Gyvenimas

2020.05.30 13:33

Karstyklės, čiuožyklos, supynės: kaip išvengti sunkių traumų ir kokia danga saugiausia

LRT.lt2020.05.30 13:33

Kalbant apie traumas, svarbu atsižvelgti į tai, koks pagrindas yra vaikų žaidimų aikštelėje, pastebi Vaikų chirurgijos gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška, įvardijęs ir daugiau dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį aikštelėje, kad žaidimai ir linksmybės nesibaigtų ašaromis.

„Vilniuje karantino metu visose žaidimų aikštelėse galėjome matyti „Stop“ juostą, todėl traumų žaidimų aikštelėse tuo metu kiek sumažėjo. Supynės, čiuožyklos, karstyklės labai vilioja vaikus ir tikriausiai nė vienas vaikas nėra kritęs ar susižeidęs žaidimų aikštelėse, o jų krykštavimą ir juoką keitė ašaros ir skausmas.

Dažniausiai žaidimų aikštelėse krenta ir traumas patiria vaikai nuo 5 iki 9 m. Dažniausiai(apie 40 proc. iš visų trauma žaidimų aikštelėse) traumos nutinka darželiuose, mokyklose ar šalia jų, kiek rečiau namuose (25 proc.), viešose vietose (9 proc.) ar kitose vietose (15 proc. atvejų).

Vienoje atliktoje studijoje konstatuota, kad dažniausiai ugdymo įstaigose krenta ir susižeidžia berniukai, kurie užsiima sportine veikla. Vaikų mirtingumas dėl traumų patirtų žaidimų aikštelėse yra mažas, tačiau daugiau nei pusė mirčių įvyksta namuose, beveik trys ketvirtadaliai įvyksta dėl užsismaugimo įvairiomis virvėmis, mazgais, supynėmis“, – vardija B. Jonuška.

Daugiausia traumų žaidimų aikštelėse, pasak mediko, įvyksta nukritus nuo supynių, karstyklių ir čiuožyklų: „Daugiau nei 70 proc. traumų įvyksta krentant ant žemės, tik dešimtadalis – susitrenkus į žaidimų aikštelės įrenginius. Namuose vaikai dažniausiai susižeidžia nulipdami ar nušokdami nuo įvairių objektų, dažniausiai sipynių.

Jaunesni nei penkerių metų vaikai dažniau susitrenkia galvą ir veidą, nei vyresni vaikai. Kalbant apie lūžius, dažniausiai tarp visų amžiaus grupių diagnozuojami riešo, dilbio ir alkūnės lūžiai. Aukštis, nuo kurio nukrito vaikas, yra tiesiogiai susijęs su sunkesnėmis traumomis. Tikimybė stipriau susižeisti yra ženkliai didesnė krentant nuo didesnio nei 1,5 metrų aukščio. Taip pat kone keturis kartus dažniau vaikų kaulai lūžta krentant nuo įvairių žaidimų aikštelių įrenginių negu krentant, tiesiog bėgant ar einant.“

Tyrimai rodo, kad žaidimų aikštelėse labai svarbus pagrindas, nes esant smūgį sugeriančiam pagrindui vaikų traumos būna lengvesnės, todėl būtina į tai atsižvelgti namuose įrenginėjant žaidimų aikštelę, pastebi B. Jonuška. Jis priduria, kad vaikai dažniau patiria lūžius ir galvos traumas krisdami ant žolės negu ant smėlio.

„Saugiausiais pagrindais žaidimų aikštelėje laikomi laisvo užpildo ir sintetinės gumos pagrindai. Kalbant apie laisvą užpildą, tai geriausia medžio drožlės, kurios geriau sugeria kritimą nei smėlis ar skalda. Energijos sugėrimo potencialas taip pat priklauso ir nuo pagrindo storio, todėl įvairūs guminiai pagrindai gali skirtingai sugerti energiją, todėl prieš perkant geriausia pasidomėti apie kiekvieno pagrindo specifines savybes“, – pasakoja gydytas.

Jis taip pat aptaria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint išvengti vaikų traumų žaidimų aikštelėje:

– žaidimų aikštelėse vengti asfalto, betono, žolės, žemės pagrindo, geriausia – laisvas užpildas: smulkinta guma, medžio drožlės ar smėlis (po laisvu užpildu neturėtų būti kieto pagrindo, o gylis turėtų būti bent 30 cm);

– užpildas turėtų būti patiestas bent 1,8 m spinduliu aplink žaidimų aikštelių įrenginius arba daugiau, priklausomai nuo įrenginių aukščio;

– abiejose laiptelių ar kopėtėlių pusėse turėtų būti turėklai;

– žaidimų aikštelių įrenginiuose neturi būti įvairių aštrių kampų, išlindusių varžtų;

– kelmai, akmenys, ar kiti kieti daiktai, esantys žaidimų aikštelėse, turėtų būti pašalinti;

– žaidimų aikštelės turi būti geros būklės, prižiūrimos ir tvarkomos;

– vaikai žaidžiantys žaidimų aikštelėse turėtų būti prižiūrimi suaugusiųjų.

„Nuo visų traumų apsaugoti neįmanoma, tačiau būtina atsižvelgti į saugumo reikalavimus ir išmokyti vaikus elgtis saugiai žaidimų aikštelėse, taip sumažinant traumų riziką ir sau, ir aplinkiniams“, – sako B. Jonuška.