Gyvenimas

2020.06.16 20:51

Nupirkti pyrago anūkams ir gėlių žmonai – autostopu iš Palangos į Liepoją ir atgal per 5 valandas

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.06.16 20:51

Ne sykį Vilniaus autostopo klubo geriausiu metų keliautoju pripažintas 60-metis Robertas Prinsas šį birželį leidosi į 239-ąją išvyką autostopu. Per mažiau nei 5 val. iš Palangos jis atsidūrė Liepojoje, ten užsuko į turgų, nupirko obuolių pyrago anūkams, gėlių žmonai ir tą pačią dieną sugrįžo į Lietuvą. Taip Lietuvoje gyvenantis olandas paminėjo 40-ąsias keliavimo autostopu metines.

Autostopu daugiau nei su 4,5 tūkst. pavežėjų keliavęs R. Prinsas birželio 16 d. leidosi į dar vieną išvyką, ji truko maždaug 5 val. Kelionę autostopu iš Palangos į Liepoją lietingą rytą jis pradėjo apie 6 val. Iš Naglio alėjos nusigavęs iki Klaipėdos plento, 7.03 val. R. Prinsas sėdo į pirmą pakeleivingą automobilį ir 8.39 val. jau buvo Liepojoje.

Tiesa, iš viso jam iki Latvijos teko vykti su trimis vairuotojais. Du pavėžėjo neilgus atstumus, o su trečiuoju į Liepoją vyko nuo pat Šventosios. Pašnekovas prisipažįsta, kad būtent tokie ilgi pasivažinėjimai jam patinka labiausiai.

„Fiksuok keliones, kad turėtum, ką papasakoti anūkams“, – tėvų pasiūlymą prisimena keliautojas.

Liepojoje keliautojas užsuko į turgų, anūkams nupirko 3 obuolių pyragus, žmonai Audronei – dvi puokštes gėlių, greitojo maisto užkandinėje sukirto mėsainį, išgėrė šokoladinį pieno kokteilį ir leidosi atgal.

Maždaug 11.10 val. R. Prinsas išlipo Palangoje, o apie 11.30 val. jau valgė pyragą sugrįžęs į Naglio gatvę. Parvykti iš Liepojos jam pavyko su vienu vairuotoju. Šioje kelionėje autostopininkui pagelbėjo vairuotojai Marijanas, Vidmantas, Audrius ir Peteris. „Be jų man nebūtų pavykę“, – portalui LRT.lt sako užkietėjęs keliautojas R. Prinsas.

Į tokią pat kelionę R. Prinsas leidosi ir 2018 m. Tada iš Palangos į Liepoją ir atgal autostopu jis nuvažiavo per 3 val. 48 minutes, iš viso įveikė 131 km. Ši kelionė truko kiek ilgiau, kadangi vairuotojas R. Prinsą išlaipino kiek toliau nuo Liepojos centro, tad iki turgaus nemažą atstumą teko eiti pėsčiomis.

Fiksuoti keliones paragino tėvai

Pati pirmoji R. Prinso kelionė autostopu įvyko 1978 m. Tada jis Tekselio saloje šoko parašiutu. Apimtas adrenalino ir įspūdžių, R. Prinsas pražiopsojo iš salos į žemyną plukdantį keltą.

„Po šuolio su grupe susėdome pavakaroti ir pavėlavome į keltą, plukdantį atgal į namus. Išplaukus paskutiniam keltui, nebebuvo, kaip grįžti, neturėjome, ir kur apsistoti, todėl su dar vienu vaikinu ir mergina namo patraukėme autostopu“, – pasakoja R. Prinsas.

Keliauti šių metų birželio 16 d. R. Prinsas pasirinko neatsitiktinai. Būtent šią dieną prieš 40 metų jis, paskatintas tėvų, pradėjo žymėtis ir aprašinėti savo keliones. „Fiksuok keliones, kad turėtum, ką papasakoti anūkams“, – tėvų pasiūlymą prisimena keliautojas.

Nuo tada jo užrašuose nugulė tiksli informacija apie daugiau nei 4,5 tūkst. pasivažinėjimų pakeleivingais automobiliais, kone 620 tūkst. nukeliautų kilometrų ir 33 autostopu aplankytos valstybės, tarp kurių – Skandinavijos ir Baltijos šalys, Prancūzija, Austrija, Graikija, Bulgarija, Ispanija, Kroatija, Andora, Slovėnija ir kt.

1991 m. keliautojo R. Prinso pavardė buvo įrašyta ir į Guinnesso rekordų knygą. 1989 m. jis per 24 val. iš tuometinės Jugoslavijos atsidūrė Hamburge, Vokietijoje. Vos per dieną jis autostopu įveikė 2 318 km.

Aistra kelionėms atvedė ir į Lietuvą

R. Prinsas prisimena, kaip 1998 m. vienas australas paprašė savo tinklaraščio skaitytojų pasidalyti įspūdžiais apie keliones. R. Prinsas pasidalijo savo išvykų statistika – kur, kada ir kiek yra nukeliavęs autostopu.

Jo istorija susidomėjo lietuvis Augustas, jis keliautoją pakvietė į Vilniaus autostopo klubo organizuojamą tarptautinę keliautojų autostopu konferenciją. Tais metais R. Prinsas į Vilnių atvykti negalėjo, tačiau pažadėjo apsilankyti kitais metais. 2000 m. vasario 29 d. išvykęs iš Anglijos, kur tuo metu gyveno, kovo 3 d. jis pasiekė Vilnių, – žinoma, autostopu.

Vieną kartą keliaujant po Italiją šalia sėdėjęs vaikinas ištuštino mano kuprinės kišenes, tačiau per daugiau nei 4 685 pavėžėjimus tik tiek nutikimų – visai neblogai.

Augustas pasitiko R. Prinsą ir pakvietė apsistoti pas save. Po kelionės jie sočiai pavalgė, Augustas liko mieste, o svečią įsodino į 30 maršruto autobusą, vežantį į Vilniaus Pilaitės mikrorajoną. „Augustas pasakė, kokioje stotelėje man išlipti, perspėjo, kad gyvena su mama ir seserimi. Tiesa, jis pamiršo man pasakyti durų kodą, tad man teko pusvalandį laukti lauke.

Netikėtai prasivėrus laiptinės durims, įsmukau į vidų. Paskambinau į Augusto buto duris. „Turbūt, jūs Augusto sesuo“, – pasisveikinau su tarpduryje pasirodžiusia moterimi. „Ne, aš Augusto mama“, – atsakė ji. Po 18 mėnesių mudu su Audrone susituokėme“, – apie netikėtai gimusią meilę lietuvei pasakoja R. Prinsas.

Sutuoktiniai kurį laiką dar keliaudavo abu, vyko į Angliją, keliavo po Japoniją. „Tačiau po vienos kelionės iš Italijos į Vilnių, kai mums teko šaltą naktį praleisti degalinėje, Audronė nutarė, kad kelionių autostopu pakaks. Nors po to dar leidomės į kelias išvykas, šiuo metu dažniausiai keliauju vienas, kartais su kitais lietuviais ar užsieniečiais“, – pasakoja R. Prinsas.

Įspėja apie tykančius pavojus

Per 40 metų trukusią, kaip juokauja pats pašnekovas, „keliavimo autostopu karjerą“ jo kelyje pasitaikė ir pavojingų nutikimų.

„Pirma mano kelionė nuo tada, kai ėmiau jas fiksuoti, vyko į Stokholmą. Kadangi buvau naujokas, keliavau lėtai. Tą kartą, vieną ir iki šiol vienintelį, prie manęs ėmė priekabiauti vairuotojas. Turėjau čiupti vairą ir prašyti sustoti, kol neįvyko avarija. Žinoma, vairuotojas atsiprašė ir sakė, kad neturėjo blogų ketinimų, tačiau aš išlipau iš mašinos ir tęsiau kelionę be jo.

1987 m. tuometinėje Jugoslavijoje vairuotojas, su kuriuo važiavau, užmigo (tuo metu miegojau ir aš pats) ir padarė avariją. Laimei, išsisukau su nedidele žaizda galvoje, man taip pat buvo klaidingai diagnozuotas mentės lūžis, nors iš tiesų ji tebuvo įskilusi.

Vieną kartą keliaujant po Italiją šalia sėdėjęs vaikinas ištuštino mano kuprinės kišenes, tačiau per daugiau nei 4 685 pavėžėjimus tik tiek nutikimų – visai neblogai“, – apie ne pačius smagiausius išvykų nuotykius pasakoja keliautojas.

Būtent dėl tokių patirčių R. Prinsas griežtai nepataria keliauti vienoms moterims. „Puikiai žinau, kad keliavimas autostopu nėra saugus būdas. Australijoje prieš kurį laiką siautėjo Ivanas Milatas, jis nužudė mažiausiai 10 keliautojų autostopu, prieš porą metų Europoje buvo nužudytos dvi keliautojos.

Dėl to niekada nesiūlau moterims keliauti vienoms, bent jau tol, kol jos neturi patirties. Beje, pasiūlymas vežiotis ašarinių ar pipirinių dujų yra nelogiškas, nes jei panaudosite jas automobilyje, jų įkvėps ne tik užpuolikas, bet ir jūs“, – kalba patyręs keliautojas autostopu.

Žinoma, šiandien keliauti autostopu visai kas kita nei prieš 40 metų, kai vienintelis keliautojus išduodantis ženklas būdavo iškeltas nykštys, sako R. Prinsas. Dabar internete gausu informacijos apie keliautojus, pavėžėjus, stoteles ir t. t.

Noriu jaunimui įrodyti, kad toks senukas kaip aš gali varžytis su jaunuoliais, kurie tiktų jam į anūkus.

Tikslas – milijonas kilometrų autostopu

Net ir praėjus 40-iai metų R. Prinsas nepaliauja žavėtis kelionėmis autostopu. „Kelionės visada nenuspėjamos, per jas sutinki labai įvairių žmonių – dėl to man ir patinka keliauti autostopu“, – sako R. Prinsas, kuriam per keliones yra tekę ir kone 300 km/h greičiu lėkti su „Ferrari“, ir keliauti arklio traukiamu vežimu.

Kitą savaitę R. Prinsas ketina autostopu keliauti Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir patikrinti, ar šį maršrutą įmanoma įveikti vos su dviem važiavimais. Birželio gale keliautojas planuoja leistis į tolimesnę išvyką – bandys keliauti į Belgiją, svajoja apsilankyti ir Graikijoje, kurioje nesilankė nuo 2004-ųjų.

Vienas iš dabartinių kone visą Europą autostopu išmaišiusio R. Prinso tikslų – 100 mėnesių iš eilės bent kartą keliauti autostopu. Ši kelionė iš Palangos į Liepoją buvo jau 90-oji. „Taip pat svajoju autostopu įveikti 1 mln. kilometrų. Beje, ketinu dalyvauti ir autostopininkų varžybose. Noriu jaunimui įrodyti, kad toks senukas kaip aš gali varžytis su jaunuoliais, kurie tiktų jam į anūkus“, – šypteli sustoti neketinantis keliautojas.

Daugiau apie R. Prinso keliones autostopu galite skaityti jo tinklaraštyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt