O jis padidėja ir taip ir lieka padidėjęs, nesumažėja net naktį“, – aiškina profesorius.

Vienatvė – kokybiško miego trukdis

Vieniši žmonės dažniau susiduria su miego sutrikimais. Pasak A. Unikausko, tyrėjai nustatė, kad ryšys tarp miego sutrikimų ir vienišumo išliko net ir atsižvelgus į šeiminę padėtį ar šeimos dydį. Tai reiškia, kad vienatvė priklauso nuo to, kaip žmonės suvokia savo socialinę situaciją, o ne nuo pačios situacijos.

Žmonės, gyvenantys vieni, per 4 tyrimo metus dažniau mirė nuo infarkto, insulto ar kitų komplikacijų nei tie, kurie gyveno su šeima, draugais ar priklausė kokiai nors kitai didelei bendruomenei.

„Pati didžiausia bėda, kurią itin paskatina vienišumas, tai depresija. Visi sunkūs jausmai, kurie kyla išgyvenant vienišumą – gėda, liūdesys, kaltė, beviltiškumas, bejėgiškumas, paskatina depresijos vystymąsi, o su depresija į žmogaus asmeninį gyvenimą ateina tikrai labai daug sunkumų. Tai ir miego sutrikimai, nemiga, apetito stoka, apetitas gali dingti netgi visiškai, žmogus gali tapti lėtesnis, apatiškas, jam tampa kur kas sunkiau pasirūpinti savimi. Dažnai prasidėjus depresijai padidėja ir įvairių vaistų, alkoholio vartojimas. Žmogus jaučiasi vis blogiau ir blogiau“, – vienišumo žalos aspektus vardija J. Belevičienė.

Vienatvė didina demencijos riziką

2012 metais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 2 tūkst. 65–86 metų amžiaus žmonių, gyvenančių Amsterdame, metu nustatyta, kad dalyviams, kurie jautėsi vieniši neatsižvelgiant į juos supančių draugų ir šeimos narių skaičių, yra didesnė tikimybė susirgti demencija nei tiems, kurie gyveno vieni, bet nesijautė vieniši. Tyrėjai teigia, kad vienišiams rizika susirgti demencija padidėja 64 proc., tačiau tai tik padidėjusi rizika, o ne garantija.

Vienatvė gali lemti priešlaikinę mirtį

Kaip pasakoja daktaras, dviejuose kituose 2012 metų tyrimuose nustatyta, kad gyvenant vienam ar pasijutus vienišam žmogui gali padidėti ankstyvos mirties rizika.

„Viename tyrime dalyvavo beveik 45 tūkst. 45 metų ir vyresnių žmonių, kurie arba sirgo širdies ligomis, arba turėjo didelę jų riziką. Žmonės, gyvenantys vieni, per 4 tyrimo metus dažniau mirė nuo infarkto, insulto ar kitų komplikacijų nei tie, kurie gyveno su šeima, draugais ar priklausė kokiai nors kitai didelei bendruomenei.

Antrame tyrime buvo atkreiptas dėmesys į 60 metų ir vyresnius asmenis. Nustatyta, kad tie vyrai ir moterys, kurie jautėsi vieniši, izoliuoti ar palikti, per 6 tyrimo metus 45 proc. dažniau iškeliavo anapilin“, – kalba gydytojas.

Vienišumas gali pakenkti širdžiai

Dar viena vienišumo žala – širdies negalavimai. Vienas tyrimas parodė, kad lėtinis vienišumas gali „įjungti“ genus, organizme sukeliančius intensyvų uždegiminį atsaką. Nors trumpuoju periodu šis procesas nekenkia, ilgai trunkantis uždegimas gali sukelti daug ligų, taip pat ir širdies ligas, net vėžį.

Anot A. Unikausko, tyrimas nustatė ryšį tarp genų ekspresijos, t. y. pasireiškimo, ir vienišumo. Tyrimo bendraautoriai netgi iškėlė mintį, kad vaistai nuo uždegimo galbūt galėtų būti naudingi žmonėms, kovojantiems su vienatve, tačiau tam rodyti dar reikia daugybės tyrimų.

Daktaro patarimas – kaip įmanoma daugiau bendrauti: bendraukite parduotuvėje su kitais pirkėjais, laiptinėje su kaimynais... Nesvarbu kur ir kaip, nes bendravimas visada naudingas jūsų sveikatai.

Plačiau – birželio 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Kodėl vienatvė žalinga mūsų gyvenimui?