Dažnai atsitiktinai aptinkama aneurizma galvoje jūsų sveikatai gali padaryti milžinišką žalą, o suprasti, kad ji susiformavo, tikrai sudėtinga. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas paaiškino, kaip atskirti, kada aneurizma galvoje jau plyšo, o kada dar delsia.
Ji – bomba, tiksinti jūsų galvoje, ir apie jos buvimą galite net nenutuokti. Tai mažytė kraujagyslė jūsų smegenyse, kuri yra ties plyšimo riba: pro ją tekant kraujui jos dalis išsipučia it balionas, kuris gali bet kurią akimirką sprogti. Kas sukelia šią būklę, kaip ją atpažinti ir ar įmanoma ką nors padaryti, kad aneurizma nesusiformuotų?
Deja, bet apie 40 proc. plyšusių aneurizmų baigiasi mirtimi, tačiau ne visos aneurizmos sprogsta – net apie 50–80 proc. aneurizmų niekada taip ir neplyšta. Skaičiuojama, kad JAV apie 6 milijonus žmonių turi aneurizmą, apie kurią nė nežino.
„Kas yra aneurizma? Smegenyse yra arterijų žiedas ir kažkurioje vietoje, dažniausiai ten, kur arterijos išsišakoja, gali atsirasti silpna vieta. Kraujas pumpuojamas visą laiką ir ties silpna vieta arterijos sienelėje susidaro slėgis pagal pulso dažnį. Silpna vieta pradeda vis labiau pasiduoti, po truputį pučiasi ir iš kraujagyslės išlenda balionėlis. Jis pamažu didėja, plečiasi, gali pradėti spausti pačias smegenis, pro jį gali sunktis šiek tiek kraujo, o galiausiai tas balionėlis – aneurizma – gali imti ir plyšti. Tada kraujas išsilieja į smegenis.
Atsiranda hematoma, kraujas spaudžia smegenis, sužeidžia ląsteles. Taip pat išskiriamos cheminės medžiagos, kurios sukelia kitų kraujagyslių susiaurėjimą. Galiausiai smegenys ištinsta, papildomas slėgis veikia daugelį smegenų dalių, be abejo, smegenys nebegali tinkamai funkcionuoti. Mes tai vadiname hemoraginiu insultu“, – pasakoja A. Unikauskas.
Yra labai daug aneurizmų, kurios neturi jokių simptomų. Jeigu aneurizma nedidelė, žmogus gali neturėti jokio supratimo, kad ji yra, tol, kol neplyšta.
Didžiausią riziką aneurizmai susiformuoti turi:
– sergantieji ateroskleroze,
– moterys po menopauzės,
– vyresnio amžiaus žmonės,
– besaikis alkoholio ar narkotikų vartojimas,
– rūkymas,
– aukštas kraujo spaudimas,
– traumos,
– aneurizma šeimos ligų istorijoje.
Kaip minėta, net ir susidariusios aneurizmos plyšta ne visada, tačiau plyšimo priežasčių yra daug. Dažniausiai minimos yra šios:
– per didelis fizinis krūvis,
– besaikis kofeino vartojimas,
– stenėjimas,
– stiprus pyktis,
– emocinis šokas,
– lytiniai santykiai.
Rizikos veiksnių daug, aneurizmos sprogimo priežastys gali pasirodyti „kasdienės“, tad galbūt yra simptomų, kurie padėtų identifikuoti pavojingą būklę ir išvengti nelaimės? „Yra labai daug aneurizmų, kurios neturi jokių simptomų. Jeigu aneurizma nedidelė, žmogus gali neturėti jokio supratimo, kad ji yra, tol, kol neplyšta. Jeigu ji didesnė, pradeda spausti aplink esančias kai kurias smegenų audinio dalis. Aišku, tada gali atsirasti įvairių keistų simptomų. Aneurizmos simptomai ir įspėjamieji požymiai skiriasi priklausomai nuo to, ar ji plyšta, ar ne“, – atsako profesorius.
Neplyšusios aneurizmos simptomai:
– galvos skausmas, skausmas už ar virš akies,
– neryškus regėjimas ar dvejinimasis akyse,
– voko ptozė – vieno voko užkritimas ant akies obuolio, negalėjimas visiškai atsimerkti,
– svaigimas,
– vienos veido pusės tirpimas ar silpnumas.
Diagnozuoti šią būklę ne visada lengva, tam reikalingi specialūs tyrimai. Didžioji dalis aneurizmų aptinkama atsitiktinai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, atliekant galvos tyrimą.
Plyšusios aneurizmos simptomai:
– atsiradęs staigus, stiprus galvos skausmas,
– sutrikęs regėjimas,
– pykinimas, vėmimas,
– kaklo rigidiškumas, t. y. įtemptas kaklas,
– sutrikusi kalba,
– traukuliai,
– sąmonės sutrikimas.
Svarbu pažymėti, kad kai kurios aneurizmos neplyšta, bet tampa „pralaidžios“. Tokiu atveju galite pajusti tik staigų, stiprų galvos skausmą.
„Pajutę vieną ar daugiau iš šių simptomų nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos. Diagnozuoti šią būklę ne visada lengva, tam reikalingi specialūs tyrimai. Didžioji dalis aneurizmų aptinkama atsitiktinai dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, atliekant galvos tyrimą“, – priduria medikas.
Norėdami išvengti šios nemalonios būklės privalote panaikinti bent šiuos kelis rizikos veiksnius:
– meskite rūkyti,
– reguliariai, bet ne per daug mankštinkitės,
– valdykite aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį,
– labai svarbi ir mityba – joje neturi būti daug angliavandenių.
Plačiau – balandžio 28 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
