Gyvenimas

2020.06.01 11:42

Per karantiną drabužiai pradėjo teikti mažiau džiaugsmo, ar pasikeis pirkimo įpročiai?

LRT.lt2020.06.01 11:42

Pasaulyje siaučiant pandemijai žmonija mokėsi gyventi lėčiau – tai turėjo ypatingą poveikį pakitusiems apsipirkimo įpročiams. Pasauliniai tyrimai rodo, kad uždarius prekybos centrus ir ribojant socialinį gyvenimą, greitosios mados mylėtojai naujiems pirkiniams staiga įjungė pauzės mygtuką, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Frazė – nėra kuo apsirengti – puikiai pažįstama vartotojams visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų turimų daiktų skaičiaus, drabužinės dydžio ar prekių ženklų kolekcijos. Iki pandemijos pradžios vartotojai buvo įpratę skubėti, užsisukę vaikų, darbų ir buities rate, tad normalu, kad tokiomis sąlygomis, perkant iš inercijos, drabužiai mūsų spintose dygo kaip grybai po lietaus.

Visgi karantinas mus privertė sulėtinti gyvenimą, taip automatiškai sulėtėjo ir pasikeitė ir mūsų apsipirkimo įpročiai“, – apie pokyčius pasakoja dizaino studijos AIMI įkūrėja, lėtos mados koncepcijos vystytoja Aida Milašiūtė.

Anot jos, ši tendencija išliks aktuali ir toliau – nuo šiol savo pirkinius rinksimės atsakingiau ir mokysimės apsipirkti lėčiau. „Didžiąją dalį laiko praleidus namuose drabužiai pradėjo teikti mažiau džiaugsmo – tą rodo ir užsienio rinkos tyrimų bendrovių fiksuojami dramatiški drabužių pardavimo skaičiaus kritimai, siekiantys net iki 60 proc.

Daugelis žmonių drabužius perka įvairioms progoms – atostogoms, pasimatymams, šventėms, dalis nori atsišviežinti naujam sezonui. Šiandien, kai dauguma renginių vis dar ribojami, o didžiosios šventės atidėtos, poreikis papildyti jau turimų daiktų sąrašą dar vienu žymiai sumenko“, – įsitikinusi A. Milašiūtė.

Dizainerės teigimu, pandemijos metu pakitę vartojimo įpročiai aktualizavo lėtos mados (angl. slow fashion) poreikį, kuri, persisotinusiam ir nuo milžiniško tempo pavargusiam vartotojui dar iki pandemijos krizės siūlė paprastesnį, mažiau streso kainuojantį ir sutaupyti padedantį būdą apsipirkti.

„Iš esmės vartojimą lemia keli faktoriai – ekonominė situacija, žmonių galimybė laisvai judėti, visuomenės emocinė savijauta. Pandemijos akivaizdoje ir mus lydinčių ekonominių iššūkių kontekste lėta mada atras didžiausią prasmę, pirmiausia, dėl galimybės sutaupyti.

Statistiškai apskaičiuota, jog maždaug 80 proc. laiko dėvime tik 20 proc. turimų daiktų. Taigi 80 proc. drabužiams skirtų pajamų dažnai iškeliauja į orą, o tiksliau – šiukšliadėžę.

Lėta mada kalba apie galimybę išvengti nuolatinio vartojimo streso ir atsisakyti drabužių kaupimo savo namuose. Lėtos mados vartotojai pirmiausia renkasi mažesnių gamintojų, geresnės kokybės produkciją, akcentuojant, kad gera savijauta yra svarbesnė už bet kokį produktą ir tiesiogiai nuo jo nepriklauso“, – apie lėtos mados idėją pasakoja kūrėja.

Pasak A. Milašiūtės, šiandienos sąlygomis lėta mada vartotojams gali pasiūlyti didesnį saugumą ir patikimumą: „Žmonės dar iki krizės buvo linkę rinktis tuos prekių ženklus, kuriais pasitiki, neabejotinai noras žinoti, kieno rankomis jų rūbai buvo pagamint tik stiprės.

Nežinomybė dėl ateities, rudenį prognozuojamos antrosios koronaviruso bangos, vartotojus paskatins rinksis tas apsipirkimo vietas, kurios savo klientams šiandien gali užtikrinti greitą, kokybišką ir saugų apsipirkimą, todėl lėtos mados apsipirkimo vietos taps dar aktualesnės“, – įsitikinusi dizainerė, akcentuojantis, jog šiandieninės tendencijos rodo, kad prekybos centrų lankytojai į parduotuves užsuka rečiau, o jų lojalumą išlaikyti bus tik sunkiau."

Pasak A. Milašiūtės, tik kokybiški ir gerai apgalvoti pirkiniai tampa investicija, o tikrosios drabužio vertės etiketėje nepamatysime: „Pandemija tą tik patvirtino – esu įsitikinusi, kad žmonės atsakingiau vertins pirkinių vertę, todėl ilgo dėvėjimo, kokybiški, ne vienkartiniai drabužiai krizių akivaizdoje įgis dar didesnę vertę“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt