Gyvenimas

2020.06.02 21:45

Unikauskas papasakojo, kokie simptomai signalizuoja apie tam tikrų medžiagų trūkumą organizme

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.06.02 21:45

Maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai veikti imuninę sistemą, organizmo sugebėjimą atsistatyti, galiausiai – ilgaamžiškumą, dėl to esant trūkumui papildyti atsargas labai svarbu. Bendras kraujo tyrimas šiais duomenimis nesidalija, tačiau, kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia prof. Alvydas Unikauskas, apie vitaminų ar mineralų trūkumą signalizuoja ir kai kurie simptomai.

Bendras kraujo tyrimas parodo, kiek kraujyje hemoglobino, eritrocitų, leukocitų, trombocitų, jis leidžia įvertinti leukogramą ir kai kuriuos išvestinius dydžius. Tai pirmas žingsnis, kurį žengiame aiškindamiesi negeros savijautos priežastis, tačiau, anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus A. Unikausko, šio tyrimo nukrypimai neretai parodo tik bendrą organizmo reakciją į ligą, jeigu apskritai parodo, o geri kraujo tyrimo rezultatai nebūtinai reiškia, kad ligų nėra.

„Jūs galite jaustis blogai dėl to, kad, pavyzdžiui, jums trūksta vitaminų ar mineralų, kurių trūkumo bendras kraujo tyrimas neparodo. Tam naudojami išplėstiniai tyrimai, kuriuos atliekant nustatomas įvairių medžiagų kiekis kraujyje, bet kai kurių šių tyrimų reikia paprašyti savo gydytojo“, – pažymi jis.

Laidos viešnia, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Laboratorinių tyrimų skyriaus vedėja Gražvilė Vitkauskienė aiškina, kad iš bendro kraujo tyrimo galime sužinoti apie įvairias patologines būkles: anemiją, krešėjimo sutrikimus, įvairias kitas kraujo ligas. Kraujo tyrimas, žinoma, parodys, jei sergate kraujo vėžiu, taip pat jis praneš apie jumyse esančią infekciją, o įvertinus leukocitų skaičių bus galima pasakyti, koks tai uždegimas – virusinis ar bakterinis.

„Bet egzistuoja situacijų, kai mums pradeda trūkti tam tikrų medžiagų – mineralų arba vitaminų. Mes galime blogai jaustis dėl to, nors bendras kraujo tyrimas nelabai gali tai rodyti“, – sako daktaras.

Su maistu gauti pakankamai magnio gana sudėtinga, bet galima. Maiste nėra tiek daug magnio, kiek organizmas norėtų. Bet papildų vartoti nereikia – reikia valgyti tinkamą maistą ir jo užteks. Visgi kai magnio labai trūksta, jo papildymas, atgavimas nėra tokia lengva užduotis.

Kai mūsų organizmui visko pakanka, jis jaučiasi gerai. Jūs galite visai neblogai jaustis ir tada, kai jums šio to trūksta, gyvenime nesant jokių sukrečiančių įvykių, nepervargstant, nesinervinant, nestresuojant. Tačiau būtent išvardyti pastarieji dalykai gali parodyti, kad su jumis kažkas ne taip, nes susidarius tam tikroms stresinėms situacijoms medžiagų trūkumo simptomai išlįs iškart.

„Organizmas tam, kad susitvarkytų su nepalankiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, stresu, kad atlaikytų padidėjusį krūvį, priverstas organizme pagaminti papildomai medžiagų, nes gaminama daugiau įvairių hormonų, kitų keistų medžiagų. Visa tai reikia atlaikyti, o jis tam būtinai naudos ir mineralus, ir vitaminus. Jeigu jam jų trūksta, jūsų organizmas nebeatlaikys“, – pasakoja profesorius.

Pirmas žingsnis gydantis: ar bendras kraujo tyrimas – efektyviausias būdas ligai nustatyti?

Įdomu tai, kad kartais tai, kas vyksta kraujyje, nebūtinai vyksta ir ląstelių viduje. Pavyzdžiui, 99 proc. magnio atsargų slepiasi ląstelių viduje, ten taip pat slepiasi maždaug 98 proc. kalio atsargų. Tad atlikę kraujo tyrimą tesužinosite vos apie 2 proc. kalio ir 1 proc. magnio atsargų jumyse.

Būtent todėl, A. Unikausko teigimu, kraujo tyrimas realios situacijos gali ir neparodyti, be to, kai kurių mikroelementų kiekis per parą kinta, pavyzdžiui, cinko: „Kol jūs nevalgę, cinko visą laiką daugiau. Tyrimas atliekamas nevalgius, cinko būna norma. Sakoma, cinko žmonėms netrūksta, bet problema ta, kad, kai tik žmogus pradeda maitintis, cinko kiekis kraujyje krenta. Iš tikrųjų cinko trūksta daug kam.“

Kaip atpažinti, kad jums trūksta magnio arba kalio?

