Gyvenimas

2020.06.12 16:34

Marius Čepulis. Kaip pagauti žaibą

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.06.12 16:34

Yra žmonių (tokių truputį trenktų), kurie vasaros laukia ne dėl to, kad galės kumpius svilinti Palangoje ar Nidoje, o todėl, kad tada prasideda vasaros audrų sezonas. Keistas tas užsiėmimas, audrų medžioklė, ir nėra jis visiškai saugus.

Kai stichija tau kvėpuoja į veidą, kai žaibai akina it blykstės per vipsupergala vakarėlį, kai rizikuoji būti sudaužytas ledų, prispaustas lūžtančio medžio, išskalbtas lietaus – supranti, kad be šito neįmanoma. Taip, audros patinka ne kiekvienam.

Juolab kad jos beveik visada atneša didžiulius nuostolius. Tačiau, nors ir baugu, vis vien nors akies krašteliu norisi žvilgtelt į tą gamtos didybę, prieš kurią mes bejėgiai, į nuostabias debesų struktūras, viesulus ar fantastiškus žaibus.

Visą šią savaitę svilinantį karštį keitė tai stiprus vėjas, tai liūtis su kruša, o naktimis miegot trukdė paparacis dundulis. Daug kas nori įamžinti nufotografuoti tą stichijos šėlsmą, bet nežino kaip. Čia pateiksiu kelis patarimus, kurie galbūt bus jums naudingi, kai mėginsit įamžinti žaibais pasidabinusias audrones.

Pirma, nuo ko reiktų pradėti, tai surasti audrą. Kaip surasti? Tam yra daugybė visokių programėlių, kurios pateikia vizualizacijas, parodo, kur kaupiasi kokie debesys, prognozuoja jų slinkimo kryptį, pasako, kur yra galimybė sulaukti žaibų, ir pan. Tikrai jos nėra visos tikslios, tikrai dažnai prašauna. Tad dažniausiai naudoji kelias programėles, radarų, palydovų informaciją ir tada bandai spėti, kur laukti tos audros ar žaibų. Yra specialios programos, kurios rodo, kur tiksliai šiuo metu trenkia žaibas, ir pagal jas labai lengva stebėti bei prognozuoti, kur link slinks audra.

Žaibus fotografuoti yra sunkiau todėl, kad jie dažniausiai blyksi po debesimi kartu su lietumi. Retai kada žaibuoja sausai. Per lietų fotografuoti nelabai pavyks, nes lašai, patekę ant objektyvo, sugadins nuotrauką.

Tad visas sunkumas būna surasti vietą, kur matosi žaibai, bet dar nelyja. Miestuose galima fotografuoti pro langą ar balkone. O gamtoje tenka suktis ir gaudyti žaibus, kai jie tik ateina, arba nuslenka. Geriausia nuo lietaus debesies būti už 10 – 30 kilometrų. Būti tiesiai po žaibais nėra saugu. Tiesa, žaibai matosi iš labai toli. Ir tupint Molėtuose galima matyti juos blyksinčius prie Gotlando.

Paprasčiausia žaibus fotografuoti naktį. Jums reiks trikojo ir bet kokio fotiko (gali būti ir išmanusis telefonas) su platesnio kampo objektyvu. Nukreipiat fotoaparatą į maždaug tą vietą, kur tikitės žaibo. Posakis „žaibas į tą pačią vietą netrenkia du kartus“ nėra tikslus.

Atvirkščiai – žaibai labai dažnai kala į tą pačią vietą. Svarbu yra perjungti į rankinį fokusavimą ir nustatyti, kad ryšku būtų „begalybėje“. Tada nustatot išlaikymą 10-15 sekundžių (nuo žaibų dažnumo priklauso) ir fotografuojat be sustojimo. Galima su pulteliu nustačius „bulb“ funkciją nuspausti ir laikyti, o vos sublyksėjus žaibui tiesiog atleisti mygtuką ir žaibas bus pagautas.

Kokius kitus nustatymus pasirinkti? Viskas priklausys nuo to, kokiu metu fotografuojat ir kaip arti žaibuoja. Kuo arčiau žaibuoja, tuo turėtų būti siauresnė diafragma (f6.3 – f16) ir mažesnis ISO (100-400), nes žaibai duoda labai daug šviesos ir jūsų kadras gali likti tik balta dėmė.
Ką daryti, jei neturit trikojo? Fotoaparatą galima pastatyti ant bet kokio stabilaus objekto – namuose ant knygų krūvos, palangės, kėdės, gamtoje, ant pakelės stulpelio, mašinos, akmenų, medžio kamieno ir pan.

Kaip žaibą nufotografuoti dieną? Čia jau sunkiau, nes dieną šviesu ir ilgo išlaikymo daryti nepavyks. Galima tiesiog paleisti fotoaparatą, kad darytų daug nuotraukų, ir tikėtis, kad į vieną jų papuls žaibas. Galima skaičiuoti intervalus, kada žaibuoja, ir tuo metu fotografuoti nesustojant. Galima bandyti spėti nuspausti mygtuką, kai pamatai žaibą, bet, deja, mūsų refleksai yra tam per lėti.

Tačiau dabartinė technika leidžia apeiti šią problemą. Jau yra fotoaparatų, kurie užfiksuoja vaizdą iki jums pilnai nuspaudus mygtuką. T.y. jie įrašo į atmintį, tai, kas jau įvyko. Su tokiu fotoaparatu, vos pamatai sublyksint žaibą, nuspaudi mygtuką iki galo ir būni užtikrintas, kad turi keletą nuotraukų nuo pat žaibo pasirodymo iki jo išnykimo.

Su šia funkcija gali sukinėtis į visas puses, laikyti fotoaparatą rankose ir gaudyti žaibus, kurie tik pasirodo. Per vieną audrą esu nepraleidęs nė vieno žaibo. Ir per šias audras tokiu būdu lyjant lietui žaibus fotografavau tiesiog pro mašinos langą, patogiai sėdėdamas automobilyje, o fotoaparatą laikydamas rankose.

Taigi, žaibus įamžinti tikrai nėra sunku, sunkiau yra jų sulaukti ir juos surasti. Ir visada reiktų žinoti, kad žaibai nėra nekaltos švieselės. Žaibuojant nereiktų būti vandeny, gulėt paslikam ant žemės, stovėt ant kalno su metaliniu strypu rankose (arba skėčiu), nebūti šalia pavienių didelių medžių, stulpų, vėjo malūnų, ryšio antenų (ir jokiu būdu ne po jais ar ant jų). Audros metu geriau nebūti ten, kur yra senų medžių, ir išvis geriau būti atviroj vietoj. Jei rizikuojat, visad rizikuokit su protu.

Ir dar. Vos praslinkus audrai nenuleiskit akių nuo dangaus, jis gali jus apdovanoti nuostabiais reginiais. Pavyzdžiui, retaisiais mammatus arba tešmeniniais debesimis.

Tai smagaus žaibų ir audrų gaudymo!

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite