Gyvenimas

2020.05.22 16:13

Marius Čepulis. Kai ateina vaikų gelbėjimo metas

Marius Čepulis, gamtos fotografas2020.05.22 16:13

Gegužė – paukščių ir žvėrių vaikų mėnuo. Kodėl būtent gegužė? Nes tai dėkingiausias metas jauniklius atsivesti ar išperėti ir juos prižiūrėti – dar ne per karšta, ne tokie dideli vėjai ir ne tiek daug kritulių, o ir maisto būtent dabar daugiausia. Tad nors dar vienas kitas paukštis ir pagieda, bet didieji paukščių chorų karai jau pasibaigę, o visos pajėgos skirtos alkanų burnų užkaišiojimui.

Dabar jau galima sutikti daugybę nebailių pūkuotų jauniklių, tupinčių pakelėse ir rodančių savo geltonus žabtus. Dažniausiai tai būna strazdų jaunimas. Taip pat jau iš inkilų pradeda lįsti lauk špokiukai. Pelėdžiukai, jau gerokai ūgtelėję, irgi palikinėja dreves ir kartais iš žioplumo ar varnų užpulti išdrimba ant žemės.

Tad kiekvienais metais žmonėms iškyla tas pats klausimas: „ką daryt, jei tavęs nemyli niekas, o tu visus taip myli“, ir retas kuris ramiai praeina pro dar neskraidantį, mamą bešaukiantį jauniklį.

Taigi, ką daryt?

Jei randat ančiukus vienus pasiklydusius, pastebėkit ar tikrai nėra šalia mamos. Peržiūrėkit, ar nėra arti vandens telkinio ir ar ten neplaukioja antys su ančiukais. Radę tiesiog palydėkit pūkuotukus iki vandens. Antys priima priežiūrai ir svetimus vaikus. Neneškit namo ir nebandykit augint.

Jei randat gulbiukus – saugokitės, nes tuoj paragausit gulbės snapo ir sparnų. Ana nejuokauja.

Kartu vandeny beplaukiojantys ančiukai, kragiukai, spalvotieji laukiukai – visi jie turi tėvus ir jų gelbėti nereikia.

Jei randat kiriuką ar žuvėdriuką, nuklydusį nuo kolonijos, tiesiog nuneškit ar nuplukdykit iki kirų ar žuvėdrų kolonijos.

Jei randat pelėdžiuką, bemaklinėjantį ant žemės, tiesiog atsargiai, užsimovę pirštines, įkelkit medin ir palikit. Tiesa, pasisaugokit, nes pelėdų mamos dažnai būna netoliese ir gali pult. Jei pelėdžiukas nesužeistas, NIEKADA nesitįskit jo namo. Pelėdžiukai mėgsta savarankiškai blūdit ir atsirasti netikėčiausiose vietose, o tėvai jų nepalieka ir dažniausiai stebi netoliese.

Jei miške bevaikščiodami randat plėšraus paukščio baltapūkį vaiką, galit bandyti įkelt lizdan. Bet geriausia palikt taip, kaip radot. Plėšrieji dažnai išstumia (dažniau suvalgo) silpniausius savo brolius ir seses, tam, kad likusieji užaugtų stipresni ir sveikesni.

Lygiai tas pats su gandrais. Nėra jokio tikslo iš lizdo išspardytus gandriukus atgal įkėlinėti, auginti, globoti. Paukščių pasaulyje viskas labai paprasta: jei esi silpnas, ligotas ar apsigimęs – tau vietos nėra. Tad būsi išspirtas, kad veltui tavęs nešertų ar kitų neužkrėstum. Visada geriau mažiau, bet sveikesnių, nei daugiau ir bilekokių.

Jei pievose randat kokį pūkuotą pempiuką, tilvikiuką ar kurapkos vaiką, palikit ir tuoj pat atsargiai pasišalinkit. Šitie mažiai nuo mažumės jau moka lakstyti ir net patys maisto prasimanyt (nors tėvai juos prižiūrės iki pilnai užaugs). Labai svarbu atidžiai žiūrėti sau po kojomis, nes šių paukščiukų apsigynimo taktika – apsimest žemės grumstais, ir jūs galit eidami prie vieno jauniklio sumindžioti kitus.

Na ir ką daryt, jei randat kokį mažą zyliuką, strazdžiuką, varnėniuką, varniuką ar kitą žvirblių giminės sparnuotį. Jei jauniklis plikas, turi vos kelias plunksnas, sunkiai bepastovi, visų pirma reikia ieškoti lizdo netoliese, iš kur jis galėjo iškristi, ir ten įkelt.

Tokį mažiuką užauginti nepatyrusiam žmogui būtų labai sunku, tam reiktų skirti visą savo laiką, o paukščių specialistai galėtų nebent pakonsultuoti, nes šiuo metu jie patys užversti jaunikliais.

Ir visada atsiminkit, užauginti paukščiuką yra pati nereikšmingiausia „gelbėjimo plano“ dalis. Paukštis turi būti apmokytas išgyventi, susirasti maisto, atpažinti ir išvengti plėšrūnų. Tą gali gerai išmokyti tik tėvai. Dažniausiai žmogaus užauginti jaunikliai baigia savo gyvenimą daug anksčiau.

Jei iškrito visas lizdas su jaunikliais – padaryti iš kokios dėžutės dirbtinį ir pritvirtinus šalia buvusio lizdo, sukelti jauniklius.

Jei jauniklis apsiplunksnavęs, neturi tik uodegos, tvirtai tupi ant žemės ar šakos, gali netoli paskristi ir yra nesužeistas – niekada neimkit, negaudykit, o jei pagavot, tučtuojau paleiskit ir pasišalinkit. Net jei padarėt kvailystę ir parsinešėt namo, galit kuo greičiau gražinti, kur radot. Paukščiukai tėvus prisišauks, o žmogaus kvapo paukščiai neužuodžia.

Jei randant bet kokį žvėries jauniklį, niekada nelieskit jo plikomis rankomis, kad nepaliktumėt savo kvapo. Jei žvėriukas kur nors pievoje – tiesiog palikit, jei kur nors arti kelio ar atsidūrė jūsų kieme – išneškit į saugesnę vietą, užsidėję pirštines (galima dar prirauti žolės ir imti su žole.

Kaip matot, viena svarbiausių taisyklių – nesikišti. Dažniausiai gyvūnams mūsų pagalbos visiškai nereikia ir jie puikiai patys susitvarko. Gražaus savaitgalio.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite