Gyvenimas

2020.06.04 08:17

Marius Čepulis saugodamasis nuo erkių labiausiai pasitiki ilgais guminiais batais

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2020.06.04 08:17

Viskas paprasta – į jūsų kiemą atvykę įmonės darbuotojai išpurškia veją chemikalais ir erkių kaip nebūta. Deja, bet visgi viskas ne taip ir paprasta – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ specialistai perspėja, kad dažniausiai tokias paslaugas teikiančios įmonės veikia nelegaliai, o žolę purškia universaliomis priemonėmis nuo įvairių kenkėjų, kurioms erkės, pasirodo, atspariausios.

Visi žinome, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo erkinio encefalito, yra skiepai. Tačiau norint išvengti Laimo ligos ar bet kokios tikimybės, kad įsisiurbs erkė, reikia naudoti kitas priemones. Kaip neprisipirkti visiškai neveiksmingų repelentų ir šiuos nemalonius padarus atbaidančių prietaisų? Purkšti save ar žolę, naudoti ultragarso aparatus ar natūralius, erkėms baisiai nepatinkančius augalus?

Dar vienas šiltasis sezonas ir vėl ta pati problema. Erkių platinamos ligos gąsdina daugelį, o kaip nesijaudinti kaskart išėjus iš namų, jei erkių pilna ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose. Negana to, vis nesiliauja kalbos, kad šie metai erkėms buvo išskirtinai palankūs: nebuvo žiemos, jos nesušalo, tad dideliais kiekiais laukia žmonių kiekviename žaliame plotelyje. Ar tikrai šiemet turime saugotis labiau?

„Praeitais metais turėjome didžiausią sergamumą tiek erkiniu encefalitu, tiek Laimo liga per visą istoriją, kiek registruojame. Lietuvai įprastos žiemos nebuvo – galima teigti, kad erkės buvo aktyvios visą sezoną“, – pažymi medicinos entomologė Milda Žygutienė.

Daugelis jau spėjo pastebėti, kad šiemet erkių itin daug, todėl būtina pagalvoti apie apsaugos priemones. Rodos, galvos sukti dėl erkių visai nereikės, jei imsite ir savo sodybos, namų kiemą ar žolyną, kuriame dažnai lankotės, nupurkšite erkes naikinančiomis cheminėmis medžiagomis. Gal dar geriau, jeigu būtų purškiama masiškai: vieši parkai, pievos...

Visų pirma, patyrusi entomologė M. Žygutienė ragina pamiršti nežinia iš kur atsiradusią teoriją, kad sovietmečiu priemonėmis nuo erkių masiškai buvo purškiami žalieji plotai – jei ir buvo purškiama, tai nuo visų kenkėjų, o ne nuo erkių.

Tačiau šiandien internete galima rasti ne vieną svetainę, kurioje aprašoma ir siūloma erkių naikinimo paslauga. Įmonės darbuotojai atvyksta į privatų sklypą ir cheminėmis medžiagomis išpurškia žolę. Tokiomis paslaugomis pasidomėjo Visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Jei ketinate užsisakyti tokią paslaugą, žinokite, kad erkės pas jus bus naikinamos nelegaliai.

„Tai yra licencijuojama veikla, įmonė turi turėti licenciją, kurią išduoda VASPVT. Peržvelgiau keletą įmonių, tai iš tų, kas siūlosi, arba jų iš viso nerandu kaip įmonės, arba jie neturi licencijos tai veiklai, arba turi licenciją, bet tada iškyla kita problema – nėra legalių produktų“, – situaciją aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus.

Siūlyčiau padaryti paprastą dalyką – savo teritoriją nuo ankstyvo pavasario tinkamai prižiūrėti ir pjauti žolę. Taip sumažinsime tikimybę, kad toje teritorijoje atsiras erkių.

Tačiau vejų purškimo paslaugas siūlančios įmonės kažką vis tiek naudoja. Žinovai sako, kad tai – daugelį parazitų veikiantys universalūs preparatai, kuriuos legaliai galima naudoti tarakonams, blakėms ir skruzdėlėms naikinti. Pasak S. Majaus, šios biocidinės medžiagos nėra nekaltos, nes naikina gyvybę, o kas įdomiausia – erkės šioms medžiagoms paprastai atspariausios.

Ekspertai tokius chemikalus vadina baisesne priemone net už žolės deginimą. Apie nepataisomą žalą pagalvoti prieš purškiant veją siūlo ir gamtą puikiai pažįstantis fotografas Marius Čepulis. „Žudai ne tik erkes, bet ir vabzdžius, tada gali kentėti ir paukščiai – kenčia visa sistema“, – pabrėžia jis.

Net jei nieko nesamdote vejai nupurkšti, įvairių preparatų galima įsigyti, tačiau pačiam vartotojui sunku suprasti, kokios tai konkrečiai medžiagos. „Nusipirkai produktą ir ten parašyta: pasidarykite 0,05 proc. emulsiją. Jeigu draugauji su aritmetika, gal ir pasidarysi daugmaž tiksliai, bet kiek purkšti, į kurią pusę vėjas pučia, bus lietaus, nebus ir pan. – didelis klausimas, kuo tai baigsis“, – svarsto S. Majus.

Gamtos fotografas Marius Čepulis erkių repelentais nebaido: svarbiausia – tinkama apranga

Jei gyvūnija jums nė motais ir erkes naikinti vis tiek pasiryžtate purškiamomis cheminėmis medžiagomis, tuomet bent įsitikinkite, kad naudojate patvirtintą ir nors kokius reikalavimus atitinkantį preparatą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rinkos priežiūros ir rizikos vertinimo specialistė Ingrida Stulgienė perspėja pirmiausia atkreipti dėmesį į etiketėje privalomą nurodyti autorizacijos liudijimo numerį – biocidinis produktas privalo būti autorizuotas.

Nesaugu vaikams, augintiniams ir jums – neatsargiai naudojant biocidines medžiagas gali prasidėti odos alergijos, galima ir apsinuodyti, jei priemonės patenka į kvėpavimo takus. Negana to, vaikščiodami ar sėdėdami nupurkštoje žolėje rizikuojate išprovokuoti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus, nes šios medžiagos neigiamai veikia centrinę nervų, reprodukcinę sistemas, gali net sukelti vėžį.

„Siūlyčiau padaryti paprastą dalyką – savo teritoriją nuo ankstyvo pavasario tinkamai prižiūrėti ir pjauti žolę. Taip sumažinsime tikimybę, kad toje teritorijoje atsiras erkių“, – pataria M. Žygutienė.

Veikliosios repelentų medžiagos išgaunamos iš naftos produktų

Visgi dažnai kartojama, kad veiksminga apsaugos nuo erkių priemonė yra žmogaus odai skirti repelentai. Prekyboje jų apstu, tačiau ar visi vienodai veiksmingi? Gal purškiklius verčiau keisti į kūno netepančias apyrankes? O ką prieš eidami į gamtą pasiima patyrę gamtininkai ar medžiotojai?

Ilgas valandas gamtoje praleidžiantis ir dažnai žolėje gyvūnus stebintis bei tinkamos akimirkos nuotraukai laukiantis M. Čepulis jokių repelentų nenaudoja, nes jų kvapas atbaido lauko gyventojus. Fotografo buvimas gamtoje specifinis, tačiau tokių priemonių atsisakyti į gamtą pasižvalgyti ar pailsėti traukiantiems žmonėms jis nerekomenduoja.

Skirtingų repelentų prekyboje apstu, tad jei išsirinkti labai sunku, ekspertai pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į priemonės koncentraciją, paprastai tariant – stiprumą.

Pasak M. Žygutienės, veiklioji medžiaga, naudojama repelentams gaminti, trumpinama keturiomis raidėmis – DEET. Nuo erkių pasaugos repelentas, kurio DEET – ne mažesnis nei 30 proc. Stipresni repelentai, kaip teigia farmacininkė Jovita Juodsnukytė, tiesiog veiks ilgiau, tačiau nepamirškite, kad išsimaudę vandenyje ar suprakaitavę turime apsipurkšti pakartotinai.

Vaikams ir jautresnę odą turintiems žmonėms skirti natūralesni, augalų pagrindu pagaminti repelentai, o jei norite didžiausio efekto, rinkitės stipriausios koncentracijos purškalus, tik veikliosios tokių repelentų medžiagos dažniausiai išgaunamos iš naftos produktų, galinčių pažeisti ne tik odą, bet ir drabužius. Ši informacija – reikia purkšti ant kūno ar aprangos – paprastai būna pažymėta repelento etiketėje. „Jeigu turite egzemą, alergiją, jautrią odą, kitų odos ligų, geriau naudokite repelentus, kurie tinkami purkšti ant drabužių, o ne tiesiai ant odos“, – sako J. Juodsnukytė.

Purškalų vengiantiems siūlomos erkes atbaidančios apyrankės, tačiau einant į mišką didžiausia tikimybė, kad erkė įsisiurbs į koją. Apskritai apyrankes geriausia užmauti vaikams, kurie taip neįkvėps repelento ar nenulaižys jo nuo rankų odos. Deja, bet apyrankė – mažiau veiksminga už repelentą, pasakoja farmacininkė.

Ėjau pelke apie 5 km su basutėmis ir nuo savęs nusirinkau 7 erkes, o tada tą patį atstumą ėjau su guminiais batais – nei vienos erkės. Tai svarbiausias dalykas, kad erkė neįsikabintų. Ji kabinasi ten, kur jai lengviau įsikabinti: į kailį, odą, nedepiliuotas kojas, galbūt kojines.

Pasiklydusiems repelentų gausoje, patarimą turi M. Čepulis: „Pagrindinė priemonė, kurią aš naudoju, yra ilgi guminiai batai. Tai geriausia patikrinta priemonė. Dariau tyrimą, ėjau pelke apie 5 km su basutėmis ir nuo savęs nusirinkau 7 erkes, o tada tą patį atstumą ėjau su guminiais batais – nei vienos erkės. Tai svarbiausias dalykas, kad erkė neįsikabintų. Ji kabinasi ten, kur jai lengviau įsikabinti: į kailį, odą, nedepiliuotas kojas, galbūt kojines.“

Į pagalbą – greipfrutų eterinis aliejus

Jei neaiškios sudėties cheminių priemonių vengiate, gali padėti eteriniai aliejai, tačiau žinovai iškart perspėja – stebuklo nesitikėkite, nes šie gyviai labai sunkiai atbaidomi ir naikinami. Vis dėlto kai kurie eteriniai aliejai gali praversti. Moksliniai tyrimai rodo, kad notkatonas ir karvakrolinis junginys tikrai atbaido erkes.

Anot aromaterapeutės Laimės Kiškūnės, tokioje situacijoje gali suveikti raudonėlių ar kūginio čiobro eteriniai aliejai, tačiau jie smarkiai dirginantys, tad tiesiai ant odos jų šiukštu netepkite – geriau pasigaminkite purškalą. Be to, čiobro nepatartina naudoti nėščioms, maitinančioms moterims, kūdikiams.

Aštriuosius eterinius aliejus galima maišyti ir su arbatmedžiu, tačiau vienas pats šis aliejus nuo erkių neapsaugos. Dažnai kaip erkėms labai nepatinkantis minimas ir citrusinių vaisių kvapas. Aromaterapeutė sako, kad įprastų ar žaliųjų citrinų nuoviras tik menka dalis to, ką gali greipfrutų eterinis aliejus. Jame yra notkatonų, kurių erkių atbaidymo poveikį jau spėjo įrodyti ir mokslininkai.

Jei cheminius repelentus pakeičiate natūralių aliejų ar augalų nuovirų bei esencijų purškalais, nepamirškite ir jų atitinkamai naudoti. „Reiktų purkšti gana dažnai, nes jis vis tiek išgaruoja. Ypač jeigu šilta, jeigu eini, judi, reikėtų nepamiršti apsipurkšti bent jau kas pusvalandį. Per ilgesnį laiką rūbai pakvimpa, prisisotina to kvapo ir atbaido“, – komentuoja L. Kiškūnė.

Sakoma, kad suvalgius nemažai česnako skiltelių ir dar jomis patrynus odą gamtoje galima jaustis saugiai. Tačiau žinovai perspėja, kad česnakas – lygiai tokia pati jokių garantijų nesuteikianti augalinė apsaugos priemonė.

Pajutusi kažkokį pavojų erkė greitai tikrai nepabėgs, ji gana lėtas gyvūnas, ypač jeigu vėsoka arba ji labai išsekusi ir alkana. Jai nuo to ultragarso nėra kur dingti nuo žolės stiebelio.

Atsiminti, kad reikia kažkuo apsipurkšti ar pasitepti, nereikalauja įvairiausi ultragarso bangas skleidžiantys prietaisai. Galima įsigyti prie drabužių tvirtinamą pakabuką, į elektros lizdą įkišamą įrenginį, antkaklį savo augintiniui ar parsisiųsti specialią programėlę į išmanųjį telefoną. Šios priemonės populiarios, tačiau kodėl parazitus tyrinėjantys ekspertai sako, kad ultragarso bangomis erkių nenubaidysi?

Sunku patikėti, kad nuo šiltos gyvybės, kur galima gauti kraujo, uždėjus mažyti aparačiuką erkė ims ir nuropos, teigia M. Žygutienė. Tokių priemonių veiksmingumu netiki ir Vaidotas Adomaitis, Vilniaus universiteto Signalų apdorojimo laboratorijos vedėjas.

„Pajutusi kažkokį pavojų erkė greitai tikrai nepabėgs, ji gana lėtas gyvūnas, ypač jeigu vėsoka arba ji labai išsekusi ir alkana. Jai nuo to ultragarso nėra kur dingti nuo žolės stiebelio“, – tvirtina žinovas.

Miesto parkas ar gūdus miškas – nesvarbu, čia eidami turite apgalvoti, kaip rengiatės, o grįžę namo kas kartą nuodugniai save, savo artimuosius ir augintinius apžiūrėti.

Praktiški patarimai, kaip neparsinešti erkių į namus

Pirmiausia svarbu tinkama apranga: geriau vilkėti šviesius drabužius, ant jų lengviau pastebėsite erkes; rankogaliai turi būti užsegti arba baigtis gumele, kelnių klešnės sukištos į aulus arba į kojines; apykaklė užsegta, ant galvos – apdangalas. Jei laiką leidote miesto parke, pakaks gerai apžiūrėti drabužius ir kūną, tačiau jei buvote miške ar kitoje nuo miesto labiau nutolusioje vietoje, namo grįžti reikėtų kitais drabužiais.

„Aš nusirengiu visus laukinius-miškinius rūbus dar prieš lipdamas į mašiną, juos sudedu į bagažinę ir palieku. Namo grįžtu su normaliais rūbais. Tai galbūt viena iš prevencijų. Grįžęs namo viską apsižiūriu, nes voliojuosi turbūt daugiau negu bet kuris žmogus Lietuvoje“, – pasakoja M. Čepulis.

M. Žygutienė pataria viršutinius rūbus palikti ten, kur tuo metu nevaikštote: terasoje, balkone ar net ant „gyvatuko“ – kur šilta, erkei tikrai bus negerai. Medicinos entomologė dėl skubaus rūbų skalbimo skeptiška – anot jos, yra žinių, kad erkė, pavyzdžiui, džinsų kišenėje gali likti gyva po viso skalbimo ciklo. O grįžus iš lauko dušas veiksmingas tik erkėms nuplauti, bet jei ji jau įsisiurbusi, vandens srovė jos tikrai nepašalins.

Plačiau – gegužės 25 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Gamtos fotografas Marius Čepulis erkių repelentais nebaido: svarbiausia – tinkama apranga
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt