Gyvenimas

2020.05.27 21:30

Kai kurioms būklėms palengvinti vaistai nereikalingi – efektyviai gydo tiesiog fizinis aktyvumas

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia – fiziškai aktyvios moterys nepatiria visai arba patiria mažiau PMS ir menopauzės simptomų, o kuo daugiau sportuos sergantieji astma, tuo rečiau patirs astmos priepuolių.

Labai dažnai pas gydytoją einame tikėdamiesi vieno – recepto su konkrečiais vaistais problemai spręsti, tačiau neretai pamirštame, kad būna ir kitų problemą išsprendžiančių ar palengvinančių būdų, padedančių ilgiau gyventi, leidžiančių sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, padidinančių jūsų savivertę ir verčiančių nerimui pasitraukti.

„Kartais medicinoje tai laikoma geriausiu vaistu, kai nepadeda jokie kiti vaistai, tačiau kažkodėl išrašyti šio gydymo būdo savo daktaro niekada neprašome, nors jie dažnai stengiasi tai išrašyti. Kai kurias sveikatos problemas galite išspręsti vien pakilę nuo sofos ir pradėję aktyviau gyventi, sportuoti. Fizinis krūvis tam tikrais atvejais – veiksmingesnė gydymo priemonė už piliulę. Netgi ne tam tikrais – labai daug atvejų“, – kalba laidos vedėjas.

Gydant lėtinį nerimą ar depresiją rekomenduojami meditaciniai pratimai

Rūpesčiai ir nuolatinis nerimas dėl darbo, finansų, artimųjų ilgainiui gali išsivystyti į depresiją ar kitas panašias ligas. Sportas, anot A. Unikausko, gerina psichinę būseną, nes skatina laimės hormonų – endorfinų – išsiskyrimą.

„Tyrimai rodo, kad nuolat sportuojantiems žmonėms nerimo sutrikimai diagnozuojami 25 proc. rečiau nei tiems, kurie visiškai nesportuoja. Gydant lėtinį nerimą ar depresiją rekomenduojami meditaciniai pratimai, kurie skatina sukoncentruoti dėmesį į kvėpavimą ir nuraminti nervų sistemą, pavyzdžiui, joga, didelio intensyvumo intervalinės treniruotės“, – pataria jis.

Mankšta stimuliuoja smegenų kraujotaką, kuri gali sutrikti, pavyzdžiui, dėl didelio cholesterolio kiekio kraujyje, kraujagyslių sienelių sukietėjimo ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Smegenų sveikata priklauso nuo širdies sveikatos, tad sportas padeda įveikti širdies ir kraujagyslių ligas.

Hiperaktyvumui ar dėmesio sutrikimams įveikti geriausi vaistai – sportas

Reguliari mankšta gali pagerinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos būklę esant hiperaktyvumui ar dėmesio sutrikimams. Sportas padidina dopamino kiekį kraujyje, o šis hormonas veikia panašiai kaip konkretūs šiems sutrikimams gydyti skiriami vaistai, taip pat stimuliuoja už sprendimų priėmimą atsakingą smegenų dalį.

Gydytojo teigimu, svarbiausia, kad mankšta palengvina įtampą, kuri kyla susidūrus su hiperaktyvumo, dėmesio sutrikimo būsena. Tokioje situacijoje suaugusiems gali padėti bet kokios rūšies sportas ir fizinė veikla, o vaikams rekomenduojama užsiimti grupiniu, komandiniu sportu, kuris ne tik ugdo gebėjimą dirbti komandoje, bet ir didina savivertę.

Unikauskas vardija – sveikatos problemos, kurioms sudoroti nereikia vaistų

Norint pagerinti atmintį, reikia praktikuoti naujas sporto šakas, įgyti naujų įgūdžių

„Mankšta stimuliuoja smegenų kraujotaką, kuri gali sutrikti, pavyzdžiui, dėl didelio cholesterolio kiekio kraujyje, kraujagyslių sienelių sukietėjimo ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Smegenų sveikata priklauso nuo širdies sveikatos, tad sportas padeda įveikti širdies ir kraujagyslių ligas“, – aiškina profesorius.

Fizinė veikla stimuliuoja smegenų augimą ir prisitaikymą, ypač tose srityse, kurios atsakingos už atmintį. Sportuojantys žmonės geriau atlieka geros atminties, reakcijos, dėmesio koncentracijos, sprendimų priėmimo ir kelių darbų atlikimo vienu metu reikalaujančius testus. Norint pagerinti atmintį naudinga bet kokia fizinė veikla, ypač jei iki tol jūs ja išvis neužsiėmėte, jums ji visai nauja ir nepažįstama.

Reguliariai sportuojantys žmonės miega geriau, giliau ir ilgiau

Kilnoti svarmenis gali būti taip pat naudinga, kaip gerti tabletes nuo nemigos, bet žymiai saugiau ir naudingiau, negu gerti tabletes, sako A. Unikauskas. Pasak jo, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie reguliariai sportuoja, miega geriau, giliau ir ilgiau negu tie, kurių gyvenimo būdas yra sėslus.

„Miego trūkumas gali sukelti daug sveikatos problemų (antsvorį, lėtinį nuovargį, apatiją, širdies sutrikimus, stresą), kurias įveikia paprasčiausias sportas. Fizinis aktyvumas ir svorio sumažinimas gali palengvinti miego apnėją, knarkimą ir tai veikia visada. Norint pagerinti miegą, reikia bent 30 minučių sportinės veiklos per dieną. Tai gali būti tiesiog meditaciniai pratimai, joga, šokiai, tačiau ypač veiksmingi kovos menai“, – pasakoja medikas.

Jeigu mes nenaudojame sąnarių, mūsų judesius organizuojančių audinių, jie daro visiems žmonėms be išimties tą patį – trumpėja, kietėja, standėja ir praranda elastingumą. Judėdami jūs visą laiką tempiate sąnarį ir jokio specialaus judesio nereikia: vaikščiokite, šokite, mojuokite rankomis.

Fiziškai aktyvios moterys visai nepatiria arba patiria lengvesnį PMS, menopauzę

„Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvios moterys nepatiria visai arba patiria mažiau PMS ir menopauzės simptomų. Judėjimas padeda reguliuoti hormonų svyravimus abiem atvejais, dėl kurių gali kilti nerimas, depresija, nuotaikų svyravimai. Veiksmingiausia derinti aerobiką ir ištvermės treniruotes. PMS simptomams sumažinti pakanka aerobinių pratimų, o pilateso pratimai padės, pavyzdžiui, kovojant su stresu ir kitomis hormonų sukeltomis emocijomis, ypač vyresniame amžiuje“, – patarimais dalijasi laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Gera kraujotaka – geriausia lytinio gyvenimo draugė

Nesvarbu, esate vyras ar moteris – sportas, A. Unikausko tikinimu, gali pagerinti jūsų lytinį gyvenimą. Mažajame dubenyje yra sritis, kuriai reikia daug kraujo, o kad ten būtų daug kraujo, kraujagyslės turi būti visiškai jam pralaidžios.

„Kas yra erekcija? Varpa nėra raumuo, ten yra toks kaip korys, kuris erekcijos metu prisipildo kraujo ir kraujas iš ten neišleidžiamas kurį laiką. Jeigu kraujotaka prasta, pavyzdžiui, yra aterosklerozė, kraujo pritekės mažiau, erekcija bus nevisavertė. Be to, fizinė veikla mažina depresiją, todėl nebereikės antidepresantų, kurie taip pat susiję su erekcijos sutrikimais.

Šiai problemai spręsti tinka bet koks apatinės kūno dalies treniravimas ir pratimai, kurie gerina kraujotaką žemiau juosmens, išskyrus važiavimas dviračiu. Beje, sportavimas poroje didina ir libido“, – sako profesorius.

Sergant astma rekomenduojamos kardiotreniruotės ir jėgos pratimai

Iš pirmo žvilgsnio šis teiginys gali atrodyti prieštaringas, bet kuo daugiau sportuosite, tuo rečiau jus kamuos astmos priepuoliai. Be to, astma dažnai pablogėja priaugus svorio, nes bronchuose uždegiminiai procesai tampa intensyvesni. Padės kardiotreniruotės, jėgos pratimai, tačiau jei mankštinatės lauke, venkite pelėsio, žiedadulkių, taršos ar šalto oro, nes tai gali sukelti priepuolį.

Apatinės nugaros dalies, kelio ir kaklo skausmui, osteoartritui įveikti tinka viskas, kas susiję su judesiu

„Jeigu mes nenaudojame sąnarių, mūsų judesius organizuojančių audinių, jie daro visiems žmonėms be išimties tą patį – trumpėja, kietėja, standėja ir praranda elastingumą. Judėdami jūs visą laiką tempiate sąnarį ir jokio specialaus judesio nereikia: vaikščiokite, šokite, mojuokite rankomis – viskas, kas susijęs su judesiu, tinka. Tempimo pratimai visada gerai, šalia to tinka kardiotreniruotės, pratimai vandenyje“, – vardija daktaras.

Plačiau – gegužės 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Unikauskas vardija – sveikatos problemos, kurioms sudoroti nereikia vaistų