Magnio trūkumą išduoda:

– raumenų mėšlungis,

– silpnumas,

– galūnių tirpimas ar dilgčiojimas,

– padidėjęs nervingumas,

– galvos svaigimas.

„Su maistu gauti pakankamai magnio gana sudėtinga, bet galima. Maiste nėra tiek daug magnio, kiek organizmas norėtų. Bet papildų vartoti nereikia – reikia valgyti tinkamą maistą ir jo užteks. Visgi kai magnio labai trūksta, jo papildymas, atgavimas nėra tokia lengva užduotis“, – perspėja laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

O štai kalio trūkumas gali turėti gana skaudžių pasekmių – tai sutrikdo raumenų, nervų ir širdies veiklą.

Kalio trūkumą išduoda:

– nuolatinis nuovargis,

– hipertenzija,

– širdies aritmija,

– raumenų mėšlungis,

– svaigimas,

– vidurių užkietėjimas,

– galūnių dilgčiojimas.

Visiems laboratoriniams tyrimams reikia ypač pasiruošti, jeigu norime gauti tikslius rezultatus, kalio, natrio ar kitus rodiklius, arba net ir bendro kraujo tyrimo. Reikėtų būti 10–12 valandų nevalgius, tačiau badavimo periodas negali būti ilgesnis negu 24 valandos.

Kaip pasiruošti kalio, magnio ar kitų medžiagų trūkumo tyrimui?

„Reikia atkreipti dėmesį, kad visiems laboratoriniams tyrimams reikia ypač pasiruošti, jeigu norime gauti tikslius rezultatus, kalio, natrio ar kitus rodiklius, arba net ir bendro kraujo tyrimo. Reikėtų būti 10–12 valandų nevalgius, tačiau badavimo periodas negali būti ilgesnis negu 24 valandos. Pageidautina nevartoti vaistų, jeigu tai nėra gyvybiškai svarbu. Labai svarbu nevartoti vitaminų, ypač jeigu norime tirti vitaminų kiekį. Papildų reikėtų nevartoti kokias tris savaites. Reikėtų vengti alkoholio, kavos, bent porą valandų iki tyrimo nerūkyti“, – vardija G. Vitkauskienė.

Egzistuoja klasikinės kai kurių vitaminų trūkumo ligos:

– drastiškai trūkstant vitamino C sergama skorbutu,

– vitamino D – rachitu (labiau būdinga vaikams, kaulai tampa netvirti),

– vitamino B3 – pelagra (dermatitas, demencija, diarėja),

– vitamino B1 – beriberio liga.

Tačiau neretai vitamino trūkumas gali būti subklinikinio lygmens, kai požymių arba nėra, arba jie labai neryškūs. Vis dėlto maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai veikti mūsų imuninę sistemą, organizmo sugebėjimą atsistatyti, galiausiai – ilgaamžiškumą. Žinoti, kiek kokių atsargų turite organizme, labai svarbu, kad esant reikalui galėtumėte jų papildyti, kalba A. Unikauskas ir pažymi, kad būtent dėl to specialūs tyrimai gali labai praversti.

Įsidėmėkite ir šiuos neryškius kai kurių vitaminų trūkumo požymius:

– Jeigu trūksta vitamino A, galite pastebėti, kad jums sunku matyti prieblandoje arba pleiskanoja oda.

– Trūkstant vitamino D gali atsirasti nugaros apačios skausmas; kai trūksta vitamino D, atsiranda uždegiminių reakcijų ir, kas įdomu, pirmiausia reaguoja apatinė nugaros dalis.

– Esant vitamino E trūkumui būna silpni raumenys, raumenyse trūksta jėgos.

– Jei trūksta vitamino K1, būna kraujosruvų, greitai atsiranda mėlynės.

– Trūkstant vitamino B1 – nuolatinis nerimas.

– Jei stinga vitamino B2, gali imti skilinėti jūsų lūpų kampučiai.

– Apie vitamino B7 trūkumą praneša trapūs nagai, slenkantys plaukai.

– Vitamino C trūkumas – tai dantenų kraujavimas, greitai atsirandantis nuovargis.

Jei įtariate, kad jums trūksta kurių nors vitaminų ar mineralų, pirmiausia reikėtų tai patvirtinti tyrimais, ir tik tada spręsti problemą.

Plačiau – sausio 9 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Pirmas žingsnis gydantis: ar bendras kraujo tyrimas – efektyviausias būdas ligai nustatyti?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt