Gali pasirodyti netikėta, bet nuo priešų ginasi net ir augalai. Jie tai daro gamindami natūralią toksinę medžiagą, kuri vieniems nepadaro nieko, o kitiems gali sudaryti sąlygas atsirasti net ir, pavyzdžiui, artritui. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas išvardijo, kurie oksalatų kupini augalai gali tapti nuodu žmonėms, turintiems problemų su žarnynu.
„Valgydami sėklas, riešutus ir daržoves galite pakenkti savo žarnynui, lemti inkstų akmenų susidarymą, autoimunines ligas, uždegimus ir daug kitų sveikatos sutrikimų. Sunku patikėti? Ir man ne iš karto buvo lengva tuo patikėti. Tačiau tuo sunku patikėti tik iš pradžių ir tik jeigu nieko negirdėjote apie oksalatus. Oksalatai – tai natūralūs chemikalai, kurie gali jums pakenkti“, – perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius.
Atsiranda vis daugiau duomenų apie tai, kad nemažai žmonių valgydami daržoves kenčia. Visiems nuolat kalama į galvas, kokios svarbios daržovės, tad dauguma remiasi gydytojų patarimais ir jas vartoja, ir to nė neįtardami būtent dėl jų negaluoja.
Oksalatai – chemikalai, kuriuos gamina augalai
Maiste esantys oksalatai yra natūraliai susidarančios medžiagos, tačiau tai toksinai, galintys neigiamai paveikti kūną. Įdomu tai, kad ne visada oksalatai tampa nuodu – šis toksinas organizmui gali ir nieko blogo nepadaryti.
Oksalatų absorbciją, t. y. patekimą į organizmą, padidina situacijos, kai pažeistas mūsų žarnynas, todėl žmonėms su pažeistu žarnynu oksalatai pavojingesni.
Suvalgyti augalai su šiais toksinais dalyvauja mūsų medžiagų apykaitoje. Oksalo rūgštis, susijungusi su kokiu nors mūsų organizme esančiu mineralu, pavyzdžiui, kalciu, virsta oksalatu – junginiu iš labai mažų molekulių. Taip mūsų kūne susidaro kristalai.
Oksalatus, t. y. kristalus, kartais galima pastebėti tiesiog ant augalų – tai žymi blizgesys ant, pavyzdžiui, augalų lapų. Šios medžiagos – viena iš augalų gynybinių reakcijų. „Augalai nenori, kad juos valgytume“, – sako A. Unikauskas.
Tačiau taip jau nutinka – suvalgyti oksalatai įsitvirtina mūsų audiniuose ir kartais ima juos žaloti.
Oksalatų daroma žala:
– inkstų akmenys,
– uždegimai,
– autoimuninės ligos,
– mitochondrijų disfunkcija,
– mineralų trūkumas,
– audinių nykimas,
– šlapimo takų problemos,
– prasta žarnyno veikla.
Oksalatų absorbciją padidina pažeistas žarnynas
„Oksalatų absorbciją, t. y. patekimą į organizmą, padidina situacijos, kai pažeistas mūsų žarnynas, todėl žmonėms su pažeistu žarnynu oksalatai pavojingesni. Kodėl žarnynas gali būti pažeistas? Jeigu dažnai vartojate antibiotikus, esate alergiškas, netoleruojate kokio nors maisto, nuolat valgote daug glifosatų [herbicidų – red. past.] turinčio maisto, t. y. neorganinio, neekologiško maisto, jūsų žarnų gleivinė gali būti pažeista. Kiti augalų junginiai, tokie kaip fitatai, fito rūgšties junginiai, arba lektinai, taip pat gali pabloginti žarnyno sveikatą ir sustiprinti oksalatų poveikį“, – aiškina profesorius.
Oksalatai iš organizmo atima mineralus
Pasak daktaro, oksalo rūgštį ypač myli kalcis, kaip ir oksalo rūgštis myli kalcį – tarp šių dviejų medžiagų yra didžiulė meilė, jiedvi nuolat ieško viena kitos ir suradusios sudaro junginius. Tačiau oksalo rūgštis net ir neradusi kalcio suranda su kuo susijungti, ji tai gali padaryti su kaliu, magniu, geležimi. Tokie junginiai gali susidaryti ir augaluose, tačiau tai vyksta ir mūsų organizme.
Organizmas, saugodamas kraujagysles, šiuos junginius kaišioja į kitus audinius, pavyzdžiui, sąnarių struktūras. Taip mums gali imti skaudėti sąnarius, prasidėti artritas.
„Žmogus suvalgo augalą ar daržovę ir oksalo rūgštis arba oksalo rūgšties ir kalcio junginys patenka į kraują, ypač tų žmonių, kurių žarnyno gleivinė pažeista. Kraujyje oksalo rūgštis pradeda aktyviai ieškoti kalcio, jei neranda, ieško kalio, magnio, geležies ir junginius sudaro su jais. Reikalas toks, kad oksalo rūgštis mus apvagia nuo šių mineralų ir mums jų pradeda trūkti.
Kas dar blogai? Šitie junginiai labai lengvai įsiskverbia tarp kraujagyslių vidinių sienelių ląstelių ir jas pažeidžia, todėl mūsų organizmas iš paskutiniųjų stengiasi apsaugoti kraujagysles, nes jeigu bus blogai kraujagyslėms, neišgyvensime. Ką daro organizmas? Jis, saugodamas kraujagysles, šiuos junginius kaišioja į kitus audinius, pavyzdžiui, sąnarių struktūras. Taip mums gali imti skaudėti sąnarius, prasidėti artritas“, – komentuoja medikas.
Daugiausiai oksalatų turintys augalai:
– bulvės,
– riešutai,
– špinatai,
– burokėliai,
– šokoladas,
– alyvuogės,
– kiviai,
– gervuogės,
– figos,
– juodosios pupelės,
– grikiai,
– bolivinė balanda,
– viso grūdo kruopos,
– sėklos.
Kyla klausimas, koks maistas yra saugus? Tai:
– gyvūniniai maisto produktai, t. y. mėsa,
– aliejai ir riebalai, pavyzdžiui, kaulų, mėsos sultinys,
– moliūgų, arbūzų, saulėgrąžų, linų sėklos yra saugios.
„Aš nenoriu, kad galvotumėte, jog negalima valgyti daržovių. Tai yra individualu. Jeigu jūs valgydami daržoves jaučiatės gerai, jaučiate, kad jūsų sveikata puiki, neturite jokių virškinimo sutrikimų, nėra jokių keistų uždegimų, neatsiranda jokių skausmų, vadinasi, jums daržovės tinka, jūsų organizmas visa tai priima. Bet yra žmonių, kurie valgydami daržoves nesijaučia gerai. Jūs galite tiesiog pamėginti kuriam nors laikui šiuos produktus išimti iš savo mitybos – per trumpą laiko nieko su jumis neatsitiks“, – pataria A. Unikauskas.
Plačiau – gegužės 14 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
