Gyvenimas

2020.06.09 06:38

Po pasivaikščiojimo pažintiniu taku vilnietė grįžo su 9 erkėmis: šiemet situacija tragiška

Viktorija Lideikytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.06.09 06:38

Prabėgus malonia šiluma džiuginusiam pirmajam vasaros savaitgaliui, į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi sunerimusi skaitytoja Karolina. Sugrįžusi namo iš pasivaikščiojimo po pažintinį taką, moteris ant augintinio kailio ir savo kūno rado 9 erkes. Pasak mokslininkų, viena pagrindinių priemonių apsisaugoti nuo erkių – pievų šienavimas, tačiau Neries regioninio parko direkcija sako, kad erkės yra natūrali gamtos dalis, o saugotis nuo jų – kiekvieno asmeninė atsakomybė.

Po pasivaikščiojimo populiariame Neries regioninio parko Karmazinų pažintiniame take, namo grįžusi LRT.lt skaitytoja Karolina kartu parsivežė ir 9 erkes – 8 rado ant šuns kailio, vieną pastebėjo ant savo kūno.

Karolina pasakojo, kad nors dažnai vaikšto po pažintinius takus ir miškus, iki šiol erkė jai buvo įsisiurbusi tik kartą, kai prieš 14 metų lankėsi Irkutsko (Rusija) apylinkėse. Trejų metų moters augintiniui iki šiol erkė įsisiurbusi taip pat buvo vos porą kartų. „Šiemet situacija tikrai atrodo tragiška“, – nuogąstavo Karolina.

Pasak Neries regioninio parko direktorės Audronės Žičkutės, erkių gamtoje kasmet pastebima vis daugiau, tačiau kovoti su jomis specialiomis priemonėmis regioninis parkas neketina, nes erkės – natūrali gamtos dalis.

„Mes esame gamtos sergėtojai, todėl gamtą gerbiame visokią: su erkėmis, lapėmis, žiurkėmis ir kt. gyvūnais. Šienaujame žolę aplink takus, kad būtų patogiau, tačiau netaikysime jokių cheminių priemonių, nerekomenduosime vaikščioti su skafandrais. Juk erkės yra natūrali gamtos dalis, jų naikinimas, galbūt, labiau būtų miesto reikalas“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Žičkutė.

Uodų ir erkių paplitimą ir jų platinamas ligas tiriantys mokslininkai taip pat įspėja, kad šylant klimatui erkių daugėja. Beje, gydytojai pastebi, kad šiemet susirgusių erkiniu encefalitu daugiau, o pirmieji ligos atvejai nustatyti anksčiau nei pernai.

„Pirmasis ligonis, kuriam diagnozuotas erkinis encefalitas, buvo kovo mėnesį. Palyginius su praėjusiais metais, pirmieji pora atvejų atsirado balandį, tad galima sakyti, kad šiemet mėnesiu anksčiau“, – LRT TELEVIZIJOS Naujienų tarnybai sakė Kauno klinikinės ligoninės infektologė Estela Tamošaitienė.

Žinios. JAV protestų epicentru tapusiame Mineapolyje nuspręsta išardyti vietos policijos departamentą

Erkių DNR tyrimus atliekantys mokslininkai atrado ir naują Lietuvoje erkių rūšį, kuri iki šiol buvo randama tik Pietų Europoje. Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros vedėjas Algimantas Paulauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje aptikta nauja erkių rūšis pažers naujų iššūkių.

„Mes radome naują erkę, kuri ankščiau buvo aptinkama tik Lenkijos pietinėje dalyje, jos vystymosi ciklas yra liepa-rugpjūtis. Mūsų tyrimai parodė, jog jos visos perneša ir erkinį encefalitą, ir Laimo boreliozę, tai mes faktiškai turėsime ligų potencialą visus metus.

Jeigu erkinis encefalitas yra europinis tipas, kurį mes aptinkame, tai dabar galima rasti ir kitą padermę to pačio viruso. Tai ir skiepų problemų bus, naujų turėtume turėti“, – LRT TV Naujienų tarnybai sakė A. Paulauskas.

Pasak mokslininkų, vienas pagrindinių ginklų prieš erkes – pievų šienavimas. Jie sako nustatę, kad net ir esant nedideliam atstumui tarp nešienautos ir nušienautos pievos, juose randamų erkių kiekis gali skirtis net ir dešimtimis kartų.

Praėjusiais metais Lietuvoje erkinis encefalitas diagnozuotas 711-ai žmonių, 6 žmonės mirė.

ULAC rekomendacijos: poilsio vietų priežiūra, asmeninė apžiūra

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad, norint apsisaugoti nuo erkių, reikia imtis ir bendrųjų, ir individualių apsaugos priemonių. Erkių gausą miškuose ir parkuose galima mažinti ar naikinti pasitelkiant chemines priemones, pavyzdžiui, mišką apdorojant akaricidais.

Taip pat reikalinga tinkama poilsio vietų priežiūra: jose turi būti šienaujama žolė, kertami menkaverčiai krūmai, praplatinami pasivaikščiojimo takai.

Atitinkamai saugotis nuo erkių ULAC pataria ir patiems žmonėms – leidžiantis į išvyką rekomenduoja pasirūpinti tinkama apranga, repelentais, o sugrįžus iš gamtos atidžiai apsižiūrėti.

Bendrosios ULAC nurodomos erkių gausą mažinančios ar naikinančios priemonės:

– akaricidinių medžiagų panaudojimas;

– tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė pjaunama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami;

– graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).

Individualios ULAC nurodomos priemonės apsaugai nuo erkių:

– saviapžiūra. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti;

– tinkama apranga. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą;

– repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis;

– tinkamas maisto vartojimas. Erkių sezono metu vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt